TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Rusijos kazokai žygiuoja į Paryžių

2012 08 29 8:11
Romo Jurgaičio nuotraukos/Žygio dalyviai apsirengę kazokų atamano būrio kasdienėmis uniformomis. Rusijos auksu vadinami Dono žirgai puikiai atlaikė apie trečdalį kelio, jau atjojo iš Maskvos iki Lietuvos.

Minėdami pergalės prieš Napoleoną 200-ąsias metines Rusijos kazokai išsirengė į daugiau kaip du mėnesius truksiantį žirgų žygį Maskva-Paryžius. Vakar raiteliai Dono žirgais pasiekė Lietuvos žemę.

Istorinio-kultūrinio žygio maršrutas vingiuoja šešių valstybių - Rusijos, Baltarusijos, Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos - teritorijomis. Lietuvoje žygeiviai jojo per Medininkus, Kačėnus, Valkininkus, Merkinę ir Seirijus. 22 raiteliai, kazokų palikuonys, ant 20 žirgų atkartoja kazokų atamano, kavalerijos generolo, garsaus karvedžio Aleksandro Suvorovo bendražygio Matvejaus Platovo būrio maršrutą, kuriuo rusų armija persekiojo 1812-1814 metų karą pralaimėjusią Prancūzijos imperatoriaus kariuomenę. Maždaug 3200 km kelionę numatoma baigti spalio 19 dieną prie Paryžiaus, šalia Fontenblo pilies, kurią Napoleonas labai mėgo ir kurioje buvo priverstas atsisakyti sosto.

Istorine kelione siekiama populiarinti sparčiai mažėjančią ypatingų Dono žirgų veislę, kurios veisyklą prie Dono 1770 metais buvo įkūręs kazokų atamanas M.Platovas.

Taiki misija

Kaip LŽ sakė žygio atamanas Aleksandras Kaliakinas, kelionės tikslas - pagerbti per karą kritusiųjų atminimą. "Dedame vainikus, gėlių ne tik ant rusų, bet ir ant kitų karių, prancūzų, prūsų, žuvusių per šį karą, kapų. Mūsų misija taiki. Norime priminti, kas vyko prieš 200 metų, siekti savitarpio supratimo, - aiškino A.Kaliakinas. - Nuo rugpjūčio 12 dienos, kai išjojome iš Maskvos Poklonaja goros kalvos, įspūdžių patyrėme labai daug. Visi gyrė sumanymą, surengė gražias teatralizuotas išlydėtuves, menančias 1812 metų įvykius. Pirmiausia ši idėja kilo vieno šalia Maskvos esančio žirgyno savininkui kazokui, Rusijos patriotui. Kai sužinojome, kad veislynuose tėra išlikę vos apie 200 Dono žirgų kumelių, kilo mintis žygiu populiarinti ir šią veislę. Tai labai ištvermingi, maistui neišrankūs žirgai. Jie išsiskiria prieš saulę spindinčia aukso spalva - kadaise Piteryje net buvo praminti Rusijos auksu. Šiuos gražuolius mums perdavė protėviai. Su jais M.Platovo būrys įžengė į Paryžių, jojo Eliziejaus laukais. Ir mes ten norime apsilankyti."

Kasdien keliaujant kur nors laukuose pastatoma palapinė - kilnojama M.Platovo šventykla, iš skrynios ištraukiama Dono Dievo Motinos ikona ir meldžiamasi. "Reikia kalbėtis ne ginklų, o taikos kalba", - sakė žygio dalyvius iki Paryžiaus lydintis protojerėjus Vladimiras Gnojevojus.

Šilti sutikimai

Kazokų būrys su lydinčia komanda jau nujojo beveik trečdalį kelio - apie 900 kilometrų. Raiteliai kasdien įveikia apie 80 kilometrų. "Jau perjojome Baltarusiją. Ten mus visur pasitiko su duona ir druska, dabar šiltai priima Lietuvoje. Mus jau aplankė ir jūsų raiteliai, kurie prieš dvejus metus surengė 2000 km žirgų žygį iki Juodosios jūros. Vieni apie kitus žinojome anksčiau, tačiau dabar buvo labai malonu pasidalyti patirtimi. Su savo žirgais jie mus rytoj, rugpjūčio 30 dieną, palydės per Lietuvos ir Lenkijos sieną", - LŽ pasakojo A.Kaliakinas, prisimindamas, kaip visus metus ruošėsi šiam projektui ir kaip iš pradžių nelabai tikėjo, kad sumanymas pavyks. Tokių žygių Rusijoje niekas niekada nerengė.

Raitelių būrį lydi žirgų gabenimo automobiliai, veterinarų komanda, medikai. Nujoję suplanuotus dienos kilometrus, raitininkai važiuoja ilsėtis į artimiausią viešbutį ar kaimo turizmo sodybą, o žirgai keliauja į žirgyną, esantį kur nors netoliese. Kitą rytą kelionė tęsiama iš tos vietos, kur baigėsi praėjusią dieną.

Patriotizmo idėjos

Žygio vadovas A.Kaliakinas, paprašytas apibūdinti kazokų charakterio savybes, sakė: "Manau, pirmiausia jie pasižymi patriotiškumu, meile Tėvynei, rūpinimusi ateitimi." Tad nekeista, kad kazokai visada aktyviai kovėsi už Rusiją.

Istorikų teigimu, kazokai buvo bene pagrindinė Rusijos kariuomenės jėga, sudarė elitinius, kovingiausius darinius, puikiai pasižymėjo per kovas su prancūzais.

Kaip internetinėje žygio svetainėje yra parašęs vienas šios idėjos sumanytojų, organizacinio komiteto vadovas Andrejus Beljaninas, žmonės, pamirštantys istorinę patirtį, praranda ir dvasingumą. "Tai ne nugalėtojų, o kritusiųjų šiame kare atminimą pagerbiantis žygis. Kartu ir priminimas apie Europos valstybių ryšius. Juk XIX amžiuje - Rusijos ekonomikos, kultūros pakilimo laikais - prancūzų kalba buvo neatsiejama rusų kultūros dalis", - teigė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"