TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

S. Batoras: nemėgo prabangos, įkūrė Vilniaus universitetą, kaldino auksines monetas

2015 09 29 14:27
Steponas Batoras. spinview.com nuotr.

Sąžiningas karys, nuosaikus vadas, nemėgęs karališkos prabangos, kovojęs už šalį, palikęs ryškų pėdsaką šalies istorijoje. Paskutinis garbingas Lietuvos valdovas, kaip rašo istorikas Adolfas Šapoka. Taip apibūdanamas Steponas Batoras, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis.

Rugsėjo 27-ąją buvo 482-osios Stepono Batoro gimimo metinės, o spalio viduryje bus išleistos jo valdymo laikotarpiu kaldintų 1 ir 10 dukatų monetų auksinės replikos. Ta proga kviečiame susipažinti su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Istoriniuose straipsniuose teigiama, kad per dešimtmetį trukusį jo valdymą (1576-1586) Lenkijos-Lietuvos valstybė sustiprėjo, ypač mokslo ir kultūros srityse.

1. Vilniaus universiteto įkūrėjas. 1578 m. Steponas Batoras suteikė pirmojo Vilniaus universiteto – Vilniaus jėzuitų akademijos – steigimo privilegiją. 1579 m. privilegiją patvirtino popiežius Grigalius XIII.

2. Katalikas, bet tolerantiškas kitoms religijoms. Stepono Batoro tėvynė buvo Transilvanija, kuri nuo XI a. buvo istorinės Vengrijos dalis. Būdamas vengras, valdovas nemokėjo nei lenkiškai, nei lietuviškai, o bendravo lotyniškai. Jis vienodai gerbė ir lenkų, ir lietuvių teises. Steponas Batoras buvo katalikas, tačiau tolerantiškai žiūrėjo į kitatikius. Sudrausmindavo tiek katalikus, tiek protestantus, teigdamas, kad visus religinius nesutarimus reikia spręsti taikiomis priemonėmis.

3. Didžiausias karinis laimėjimas užbaigė Livonijos karą, susigrąžino žemių iš Rusijos. Vienu iš didžiausių Stepono Batoro nuopelnų Lietuvai vadinamas Livonijos karo užbaigimas. Trimis karo žygiais (1579-1581 m.) jis privertė Rusiją atsisakyti užkariautų žemių ir 1582 m. sudaryti taikos sutartį. Taip Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) atsiėmė iš Maskvos Polocką, prarastą Livonijos karo metu ir beveik šimtmečiui atitolinto Maskvos pavojų.

4. Turėjo vesti vyresnę Žygimanto Augusto seserį. Įžengęs į sostą 1576 m. gegužės 1 d., Steponas Batoras turėjo vesti Oną Jogailaitę (mirusio Žygimanto Augusto seserį). Tai vadinama dar vienu nuopelnu ar auka valstybės reikalams. Ona Jogailaitė buvo 10 metų vyresnė už Batorą. Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad ir ne itin išvaizdi. Manoma, kad dėl šių vedybų valdovas jautėsi vienišas ir dienas dažniau leisdavo Gardine, o ne Vilniuje.

5. Karališka prabanga jam buvo svetima. Steponas Batoras Lietuvos bei Lenkijos istoriografijoje įsiamžino kaip stipraus charakterio karalius – karys, negyvenęs pagal karališkos prabangos standartus. Jis buvo spartietiškai nuosaikus, ryžtingas, ištvermingas, atviras, teisingas ir nemėgo kompromisų, rašoma Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijų puslapyje Ldkistorija.lt.

6. Mirties bausmė Rotušės aikštėje. Steponas Batoras tvirtai laikė valstybės vadžias. Tą įrodo vienas faktas. 1580 m., vykstant Livonijos karui, jis gavo žinių, kad didikas Grigalius Astikas šnipinėja Maskvos naudai. Padarius kratą Astiko dvare, surasta blankų su LDK valstybės antspaudais ir pinigų klastojimo darbo įrankių. Astikas buvo nuteistas mirties bausme, egzekucija įvykdyta Vilniaus Rotušės aikštėje, rašoma „Senojoje Lietuvos istorijoje“. Tai buvo išskirtinis įvykis LDK gyvenime.

7. Stepono Batoro gatvė sostinėje. Vilniaus gatvė, jungianti Belmontą ir Naująją Vilnią, pavadinta Stepono Batoro vardu. Tai tas pats kelias, kuriuo kadaise buvo išvesta kariuomenė Polocko link.

8. Antrasis kunigaikštis, kuris kaldino auksines monetas. Steponas Batoras buvo antrasis Lietuvos kunigaikštis, po Žygimanto Augusto, kurio valdymo laikotarpiu buvo kaldinamos auksinės monetos – 1 ir 10 dukatų. Vilniaus monetų kalykloje 1580 m. buvo kaldintos LDK 10 dukatų monetos, taip vadinami portugalai, 1586 m. – 1 dukato monetos.

Pagal 1580 m. Lenkijos ir Lietuvos monetų kalybos ordinaciją, monetos turėjo sverti 3,5731 g ir 35,731 g, o gryno aukso jose buvo 3,4565 g ir 34,565 g. Stepono Batoro laikų auksinių monetų replikas spalio viduryje išleis Lietuvos monetų kalykla.

9 . Kokia proga pradėtos kaldinti 10 dukatų monetos? Manoma, kad 1580 m. 10 dukatų moneta buvo nukaldinta siekiant paminėti Polocko, prarasto Livonijos karo metu, atsiėmimą iš Maskvos 1579 metais. Veikiausiai šios 10 dukatų monetos buvo dalinamos svečiams 1583 m. per Lenkijos karūnos didžiojo etmono ir kanclerio, karaliaus sekretoriaus Jono Zamojskio ir Stepono Batoro dukterėčios Grizeldos Batoraitės vestuves, rašoma Eugenijaus Ivanausko ir R. J. Douchis knygoje „Lietuvos monetų kalybos istorija 1495–1769“.

10. Stepono Batoro dukatų Lietuvos ir užsienio lobiuose nėra. Jei Žygimanto Augusto auksinių monetų rasta lobiuose, Stepono Batoro dukatų Lietuvos ir užsienio lobiuose nėra. Valstybinio Ermitažo numizmatės Tatjanos Minasian duomenimis, Stepono Batoro portugalas buvo aptiktas XVII a. lobyje, rastame Kijevo Pečorų Lauroje 1898 m. 16079 monetų lobyje tarp 6190 auksinių monetų aptiktas vienintelis 1580 m. portugalas pateko į Valstybės Ermitažą Sankt Peterburge.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"