TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

S. Dariaus gimtinė pildo svajonę skraidyti

2015 07 07 6:00
Steponas Darius (kairėje), jo motina Augustina Jucevičienė, į lėktuvo propelerį sudaužiusi butelį šampano, ir Stasys Girėnas prieš skrydį 1933 metais Niujorke. JAV lietuvių laikraščio "Draugas" nuotrauka

Legendinės "Lituanicos" tragiškai pasibaigusio skrydžio per Atlantą 1933 metų liepos 17 dieną metinės kasmet minimos abiejų lakūnų gimtinėse. Stepono Dariaus gimtajame vienkiemyje šiemet dar ir rekonstruojamas skrydžių laukas, kuriame mokyklinio amžiaus vaikai mokosi skraidyti vaikiškais sklandytuvais.

Minint skrydžio per Atlantą 82-ąsias metines, S. Dariaus gimtinėje-muziejuje, vienkiemyje netoli Judrėnų kaimo Klaipėdos rajone, bus parodytas Remigijaus Sabulio dokumentinis filmas "Lituanicos paslaptis" (2013) ir atidaryta nauja paroda. "Šiemet paminėsime kukliai, nes esame išardę skrydžių lauką, vyksta atnaujinimas, iki kitos vasaros planuojame jį gerokai pailginti (nuo 400 iki 650 metrų), kad čia per šventes galėtų tūpti ne tik sklandytuvai, bet ir ultralengvieji lėktuvai", - sakė muziejaus vadovas Mečislovas Raštikis.

Vaikiški sklandytuvai

S. Dariaus gimtinėje, kur būsimasis lakūnas nuo mažumės pavydėjo paukščiams, tokios svajonės dabar pildosi aplinkinių miestelių ir kaimų jaunimui. Skrydžių lauke šalia S. Dariaus sodybos jau penkerius metus vaikai nuo 10 metų mokosi sklandyti atviraisiais vaikiškais sklandytuvais LAK-16. Šiemet užsiėmimus lanko 20 entuziastų. Judrėnų kaime įkurta visuomeninė organizacija S. Dariaus vaikų skraidymo mokykla, kuriai vadovauja profesionalus sklandytojas Viktoras Mačiūnas, bei Klaipėdos rajono savivaldybės prie sporto mokyklos įsteigta sklandytojų sekcija moko vaikus lengvučiais, atviraisiais sklandytuvais atsiplėšti nuo žemės, pakilti iki vaikams leidžiamo 5 metrų aukščio, paskristi ir saugiai nutūpti.

Kaip pasakojo M. Raštikis, šie 10-16 metų vaikams skirti sklandytuvai sukonstruoti ir pagaminti Lietuvoje. "Galima sakyti, kad vaikų sklandymas tik Lietuvoje ir propaguojamas. Niekur daugiau pasaulyje tuo neužsiimama", - teigė jis. Kitados Lietuvoje kilo iniciatyva sudaryti sąlygas sklandyti ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. 1980 metais tokie sklandytuvai ir buvo pradėti konstruoti. Graži iniciatyva S. Dariaus tėviškėje puoselėjama iki šiol.

Mečislovas Raštikis (už jo - atstatyta klėtis) kasmet įgyvendina vis naujų sumanymų, kaip puoselėti legendinio lakūno atminimą. /Jūratės Mičiulienės nuotraukos

Nenuorama iš Rubiškės vienkiemio

M. Raštikis lakūno gimtinės muziejuje dirba dar nuo jo statybos 1990-aisiais. Iš vietos žmonių apie Stepuką girdėjo daug įvairiausių pasakojimų, jais dalijasi su muziejaus lankytojais. "Pasakojama, kad jis buvo tikras nenuorama, jo buvo pilna visur. Bažnyčioje motina jį vos išlaikydavo už skverno. Kartą pavogęs iš tėvo rašalo, juo bažnyčioje nuspalvino šventą vandenį. Tik tokio išdykėlio galvoje ir galėjo kilti šitokia drąsi mintis perskristi Atlantą, - pasakojo M. Raštikis. - Šeima turėjo apie 70 ha žemės, bet ji nebuvo derlinga, todėl 1905 metais mirus S. Dariaus tėvui antrą kartą ištekėjusi motina su keturiais vaikais 1907 metais emigravo į JAV. Tada Steponui buvo dešimt metų. Amerikoje jis pirmą kartą pamatė skraidančius lėktuvus. Norėdamas išmokti skraidyti, savanoriu išėjo į JAV kariuomenę. Tačiau buvo paskirtas ne į aviacijos, bet į ryšininkų dalinį. Dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo mūšiuose Prancūzijoje, buvo apnuodytas, sužeistas. Grįžęs iš karo 1920 metais išvyko į Lietuvą."

Lietuvoje S. Darius įstojo į karo mokyklą, aviatorių grupę, o 1922 metais jau skraidė savarankiškai. "1927 metais, vykdamas į Ameriką aplankyti mamos, brolių ir seserų, Paryžiuje dalyvavo tuomet pirmą kartą sėkmingai perskridusio Atlantą lakūno Charleso Lindbergho sutiktuvėse. Čia vaikinas ir nusprendė, kad į Lietuvą grįš tik lėktuvu per Atlantą, - pasakojo M. Raštikis. - Ta istorija visiems gerai žinoma, tačiau noriu priminti, kokie tai buvo metai: 1933-ieji, į valdžią atėjęs Hitleris pareiškė, kad mažos tautos nieko gero negali duoti pasauliui, kad jos yra menkavertės. S. Darius troško įrodyti, kad ir mažos tautos gali daug ko duoti."

Dėl šios idėjos buvo pasirinktas gal ir ne itin tinkamas lėktuvas. Tuo metu buvo daug gamintojų, kurie sutikdavo remti tokius skrydžius, tačiau S. Dariui netiko jų sąlygos reklamuoti tik juos. Daugelis gamintojų jokiu būdu nebūtų sutikę, kad ant lėktuvo būtų užrašyta "Lituanica" (lietuvybė). S. Darius troško reklamuoti tik Lietuvą, todėl galimybių pasirinkti lėktuvą nebuvo daug.

Tikrasis lakūno vardas ir pavardė - Steponas Jucevičius. Jo tėvas buvo Jonas Jucevičius-Darašius. Patrumpinęs antrąją, oficialiai nenaudotą tėvo pavardę bei ją priderinęs prie savo bendražygio Stasio Girėno, tapo S. Dariumi. Tragiškai pasibaigęs jų skrydis tuo metu pasaulyje buvo antras pagal be nusileidimo nuskristą atstumą ir pats tiksliausias pasaulyje skrydis pagal užsibrėžtą maršrutą.

Tarp muziejuje eksponuojamų nuotraukų - sodybos naikinimas 1968 metais.

Mama grįžo į Judrėnus

S. Dariaus motina Augustina Vaišvilaitė-Jucevičienė (vėliau Degutienė) prieš skrydį į lėktuvo propelerį sudaužiusi butelį šampano po tragedijos neatlaikė išgyvenimų, mirė 1934 metais. Nors Amerikoje gyveno su antru vyru, jos paskutinis prašymas buvo palaidoti ją Judrėnuose šalia pirmojo vyro. Kadangi tuo metu mirusiojo palaikų nekremavo, šis prašymas buvo įvykdytas tik dėl to, kad ji buvo lakūno didvyrio motina. Kaip pasakojama, į jos laidotuves 1936 metais buvo susirinkę 6 tūkst. žmonių.

Gimtasis Rubiškės vienkiemis po tragiško skrydžio buvo pavadintas Dariaus kaimu, o 1933 metų spalio mėnesį Dariaus kaimo Pavasarininkų organizacijos jaunimas sodyboje pasodino lakūnams skirtą ąžuoliuką, kuris auga iki šiol.

Gimtasis Stepono Dariaus namas buvo atstatytas 1990 metais.

Bandyta sulyginti su žeme

Kaip prisiminė Žemaitijoje užaugęs M. Raštikis, sovietų valdžiai nereikėjo, kad kas nors primintų legendinį Lietuvą garsinusį skrydį. Buvo nuspręsta viską sulyginti su žeme. Vargu ar sodybos vieta būtų buvusi išsaugota, jei ne patriotiškai nusiteikusių žmonių pastangos. Namas ir klėtis stribų buvo sudeginti dar 1946 metais, nes čia gyvenęs sodybos nuomininkų Pupalių sūnus buvo partizanas.

Kai 1968 metais pasklido žinia, kad melioracija artėja prie sodybos ir norima sunaikinti paskutinius jos pėdsakus, tiems, kam buvo brangi ši vieta, irgi nesnaudė. Kaip M. Raštikis yra girdėjęs iš vietinių žmonių pasakojimų, kai iš Vilniaus atvažiuodavo saugumiečiai tikrinti, kaip nuo žemės paviršiaus trinami sodybos pėdsakai, juos žemaičiai pavežiodavo po kitas apleistas, nykstančias sodybas ir įtikindavo, kad tai S. Dariaus gimtinė. "Nevietiniai ir nesuprato. Sunkiau būdavo su rajono saugumiečiais. Jie daugmaž orientavosi, kur toji vieta. Sako, reikėjo daug degtinės ir ilgai ratus sukti, kol ir tie patikėdavo", - pasakojo M. Raštikis.

Sodybos kieme - Vilniaus universiteto žygeivių, kraštotyrininkų rankomis 1969 metais supiltas pilkapis Atlanto nugalėtojams.

Universiteto žygeiviai kraštotyrininkai 1969 metų gegužės 9 dieną, kai oficialiai buvo minimos Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinės, gudriai suklaidino vadovybę sakydami, esą važiuoja pagerbti hitlerininkų aukų (tuo metu buvo keliama versija, kad "Lituanicą" pašovė vokiečiai), net sunkvežimį gavo. Atvyko į S. Dariaus tėviškę ir rankomis, kibirais, kastuvais, karučiais darbuodamiesi supylė simbolinį pilkapį Atlanto nugalėtojams. Ant didelio akmens užrašė: "Dariui ir Girėnui", o sodybos vietoje išmūrijo buvusio namo kampą, pritvirtino lentelę su užrašu "Atlanto nugalėtojo Stepono Dariaus gimtinė. 1896-1933".

Žmonės tikėjosi, kad po tokios akcijos valdžia nedrįs visko sulyginti su žeme. Ir nesiryžo nei ąžuolo išrauti, nei pilkapio buldozeriu išstumdyti. S. Dariaus tėvų gyvenamasis namas ir klėtis buvo atstatyta jau nepriklausomoje Lietuvoje. Tai dabar Lietuvos aviacijos muziejaus filialas. Tarp eksponatų - išsaugota ir giminaičių padovanota lininė staltiesė bei rankšluostis, kuriuo naudojosi pas giminaičius nakvodavęs S. Darius. Taip pat saugomi keli baldai iš lakūno gyvenimo Kaune laikų, jo knygos, proginiai medaliai, ženkleliai, nuotraukos, "Lituanicos" skrydį įamžinę pašto ženklai.

Tokiais sklandytuvais Stepono Dariaus gimtinėje mokosi sklandyti vaikai. /Žurnalo "Aviacijos pasaulis" nuotrauka
Medinė XVIII amžiaus Judrėnų bažnyčia, kurioje tuokėsi Stepono Dariaus tėvai ir buvo pakrikštytas būsimasis lakūnas.
Instruktorius Viktoras Mačiūnas ir jaunasis sklandytojas Julius Poška ruošia sklandytuvą skrydžiui.
Jaunieji sklandytojai Julius Poška ir Aivaras Poška su varžybų nugalėtojų medaliais.

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"