TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Sąjūdžio ištakos. Iniciatyvinės grupės įsikūrimas

2008 04 28 0:00
1988 metų birželio 2-ˆjąˆ Verkiuose iki Sˆąjūdžio atgimimo likus 24 valandoms.

Iš R.Ozolo rengiamo leidinio "Sąjūdžio kronika". Sąjūdžio istorija, kaip ji išliko Sąjūdžio lyderių viešose kalbose, tapdama epochos virsmo paliudijimu. Publikacijoje kalbų tekstai išskirti kursyvu. Tęsinys. Pradžia LŽ 2008 m. balandžio 21 d. (Nr.89)

Birželio 2 diena: Verkių rūmai

Pro didžiulius galinius langus tvieskė saulė. Salė buvo sausakimša, kupina lengvo viltingo laukimo.

Priekinėse eilėse sėdėjo "Žinijos" klubo lankytojos, simpatiškos pusamžės moteriškės, toliau buvo matyti įvairių inteligentijos sambūrių veidų, o gale ir iš šonų kaip ramunėlės žydėjo jaunimas. Kalbėtojams susėdus priekyje prie žemo stalelio, pro duris dar spraudėsi pavėlavusieji, grūdosi ir telkėsi jau net už pranešėjų nugarų. Buvo tvanku.

Mokslininkų rūmų direktorius Telesforas Urbaitis, diskusijos "Ar įveiksime biurokratizmą?" organizatorius, pagyvenęs vyras šviesiais glotniai sušukuotais plaukais, didelis autoritetų gerbėjas, išaukštinęs profesorių Jokūbą Minkevičių kaip humanizmo Lietuvoje atstovą, perdavė jam susirinkimo vadžias ir palinkėjo sėkmės.

J.Minkevičius atsistojo ir pamindžikavęs, pašokčiojęs bei patrūkčiojęs pečiais, pradėjo apie antisanitarines sąlygas, kurių nepaisydami visi čia susirinkusieji yra tarsi kankiniai, ir jeigu tas kūno kančias kompensuosią dvasingumu, kančia pasiteisinsianti.

Profesorius apskritai mėgo važinėti po apylinkes, nuklysdamas nuo temos ir net ją užmiršdamas. Mėgo pabrėžti save - savo erudiciją, keliones, savo kontaktus ir ryšius. Itin mėgo pasakoti kokių nors pasaulinių kongresų įspūdžius.

Šią popietę įsijausti į dvasingumą jam nesisekė: pradėjęs apie save kaip nedidelį, tad didelės žalos nepadariusį biurokratą, profesorius staiga sutriko: pajuto, kad niekas iš to, kas buvo įprasta, šiandien netinka. Griebęsis savęs kaip seno bedievio, staiga prisiminė buvęs aktyvus ateistas - ir tas motyvas improvizacijoms aiškiai netiko. Puolė prie atgailos temos, prisiminė Rusijos disidentą Danielių, ką tik atlikusį atgailą, bet įprasta prasme tai irgi netiko. Žmonės pajuto jo blaškymąsi, suniurnėjo, susiūbavo, nedraugiškai replikuodami. Profesorius ėmėsi Stalino temos, bet sulyginimas su "mūsų Bastilija" pačiam pasirodė nevykęs, salė vėl suvilnijo. Griebė "jautį už ragų": tai kiek yra tos biurokratijos? Kai sakoma, kad 18 mln. pasaulietiškų ir dar maždaug tiek sakralizuotų, vadinasi - partiniai, komjaunuoliai. Tai štai tiek. Bet svarbiausia jėga yra ne kiekybinė, o realioji. Tokia organizuota šita biurokratija, tokia pati save reprodukuojanti, tokia ideologiškai save pateisinanti struktūra atitinkamai čia dabar veikia. O svarbiausia turbūt būti suinteresuotai. Reiškinys, kad ir koks jis būtų, jeigu jis vyksta, egzistuoja, tai jis tuo pačiu natūraliu būtinumu pereina per tam tikrą homo sapiens su visokiais kitais veiksniais. Tai juo labiau tas interesas būti yra stiprus. Mūsų klausimas, ar įveiksime, ar ne, nors mūsų daug pasiryžusių įveikti. Labai aš jums linkiu to ryžto. Įvairiu pliuralistiniu būdu materializuoti, išreikšti.

Diskusijos pranešėjai žvalgosi vienas į kitą. Būrys jaunų vyrų už nugaros garsiai šnibždasi. J.Minkevičius pats mato išplėstas žmonių akis, bet vadovui reikia pareiti prie pokalbio esmės, tačiau visa, ką jis šiandien gali, - tik pakritikuoti žodžius "perestroika", "persitvarkymas", paminėti buvus trijose valstybėse ir permesti įžvalgas ant kitų - visų pirma K.Antanavičiaus. Kazimieras Antanavičius pradeda ryžtingai ir iš esmės: ar įveiksime? Pagaliau kas yra įveikiantieji? Mes - šiandien jau beveik panašu, kad mes su jumis visi, šitoje salėje, beveik panašu, nors prieš mėnesį nė trupučio nebuvo panašu. Ar turim drąsos, toliau klausė, keletą kartų apsukdamas mintis apie drąsą, baimę ir melą - melagystes kiekviename žingsnyje. Atsitiktinai pažiūrėjau 12 klasės vadovėlį - jau tokią, tokią melagystę: rublis konvertuojamas, už kiekvieną rublį vaikas gali gauti 0,28 gramo aukso. Mokinys pasiima 4 rublius ir nuėjęs nusiperka gramą aukso. Tai ko mes galima daugiau reikalauti iš vaiko? Jis gi puikiai žino, kad už tuos 4 rublius jis gramo aukso nenupirks, reikia mokėti, atrodo, 55 rublius už gramą aukso, o parašyti tokie dalykai. 9 klasės visuomenės ir teisės vadovėlyje parašyta taip, kad Šiaurės tautos tūkstantmečiais gyveno gana blogomis sąlygomis ir jeigu ne Didžioji spalio socialistinė revoliucija, tai jos būtų visos išmirusios, ir dabar mūsų archeologai galbūt būtų suradę tiktai jų stovyklavietes. Taip parašyta vadovėlyje. Aš parašiau, kad paduotų į teismą už šovinizmą Švietimo ministeriją ir vadovėlio autorius. (Plojimai) Aš dar jums pasakysiu: "Tu didis, geras iš tiesų, tu šimtąkart žmogus, o ruse, koks tu man brangus." Iš to paties 9 klasės vadovėlio. Ar galima šitokius dalykus leisti vadovėliuose? Kokia čia teisybė? Turėk vyriškumo vadovautis savo protu, sakoma. Ar mes turim to proto, tos drąsos vadovautis savo protu?

Kai K.Antanavičius pradeda kritikuoti J.Minkevičiaus mintį, kad su biurokratais galima ir reikia kovoti abstrakčiai, pagyvenęs vyras iš salės paklausia, ar K.Antanavičius nerastų drąsos tuos biurokratus sukonkretinti?

Neturiu tiek drąsos, smagiai atsako profesorius, salei juokiantis ir plojant. Jeigu šiandien paminėsiu nors vieno biurokrato pavardę, žinokit, būsiu sutrintas po savaitės. Jeigu dabar gražiai kalbėsiu ir be pavadžių, dar pagyvensiu.

K.Antanavičius jau ant žirgo. Tai va, biurokratinis mūsų aparatas, reikia tvirtai pasakyti, visas aparatas, nevykdo Tarybų Sąjungos Konstitucijos ir Respublikos Konstitucijos. Pirmiausia nevykdo Konstitucijos partiniai, reikia aiškiai pasakyti, partiniai organai. Todėl, kad Konstitucijoje pasakyta, jog visa valdžia priklauso taryboms. Kas dar nevykdo Konstitucijos? Nevykdo spauda, nėra žodžio laisvės. Čia profesorius užkliūva už vienos savo paties minties ir skubiai šoka į žinomą sritį - ekonomiką.

Taip, aš už respublikos ekonominį suverenumą, suverenumą ekonominį, bet ne respublikos ūkiskaitą... Ūkiskaita turi būti tik įmonėje. Golubeva, du kartus socialistinio darbo didvyrė, už ką du kartus tapo socialistinio darbo didvyre? Už tai, kad normas viršijo septynis kartus, o sandėliuose - 870 tūkst. metrų niekam nereikalingų audinių. Tai, vadinasi, niekam nereikalingos tos lengvosios pramonės ministerijos. Kai tarp audimo gamyklų atsiras konkurencija, tuoj pat prasidės normalus ekonominis darbas, tuoj pat bus pradėta gaminti produktus vartotojui, ir viskas bus aišku. Juk ar kooperatyvui gali komanduoti kad ir partijos komitetas, rajkomas, vykdomasis komitetas ar dar kas nors?

Balsas iš salės: "Gali!" - profesorių blokšteli atgal. "Palaukit", - sako jis apstulbęs, bet tuoj vėl grįžta į patetišką aiškinimą ir, taip kalbėdamas su sale, ateina iki delegatų į partijos XIX konferencijos rinkimų.

Jaunas vyras iš salės perskaito darbininko atvirą laišką delegatams, raginantį atsisakyti gautų mandatų ir reikalauti surengti tikrus demokratinius rinkimus. K.Antanavičius nori pagalvoti ir paprašo klausimą užduoti ranką nuolat keliančiai moteriškei.

Tai Auksė Aukštikalnienė. Moteriškė labai jaudinasi ir šokinėja nuo minties prie minties. Pirmiausia, sako ji, turėtų būti anuliuotos visos privilegijos administracijos vadovams ir jų giminėms. Pirmas momentas. Toliau. Antras dalykas. Turi būti visų pirma, jeigu ne visa, nes analogų turi ir kitos valstybės, anuliuota Valstybės saugumo sistema. Šitas aparatas - naikinimo, kruvino naikinimo, totalitarinio naikinimo aparatas... Aš iškelčiau siūlymą, kad būtų labai sumažintas atlyginimas valdžios atstovams. Smarkiai. Nerimas ir įtampa salėje pamažu virsta nepritarimu, nes oratorė aiškiai peržengė čia siūbuojančios drąsos ribas. Profesorius Antanavičius pareiškė, kad mintis pakviesti XIX partinės konferencijos delegatus seniai svarstoma, tačiau A.Aukštikalnienė nepasidavė: ji buvusi ir Centro komiteto organizuotame mitinge, atėjo su visuomenei skirtu 11 punktų memorandumu, tačiau perskaityti jo neleidę, o ji buvusi pavadinta kunigus remiančia ekstremiste, nors ji nepažįstanti nė vieno kunigo.

Diskusija krypo ne į tą pusę, ir profesorius Minkevičius nutarė įsikišti kaip vadovas: kadangi biurokratizmo pagrindai stipriausi ekonomikoje, žodį jis suteikė draugei Prunskienei, ekonomikos daktarei: griaukite tuos ekonominius pagrindus!

"Pamėginsim", - atsakė Prunskienė, jauna energinga moteriškė.

Mūsų biurokratizmas panašus į piramidę, kurią ne taip lengva griauti, jei ją griauni tik iš viršaus. Reikalingas stiprus impulsas iš apačios. Tačiau grynai tik, ką draugas Antanavičius akcentavo, įmonių ūkiskaita (čia aš nelabai noriu sutikti su jo variantu) nejungia, nevienija jėgų iš apačios.

Pavažinėjusi demokratizacijos magistrale pirmyn atgal, profesorė ėmė aiškinti, kodėl įmonių ūkiskaita tų persitvarkymui reikalingų jėgų nevienija.

Įmonės teršėjos faktiškai niekada nesivienys, įmonių visuma niekaip nesuvienys pajėgų kovai už ekologiją. Sąjunginės įmonės kaip visuma yra tiktai technologinis šakinis vieningumas. Nėra nei teritorinio, nei socialinio, nei tautinio. Šiandien reikia pasiekti, kad nenutrūktų grandinė: įmonė, respublika, kaip bendras mazgas, kuri toliau jau kaip vieninga visuma atstovaus aukštesniame lygyje tos teritorinės socialinės bendrijos interesams.

Bet tose "aukštesnėse pakopose", anot profesorės, ir sėdi tie, kurie iš persitvarkymo šalininkų sužinoję jų pozicijas, blokuoja ir idėjas, ir juos pačius. Jei kovoji su biurokratizmu, reikia sakyti, su kuo konkrečiai. Abstrakčiai, kaip prieš reiškinį, tai tas pats, kas su vėjo malūnais. Centralizmo kareivis negali būti persitvarkymo karvedys. O mes vis dar galvojam, kad mūsų vyriausybė turi išlikti ta pati.

Tęsinys LŽ gegužės 6 d.numeryje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"