TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Sąjūdžio ištakos. Iniciatyvinės grupės įsikūrimas

2008 05 12 0:00
1988 metų birželio 3-iąją Mokslų akademijos salė buvo sausakimša.
Archyvo nuotrauka

R.Ozolo rengiamo leidinio "Sąjūdžio kronika" ištraukos. Sąjūdžio istorija, kaip ji išliko Sąjūdžio lyderių viešose kalbose, tapdama epochos virsmo paliudijimu. Tęsinys. Pradžia 2008 m. balandžio 21 d. (Nr.89)

Publikacijoje kalbų tekstai išskirti kursyvu.

Birželio 2 diena: Verkių rūmai.

Stanislovas Juknevičius neskuba. Iš pradžių truputį noriu grįžti prie temos, padaryti pačią bendriausią apžvalgą. Biurokratizmas. Biurokratizmas yra labai nevienalytis reiškinys. Galima ir būtina kalbėti apie individualų biurokratizmą. Tai yra žmogus biurokratas. Galima kalbėti apie žinybinį biurokratizmą. Tai yra tam tikra žinyba, ministerija, persunkta biurokratizmo. Galima kalbėti apie valstybinį biurokratizmą.

Labai trumpi apibrėžimai. Individualus biurokratizmas - tai priklausomų žmonių laiko gaišinimas naudojantis savo tarnybine padėtimi. Žinybinis biurokratizmas - veiklos forma, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas ne rezultatui, o pačiai veiklai. Valstybinis biurokratizmas - kai valstybinės organizacijos atlieka ne valstybines funkcijas, ir priešingai - ne valstybinės organizacijos atlieka valstybines funkcijas.

Salė pradeda nerimauti.

Toliau. Socialinės, galbūt psichologinės biurokratizmo šaknys. Kodėl yra biurokratų? Yra keletas priežasčių.

Ir Juknevičius aiškina. Salė bando jį nutraukti plojimais. Tačiau jaunasis filosofas atkaklus.

Kovos su biurokratizmu būdai. Kovojama, kiek jis egzistuoja. Paprasčiausia kovos forma - moralinė kova, vadinamieji pagraudenimai. (Juokas salėje.) Kaip katinas Leopoldas: "Vaikučiai, gyvenkime draugiškai." Tiesiog nebūkime biurokratai. Objektyvuojasi tai aplinkraščiais, kurie kartkartėmis siuntinėjami po įvairias įstaigas. Antroji - mechaninė. Tai yra biurokratų tarnybinis naikinimas, žinybų naikinimas. Tai jau efektyviau. Dar yra trečias būdas, kol kas nenaudojamas. Jeigu gavai raštą, kurio kvailumas akivaizdus - gali duoti į teismą. (Balsai salėje.) Ir ketvirtoji, turbūt pagrindinė ir galingiausia kovos su biurokratizmu priemonė - tai visuomenės demokratizavimas.

Salė nori konkretumo. S.Juknevičius konkretina: Pirmiausia dėl konferencijos. Man truputį juokingas entuziazmas konferencijos atžvilgiu - kad nusiųsime kažką. Ir ką mes tuo pasieksime? Tik truputį apraminsime savo sąžinę.

Salėje juokiasi. Vieni šaukia prieštaraudami, kiti giria. Kažkas sušunka: pradėsim iš pradžių?

S.Juknevičius atkaklus: Gerai. Pradėsim iš pradžių. Ko reikia? Pirma. Kiekvienas kiekvienoje vietoje, kur jis yra, turi būti paprasčiausiai padorus, sąžiningas žmogus. (Juokas salėje.) Čia pagraudenimas, bet tai pradžių pradžia. Gerai, mes čia padarysime perversmą. Kas ateis? Iš karto žiūriu į oratorius. Taip, duokit mums valdžią, bet ar mes atsiskaitysime su tais? Juozaitis, kalbėdamas Dailininkų sąjungoje, pacitavo labai gerą Čadajevo mintį. Visi Vakarų Europos laimėjimai yra moralinio pobūdžio, o po to jau eina technika ir visa kita. Kol mes nebūsime moralios asmenybės, tol ar vienas diktatorius bus, ar kitas, nieko iš to nebus. Kaip Konfucijus rašė: "Valstybės pagrindą sudaro vadinamieji kilnūs, dori žmonės." Todėl čia ne pagraudenimai. (Balsas salėje.) Tai pradžia. Ne, nelauksime, bet nuo to pradėsime.

S.Juknevičius dar kalba apie visuomeninę sąžiningų žmonių veiklą, apie valstybinę. Salė netyla. Gerai, gerai. Rytoj, aš ne prieš. Bet aš noriu...

S.Juknevičius nori paaiškinti, kad demokratija - ilgas procesas, o karinė ir ekonominė sąjunga - visai priimtinos.

Salė pašėlsta. Nei grupės kūrimo atidėjimas, nei valstybės projektas nepriimtini. Norintieji šnekėti kyla iš vietos, eina vienas per kitą - prasideda kalbos, tarsi jau būtų svarstoma, ką daryti turint tą alternatyvų valdžiai visuomenės branduolį.

Ilgai tylėjęs ir kentęs revoliucinį entuziazmą, keletą žodžių prasiveržia pasakyti atkaklusis S.Juknevičius. Pirmiausia mes turime rūpintis savo intelekto imunitetu. Ir istorijoje būta: po anų viduramžių, ne, ne šitų, kas buvo? - Renesansas, humanizmo paženklintas Renesansas. Paskui buvo Švietimas, ir tik po to - Bastilijos šturmas. Mūsų intelekto imunitetas turi būti kompetentingas, turi būti kvalifikuotas, nesiblaškantis ir tik tada jis turi būti revoliucingas, turi būti veiksmingas. Ar galima apie tai pamąstyti? - baigia jis.

Pamąstyti galima. Bet nebėra laiko.

Tai jaučia ir baigiamąjį žodį sakantis Jokūbas Minkevičius. Jis ryžtingai paremia S.Juknevičiaus skepticizmą - pareiškia, kad mes išėjome už ribų, bet nieko naujo nepasakėme.

R.Ozolas pats "pasiima žodį". Dabar retai kalbama teisingai, - sako jis. - Šiandien buvo mąstoma kolektyviškai ir tikrai, todėl suvoktas bendras tikslas ir ėjimo į tą tikslą kelias.

Birželio 2-osios vakaras ir 3-iosios rytas

Iš Verkių rūmų salės žmonės skirstosi pamažu. Pro parko medžius šviečia vakarop palinkusi saulė. Kieme būriuojasi, šurmuliuoja žmonės.

Akademikas J.Minkevičius paniuręs: R.Ozolas jį neleistinai pataisė, akivaizdžiai paprieštaravo jo išvadai. Rūmų direktorius patenkintas, tik stebisi, kaip toks protingas žmogus galėjo taip nusikalbėti. Minkevičiaus autoritetas labai sumenko, - sako jis.

Būrelis - R.Ozolas, Artūras Skučas, Alvydas Medalinskas, Arūnas Eigirdas - vakarėjančiu prospektu traukia Tauro kalno link pro bendrabutį, palei gatvelę, panašią į griovį. Ja pokario metais iš saugumo kamerų politiniai kaliniai naktimis buvo varomi į geležinkelio stotį ir tremiami į Rytus. Žemai, prospekto pusėje, stirkso saugumo antenos. Bet lomoje antenų nebematyti, ir jie sėda tartis - laukti nėra kada, greitai bus dvylikta valanda.

Taigi rytoj kuriam judėjimo iniciatyvinę grupę. Kokio judėjimo? Liaudies fronto? Liaudies visiems atrodo nepriimtinas, judėjimas turi būti visuotinis. Tačiau tautos frontas dar mažiau priimtinas - daugelis išsigąs šito žodžio. Geriausias būtų pavadinimas su Lietuva: koks nors Lietuvos frontas ar sąjūdis, kaip užsiminta Verkiuose. Lietuvos sąjūdis yra geriausias judėjimo apibūdinimas, - sutaria visi. Taip, bet sąjūdis vardan ko? Dėl persitvarkymo. O koks to persitvarkymo tikslas - koks kieno reikalas, tai mūsų reikalas.

Išsiskirsto po pirmos.

Birželio 3 diena: Mokslų akademijos Didžioji salė

Gerokai prieš šešias salė beveik pilna. Į prezidiumą lipa Akademijos prezidiumo atsakingasis sekretorius akademikas Eduardas Vilkas. Greta jo iš dešinės sėdasi akademikai Antanas Buračas ir Raimundas Rajeckas. Kairėje įsitaiso senasis Juozas Bulavas, o iš pat krašto - Bronius Kuzmickas.

Salė ošia, ūžia, gaudžia. Ateina vis nauji žmonės ir grūdasi ties praėjimais prie sienų iš kairės ir dešinės. Kai kas sėdasi ant palangių ar tiesiog ant žemės priešais sceną.

E.Vilkas padvejojęs atsistoja. Salė prityla. Susirinkom čia Akademijos jaunimo pageidavimu susitikti su grupe Akademijos mokslininkų, - paaiškina. Lyg ir teisingai: Akademijos jaunimas tarėsi dėl šio pasikalbėjimo, bet kad susitikimas yra su "grupe akademikų" - tai jau netiesa, nes rinktasi čia ne to - tai šio ryto "derybų" rezultatas, steigiamojo susirinkimo blokavimo būdas. Visuomenė domisi įvairiais klausimais, kaip į juos žiūri mokslininkai, - porina E.Vilkas ir prisipažįsta: - Susirinkom tiek, kiek niekada čia nėra buvę žmonių. Ir dar kartą "pridengia" tikrąsias susirinkimo intencijas: čia tik visuomenės susidomėjimas persitvarkymo procesais, ir mes pabandysim kaip nors tuos klausimus, rūpimus mums visiems, paliesti. Ir išsiduoda: Iš karto aš tik norėčiau, taip sakant, kreiptis į auditoriją, kad bus gana sunku mums šnekėtis, jeigu mes visi taip rėksim ir dejuosime. Mūsų reikalas, - pabrėžia, - yra svarstyti problemas, moksliniu požiūriu svarstyti, kad rastume objektyvią tiesą.

Ir pats pradeda: Pirmai pradžiai pabandysiu apibrėžti klausimus, apie kuriuos žadame kalbėtis. Bendras tų klausimų pavadinimas - socialinio ekonominio persitvarkymo problemos. Jos svarstomos LKP CK tezėse XIX partinei konferencijai. Kita problema - ekonomikos pertvarkymas. Joje didžiulis dėmesys skiriamas ekologijai. Bet tai platoka ir kažin ar čia ją galėsim svarstyti. Mokslų akademijos prezidiumo visa šita problematika neužleista, yra sudaryta mokslininkų komisija, kuri galėtų parengti teisinius siūlymus dėl sėkmingo persitvarkymo. Viskas suvedama į konstitucinius pataisymus. Jie bus prezidiumo aprobuoti. Tada sieksim, kad jie būtų įteikti Aukščiausiajai Tarybai. Gal bus siūloma svarstyti ir visuomenei.

E.Vilkas neramiai apsidairo. Kamšydamas parazitinius žodelius, bando pridengti savo nežinojimą, kaip eiti toliau. Aišku, - sako jis, - Konstitucija, kuri buvo priimta stagnacijos žydėjimo metu, negali būti tinkamas pagrindas funkcionuoti visuomenei, kuri turėtų veikti jau demokratijos sąlygomis, ir visų pirma ekonomikos sferoje. Čia jau priimta nemažai įstatymų, kaip kooperacijos įstatymas, kuris prieštarauja ir mūsų, ir Sąjungos Konstitucijai. Yra siūlymų, kaip keisti ir valstybines institucijas. Respublikos sąlygomis visiems labai rūpi ta dalis, kuri nustato respublikos valstybingumą ir suverenumą - kompetenciją. Ir valstybingumas, ir suverenumas, akivaizdu, ir tokia yra bendra tendencija, turi būti didinamas ir griežtai aptariamas. Nes ir dabar, taip sakant, Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika yra vadinama suverenia valstybe, bet nėra paaiškinimo, kas tai. O tai, kad Konstitucijos niekas nepaisė, nors jos straipsniai buvo ir visiškai geri, visiškai tinkami. Ir...

E.Vilkas nebežino, ką daryti. Salė įsitempusi, ūžia. Garsiau, - rėkia kažkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"