TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Sąjūdžio ištakos. Iniciatyvinės grupės įsikūrimas

2008 05 19 0:00
Romualdas Ozolas.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

R.Ozolo rengiamo leidinio "Sąjūdžio kronika" ištraukos. Sąjūdžio istorija, kaip ji išliko Sąjūdžio lyderių viešose kalbose, tapdama epochos virsmo paliudijimu. Tęsinys. Pradžia 2008 m. balandžio 21 d. (Nr.89) Publikacijoje kalbų tekstai išskirti kursyvu.

Birželio 3 diena: Mokslų akademijos Didžioji salė

Salė įsitempusi, ūžia. Garsiau, - rėkia kažkas. Kaip sakote? - klausia E.Vilkas. Garsiau! Į mikrofoną, - šaukia salė. Ši maišatis yra tikras išsigelbėjimas. Kai galutinės platformos dabar, taip sakant, nėra, dėstyti jos nesinorėtų. Dėl to ir šį susitikimą pavadinom forumu, ir dabar laukiam iš gerbiamos auditorijos klausimų, į kuriuos mes su kolegomis galėtume atsakyti.

Viskas sudėliota į vietas. Pusiausvyra tarp valdžios ir liaudies atkurta. Liaudis salėje ūžia. O E.Vilkas, dabar jau visiškai patenkintas, kiek pasimėgaudamas atoslūgiu salėje, sako: kol bus sureaguota į šitą jo kvietimą, jis keletą žodžių tarsiąs apie ūkiskaitą.

Tai jo arkliukas. Ar kumelaitė. Mat čia prasideda visokie įspūdingi dalykai. Čia buvęs susitikimas su estų ūkiskaitos projekto "pirmaisiais šaltiniais", jų variantas Vilkui nepatinkąs, nes tai ekonominių su politiniais ir socialiniais dalykais mišinys, o kai mišinys - jis pasidaro nelogiškas. Ūkiskaita yra ekonominių santykių visuma, todėl ir ūkiskaita yra ūkiskaitos ir įmonių savarankiškumo įgyvendinimas. Ir kai kiekviena įmonė yra savarankiška, tai ir jūsų įmonė savarankiška. Visos įmonės, nesvarbu, kokios būtų priklausomybės - tarptautinės, sąjunginės, respublikinės, moka mokesčius į sąjunginį biudžetą. Tačiau visos įmonės respublikos teritorijoje moka mokesčius ir į respublikos biudžetą, iš kurio ji formuoja savo bendravalstybines reikmes - mokslo, kultūros, švietimo, sveikatos apsaugos. Respublikos biudžetas turėtų turėti dar savo padalijimą į respublikos bendriesiems ir regionų reikalams skiriamus biudžetus. Tai ir visa respublikinė ūkiskaita. Variantai gali atsirasti pagal tai, kaip geriau suderinti sąjunginę politiką su respublikine, o respublikinę - su vietine. Pasaulis apie tai seniai diskutuoja, tik pas mus to nežinoma. Jeigu greta sąjunginio įvesim dar ir respublikinį valdymą, šitas tarpininkas įmonei paliks dar mažiau teisių. Pagrindinis klausimas yra ne kova dėl respublikos ūkiskaitos, o dėl ūkiskaitos apskritai, dėl ekonominio valdymo vietoj administracinio.

E.Vilkas jau norėtų nebekalbėti, bet salė delsia, ir jis imasi kritikuoti Įmonės įstatymą - esą jis labai nevykęs, jame nenumatyta jokių mechanizmų, nauji dalykai įrašyti nekonstruktyviai.

Salė vis labiau audrinasi. Į priekį iriasi apkūni juodbruva moteris su pluoštu popierių rankoje, ir E.Vilkas su palengvėjimu sako: Manau, kad jau subrendo klausimai.

Prašau. Auksė Aukštikalnienė.

Aš turiu tris pasiūlymus, - sako kaip spanguolė išraudusi Auksė, - ir jeigu man leisite, aš juos pasakysiu. Ir, nelaukdama leidimo, pradeda lyg iš kulkosvaidžio. Pagerbdami milijonus nukankintų nekaltų stalinizmo aukų ir primygtinai suvokdami atsakomybę visuomenei, ant kurios pečių jie suvertė šių milijonų tremtinių kaulus...

Tai toks kontrastas, palyginti su E.Vilko akademiškais išvedžiojimais, kad salė ūžteli atatupsta: A.Aukštikalnienės kalba skamba kaip akibrokštas, kaip provokacija. Tačiau Auksė nė nekrusteli, stovi grakščiai įsitvėrusi scenos krašto ir varo: Vadovaujantis persitvarkymo politikos reikalavimais ir Lietuvos Konstitucijos devintuoju straipsniu, kurie piliečius įpareigoja kuo plačiau dalyvauti ir svarstyti valstybės ir visuomenės reikalus tobulinant valstybės aparatą, didinant liaudies kontrolės vaidmenį, stiprinant valstybinio ir visuomeninio gyvenimo pagrindą atsižvelgiant į visuomenės nuomonę, Tarybų Lietuvos vyriausybei iškeliami tokie reikalavimai. Pirma...

E.Vilkas jau pakilęs, visas pasviręs į kalbančiąją, sako: Drauge miela! Susitarkim šitaip. Mitingo čia nebus. Jei norim diskutuoti, tai diskutuojam. O mitingas kitoje vietoje. Aš tai pasakiau ir to laikysimės.

Salė jau atsipeikėjo. E.Vilko raginimas A.Aukštikalnienę vėl priartina prie salės: ji pajunta esanti ginama. Kažkas šaukia, kad E.Vilkas netrukdytų, nes ko gi čia susirinkom!?

Čia susirinkom pasišnekėti. Tai dabar ir darau, - sako A.Aukštikalnienė, gracingai trūktelėjusi pečiais. - Aš tik išsakau nuomonę savo auditorijai. Tik tiek!

Gynybos apsimetant naivia teisuole A.Aukštikalnienė jau išmokusi per partinius susirinkimus, kai pati buvo svarstoma ir šalinama iš partijos, kai reikėjo gintis visokiuose kabinetuose ir posėdžiuose.

Kalba eina apie tai, kad jūs keliat kažkokius reikalavimus. Mes susirinkom... - sako Vilkas.

Jam nebeleidžia baigti jaunuolis iš salės - perrėkdamas kitus jis sako: Susirinkom, čia mūsų susirinkimas, tai ir keliam reikalavimus!

A.Aukštikalnienė nelaukia. Pro triukšmą ir ūžesį ji aštriu balsu išlaiko pirmosios kalbėtojos poziciją ir byloja: Veiksmus areštuojant ir tremiant niekuo nekaltus žmones pasmerkti kaip juridiškai neteisėtus. Nedelsiant pradėti publikuoti respublikos valstybinio saugumo organo archyvo dokumentų originalus, liečiančius 1940-ųjų, 1941-ųjų, visų vėlesnių metų įvykius Lietuvoje. Pateikti visuomenei smulkią ataskaitą apie saugumo organų veiklos sferas ir jų dokumentus šiandien. Nurodant saugumo organo darbuotojų skaičių ir jiems išlaikyti tenkančias visuomenės lėšas. Pradėti rengti atvirus spaudos, visuomenės saugumo organų ir jų buvusių dalinių "brifingus". Pasmerkti visus valstybės organų veiksmus, įvykdytus pažeidžiant Lietuvos TSR Konstitucijos 48-ą straipsnį, kai šių metų vasario-gegužės mėnesiais Vilniuje piliečiams buvo trukdoma įstatymų rėmuose pasinaudoti Lietuvos Konstitucijos garantuojamomis žodžio, spaudos, susirinkimų, mitingų, gatvių eitynių ir demonstracijų laisvėmis. Atskiriems piliečiams nebetaikyti smurto, persekiojimo, namų arešto ir viešojo šmeižimo aktų. Pateikti visuomenei pasiaiškinimą dėl šių veiksmų, konkrečiai įvardijant įstatymui nusikaltusius pareigūnus. Reikalaujama įstatymiškai įmanomos griežčiausios bausmės visiems su tuo reikalu susijusiems juristams ir pagalbiniam personalui, juristus visam laikui diskvalifikuojant kaip įstatymų ir teisėtvarkos vykdytojus. Surengti respublikoje dviejų komisijų teisėtumui remti ir įkalinimų vietoms užtikrinti rinkimus, visuomenės įgaliotiems asmenims suteikiant galimybes bet kokiais metodais susipažinti su visa medžiaga, susijusia su šiuo metu areštuotais ir jau anksčiau įkalintais asmenimis, apsilankyti visose įkalinimo vietose. Tai viena. Toliau...

Šįkart nebeišlaiko salė. Kažkas rikteli: Užteks!

E.Vilkas atsigauna: Atrodo, šito vieno užteks.

A.Aukštikalnienė nepasiduoda: Jeigu jūs man leisite... Remdamiesi Lietuvos Konstitucijos 49-uoju straipsniu, Lietuvos TSR piliečiai turi teisę jungtis į visuomenines organizacijas... Taip pat pompastiškai, neleisdama E.Vilkui nė deramai paprieštarauti, ji paremia TSKP iškeltą generalinę persitvarkymo politiką ir pasiūlo, kad būtų suformuotos tezės, kurias šiandien įsteigtos organizacijos visuomeninė grupė perduotų XIX partinės konferencijos delegatams.

Salė reaguoja dar stipriau: vieni patenkinti kalba vienas per kitą, kiti kalbasi sutrikę.

E.Vilkas vėl atsistoja. Dabar jis jau visai ryžtingas. Palaukit, - sako jis. - Mes susitarėme. Yra du variantai. Arba svarstome, diskutuojame mokslinės diskusijos rėmuose, arba baigiame.

Atsistoja aukštas jaunas vyras: Jeigu savo programos neturite, tai baigiame.

E.Vilkas ima popierius: Taip, tada baigiame.

Salė dar labiau įsiaudrina. Kažkas kyla, kažkas sėdasi. Būrelis slenka durų link. Tačiau už jų sėdintieji nė nekrusteli. Salės apsisprendimas aiškus: čia! dabar!

Tai yra lūžis.

E.Vilko laikysena salę nuteikia priešiškai: frontas! Kai pakilusieji atsisėda, įtampa salėje atlėgsta.

A.Aukštikalnienė, ko gero, pirmoji suvokė akademiko E.Vilko siūlymo baigti susirinkimą prasmę - tai būtų žlugimas. Ji stovi prie scenos nepajudinama ir tęsia, jau aiškiai formuluodama šios dienos uždavinį: Išrinkus visuomeniniais pagrindais veikiančios šios organizacijos uždavinių ir tikslų koordinavimo iniciatyvinę grupę, kuri parengtų organizacijos įstatus ir konkretizuotos veiklos programą, organizacija kreiptųsi, kad į jos gretas įsilietų kiekvienas tarybų Lietuvos pilietis, pasirengęs aktyviai remti visą persitvarkymo politikos realizavimo būseną. Jos, šitos būsimos organizacijos, vardu reikėtų pasiūlyti Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumui tokius punktus. Naujai susikūrus visuomenės daliniui, įregistruoti kaip juridinį asmenį atidarant jo sąskaitą valstybės banke.

A.Aukštikalnienė savo vaidmenį jau atliko. Tačiau kaip aktyvi pilietė ji nori pasakyti viską, ką mano, todėl kalba apie ekonomiką, ypač akcentuoja ekologiją. Kalba ilgai, direktyviškai, o į savo vietą eina kaip nugalėtoja. Nepripažinti, kad ji drąsi - neįmanoma. Daug kam ši moteris jau neblogai pažįstama - kalba per tokius sambūrius nebe pirmą kartą. Ne vienam spėjo įgristi. Tačiau dauguma ją priima su susidomėjimu ir net dėkingumu: po jos bus lengviau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"