TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Sąjūdžio ištakos. Iš "Sąjūdžio kronikos"

2008 04 21 0:00
Lietuvos sąjūdžio ženklą sukūrė dailininkas Giedrius Reimeris.

"Sąjūdžio kronika" - tai Sąjūdžio istorija, kaip ji išliko Sąjūdžio lyderių viešose kalbose, tapdama įdomiu epochos virsmo paliudijimu. Publikacijoje kalbų tekstai išskirti kursyvu - tai leis juos atskirti nuo autoriaus teksto, kuris tėra trumpas Sąjūdžio bylojimų konteksto apibūdinimas. "Sąjūdžio kroniką" autorius skiria Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio dvidešimtmečiui. Minėdamos Sąjūdžio metus LŽ skelbia "Kronikos" ištraukas.

Sąjūdžio kontūrai.

Lietuvių tautą per visą okupaciją palaikiusi idėja buvo nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas. Į jos įgyvendinimą, atkuriant 1918-1940 metų Respubliką, arba Pirmąją respubliką, eita tolydžio, tačiau nesunku įžvelgti ir tam tikrą išsivaduojamojo proceso nuoseklumą.

Skirtini trys laikotarpiai: pirmas, Ginkluotas pasipriešinimas, arba Partizanų karas (kartais vadinamas Karu po karo) - 1944-1953 metai; antras, Neginkluotas pasipriešinimas, kurio pradžia sietina su Romo Kalantos susideginimu 1972 metais bei "Katalikų bažnyčios kronikos" pasirodymu ir Lietuvos laisvės lygos įsikūrimu 1978 metais, ir, trečias, nepriklausomybės taikaus atkūrimo etapas, sietinas su Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio susikūrimu ir jo juridine veikla, kurios viršūne tapo 1990 metų kovo 11 dienos Valstybės Atkūrimo Aktas.

Šio, pastarojo, etapo prielaidos - Tarybų Sąjungos ekonominė ir politinė krizė, privertusi diktatūrinę Tarybų Sąjungos komunistų partiją ieškoti išeičių reformose ir savo vairą patikėti Michailui Gorbačiovui, kuris paskelbė vadinamosios pertvarkos (rusiškai - perestroika) politiką. Lietuvai itin svarbus buvo tuo metu populiariausias viešumo šūkis, kuris leido vadinamąsias tiesos sakymo akcijas, laužiusias mąstymo bei kalbėjimo normas ir stereotipus, šitaip artėjant prie esminių dalykų pasakymo: kad mes okupuoti ir kad tokie likti nenorime.

Šiandieninėse politinėse kovose, kurios pasižymi šmeižtais ir insinuacijomis, kartais sakoma, kad Sąjūdį įkūrė Komunistų partija, norėdama prijaukinti ir kontroliuoti visuomenės laisvėjimą, o kai kas drįsta teigti, kad Sąjūdis - tarybinio saugumo, vadinamo KGB, kūrinys.

Tiesa yra tokia: Sąjūdyje buvo nemaža Komunistų partijos narių, tačiau be jų Sąjūdžio išvis nebūtų buvę. Būtų buvę kažkas kita. Lietuva būtų išsivadavusi ir be Sąjūdžio, tačiau kitaip. Kompartijos nariai Sąjūdyje buvo tarsi amortizatorius tarp Lietuvos komunistų valdžios ir Lietuvos išsivadavimo siekusių žmonių, tiek partinių, tiek nepartinių. Vėliau išaiškėjo, kad Sąjūdyje būta ir vadinamųjų KGB agentų. Tačiau pateko jie į Sąjūdį ne dėl to, kad buvo deleguoti ar atsivesti, o todėl, kad daug netgi labai žymių žmonių kitados buvo sutikę bendradarbiauti su okupacinėmis specialiosiomis tarnybomis. (Kodėl - skaudus atskiras klausimas.)

Sąjūdis, o ne Lyga, tapo Nepriklausomybės atkūrėju dėl to, kad Lyga reikalavo Nepriklausomybės iš Lietuvos okupacinės valdžios, kurios ši negalėjo suteikti, nes, viena, nenorėjo, antra, pati buvo kontroliuojama centrinės okupacinės valdžios Maskvoje. O Sąjūdis ilgai nekalbėjo apie Nepriklausomybę, dėjosi neperžengiąs pertvarkos rėmų, tačiau tą Lietuvos persitvarkymą (o ne pertvarkymą!) žingsnis po žingsnio pagal esamą teisę nuvedė tiek toli, kad liko tik viešai garsinti tos teisės - marionetinės teisės - tolesnį nepriimtinumą ir skelbti Nepriklausomybę bei sukurti naują Konstituciją - naujos teisinės sistemos pamatą.

Sąjūdis kilo iš tautos - jį pradėjo inteligentija, parėmė jaunimas ir suformavo patys plačiausi visuomenės sluoksniai. Nacionaliniam kolaborantų būriui liko tik prisitaikyti ir - bent jau kuriam laikui - persidažyti nacionalinės trispalvės spalvomis.

Sąjūdžio ištakos

Tai žaliųjų organizacijos "Žemyna", "Atgaja", paminklosaugos klubas "Talka", "Vilnijos" draugija, Motiejaus Valančiaus blaivystės draugija, jaunimo organizacijos "Lituanika", "Jaunalietuviai", kasmetinis Tomo Mano seminaras Nidoje, Rumšiškių etninės kultūros seminaras ir kitos. Ypatingą vietą užima "Žinijos" draugijos Filosofų klubas Vilniuje. Aktyviai veikė jaunieji Puslaidininkių fizikos, Fizikos ir matematikos, Žemės ūkio ekonomikos, Elektrografijos institutų mokslininkai. Tai buvo sambūriai žmonių, ieškojusių naujovių neišeinant iš esamos sistemos gorbačiovinės pertvarkos ribų.

Sąjūdžio įsikūrimas specifiškas. Maskva jau griaudėjo - viešai prabilo kitaminčiai, rusiški laikraščiai ir žurnalai, kurių buvo apstu Lietuvoje, klykė apie Stalino gulagus, istorijos baltas dėmes, tarybinių žmonių mankurtizaciją, atgailos būtinybę, o Lietuvoje buvo ramu kaip kaimo sodyboj. Tiesa, vienas kitas rašytojas ar žurnalistas prie leistinumo ribos priartėdavo kokiu straipsniu ar knyga, per skaitančiąją visuomenę nuvilnydavo pasigėrėjimo banga, tačiau ir vėl viskas pritildavo.

"Žinijos" filosofų klube, kuris nuo 1987 metų rudens tampa svarbiausia Lietuvos nerimo vieta, pamažu kaupiasi tokia kalbėjimosi įtampa, kuri 1988 mmetų kovą išsikrauna susikirtimu su LKP CK instruktoriumi, ir klubui atsakomos patalpos. Vadovai nepasiduoda: susitaria su Dailininkų sąjunga dėl naudojimosi jų sale. Arvydas Juozaitis čia perskaito pranešimą apie politinę kultūrą, kuriame demaskuojamas socialistinės revoliucijos Lietuvoje mitas. Tekstas patenka į užsienį. Gegužės mėnesį judėjimo aktyvistai jau diskutuoja apie Liaudies fronto kūrimą: kada ir kaip.

Gegužės 27 dieną į Ekonomikos institutą atvyksta neseniai įkurto Estijos liaudies fronto atstovas Ivaras Raigas, ragindamas greičiau paremti juos ir įkurti persitvarkymo judėjimą Lietuvoje.

Tuo metu Mokslų akademija LKP CK pavedimu jau rengia naujos LTSR Konstitucijos projekto pataisų siūlymus. Birželio 2 dieną Mokslininkų rūmai Verkiuose suorganizuoja diskusiją "Ar įveiksime biurokratizmą?" Nors ir stengiantis laikytis nurodytos temos, kalbėta iš esmės apie fronto ar sąjūdžio steigimą. Diskusijos, tačiau jau keliomis grupėmis vyko iki paryčių. Birželio 3 dieną Mokslų akademijos prezidiumo Didžioji salė buvo pilnutėlė, žmonės spietėsi net už durų. Susirinkta steigti Liaudies fronto, o susirinkimo prezidiume sėdintys nežinia kieno deleguoti penki profesoriai ir akademikai atkakliai reikalavo kalbėti "mokslinės diskusijos stiliumi". Iniciatyvą perėmė jaunimas. Iniciatyvinė grupė buvo įkurta.

Valdžia nežinojo, ką daryti. Televizija nufilmavo interviu, bet į ekraną jis taip ir nebuvo išleistas. "Vakarinėse naujienose" pasirodė straipsnis, kuriame birželio 3-iosios susirinkimas buvo apibūdintas labai neigiamai. Tik birželio 9 dieną LKP CK paskyrė pasikalbėjimą su Iniciatyvine grupe. Valdžios ir Sąjūdžio žaidimas kate ir pele tęsėsi iki Steigiamojo suvažiavimo 1988 metų spalio mėnesį, kai LKP galutinai įsitikino, jog Sąjūdis yra palaikomas visos tautos, ir geriausia, ko LKP gali griebtis, tai bandyti judėjimą kontroliuoti, perimant kai kurias laisvėjimo iniciatyvas, bei vaizduoti bendradarbiavimą.

Kaip pavyko patraukti žmones?

Pirma, didžiuma lietuvių troško laisvės, ir nepriklausomybėje jie tikėjosi jos sulauksią.

Antra, Sąjūdis atsižvelgė į tai, kad per penkiasdešimt okupacijos metų žmones išmoko būti atsargūs, ir Sąjūdis nemosikavo drąsa, jis tiesiog dirbo išsilaisvinimui reikalingus darbus, per juos į organizaciją įtraukdamas baimės atsikratančius žmones.

Trečia, Iniciatyvinės grupės, paskui Sąjūdžio seimo tarybos žmonės dirbo iki išsekimo, važinėdami po rajonus, steigdami grupes, paskui padėdami rengti nacionalines akcijas, tokias kaip rinkimai, parašų rinkimas ir pan.

Ketvirta, Sąjūdis gerai žinojo savo galutinį tikslą - valstybės atkūrimą, todėl galėjo koncentruotis į svarbiausius darbus, o diskutuoti tik apie tai, kokiu būdu šito siekti ir kokios priemonės tam labiausiai tinka.

Penkta, didžiuma Sąjūdžio žmonių buvo labai aukštos moralės asmenybės, patriotai ir net altruistai, rodę tikro nesavanaudiškumo pavyzdžius.

Šešta, ir svarbiausia, Sąjūdis siekė, kad atkurta valstybė būtų gera visiems, o ne kai kuriems. Kad paskui tas siekis buvo paniekintas ir netgi išjuoktas jau po Dainuojančios revoliucijos atėjusių "pragmatikų", o iš tiesų - kontrrevoliucionierių, yra ne Sąjūdžio pirmeivių kaltė. Žinoma, gaila, kad kai kurios paprasto žmogaus niekinimo prielaidos išryškėjo jau Sąjūdžio metais.

Dar viena - greta moralės, atsakingumo bei vienijančios ideologijos - Sąjūdžio sėkmės prielaida buvo puiki Sąjūdžio organizacinė tvarka ir sąranga.

Kad kas gali būti nepadaryta - apie tai negalėjo būti nė kalbos. Jei kas ir suklupdavo, darbas vis tiek būdavo atliktas, nes už jį padarydavo kitas. Todėl tokie įspūdingi buvo Sąjūdžio masiniai renginiai - mitingai Vingio ir Kalnų parkuose, Steigiamasis suvažiavimas, Baltijos kelias: tai kolektyvinės atsakomybės manifestacijos.

Vieningas veikimas buvo galimas todėl, kad į Sąjūdį žmonės ėjo visiškai laisvu apsisprendimu. Fiksuotos narystės nebuvo. Netgi rajonų iniciatyvinės grupės, vėliau ir tarybos neturėjo griežtų reglamentų, dirbo pagal reikalą, neskaičiuodamos valandų ir jėgų.

Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime buvo išrinktas Sąjūdžio seimas ir Seimo taryba, taip pasakant ir sau, ir kitiems, kokiu keliu ir toliau eisim: Sąjūdžio seimas buvo būsimos Nepriklausomos Lietuvos Seimo repeticija. Sesijos ir posėdžiai tapo demokratiškų sprendimų mokykla. Nenuostabu, kad Sąjūdžio struktūrose dirbę žmonės šiandien veikia Lietuvos valstybės struktūrose, atstovauja Lietuvai užsienyje. Gaila tik, kad ta Sąjūdžio pradėta demokratijos mokykla išvirto tuo, kas vėl reikalauja prisiminti Sąjūdžio idealus.

Tęsinys kitame LŽ pirmadienio numeryje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"