TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Sąjūdžio vizija - dora valdžia

2012 12 28 7:47
Vido Kuklieriaus nuotrauka/Kovo 11-osios klubo nariai, netekę signatarų sambūrio iniciatoriaus dr. B.Lubio, įsiamžino prie jo atminimui Klaipėdoje atidengtos memorialinės lentos.

Prie atkuriamos valstybės ištakų stovėję Kovo 11-osios Akto signatarai skirtingai vertina politinių svarstyklių svyravimus, bet  žvelgdami į praeitį visi pasigenda valdžios sprendimų tęstinumo.

Prieš dešimtmetį įsteigtas Atkuriamojo Seimo narius klaipėdiečius suvienijęs Kovo 11-osios klubas sau kėlė ne tik istorinės atminties įamžinimo tikslą. Aktyvūs politikoje ar profesinėje veikloje Sąjūdžio žmonės savo susibūrimus stengėsi skirti Lietuvos marinistinėms ir kitoms praktinėms bei politinėms problemoms nagrinėti. Simboliška, kad steigti klubo tąkart susirinko 11 Lietuvos politikoje ir valstybės nepriklausomybės atgavimo byloje gerai  žinomų žmonių: Eugenijus Gentvilas, Petras Giniotas, Romualda Hofertienė, Juozas Karvelis, Stasys Malkevičius, Vytautas Plečkaitis, Narcizas Rasimavičius, Zita Šličytė, Algimantas Ulba, Alfonsas Žalys ir Bronislovas Lubys. Pastarieji trys signatarai jau iškeliavę Amžinybėn. Todėl pastarajame klubo susirinkime buvo ne tik kalbama  apie naujos Vyriausybės formavimą, bet ir pagerbtas prieš daugiau nei metus mirusio klubo iniciatoriaus koncerno "Achemos grupė" prezidento dr. B.Lubio atminimas.

Pasigenda moralės

Skirtingai susiklosčiusi signatarų politinė karjera teikia peno pokalbiams apie Sąjūdžio lūkesčius ir realybę, nutolusią nuo asmeninės valstybės sampratos. Teisininkas N.Rasimavičius sakė pastebintis, kad partijos elgiasi taip, lyg siektų kuo skaudžiau viena kitai įkąsti. "Prisiminkime, kad Tėvynės sąjunga paveldėjo  prastą ūkį, prieš tai buvo labai išlaidaujama. Nežinia, ar dabar nuėjusi Vyriausybė nepasielgė taip pat? Iki šiol neturėjome nė vienos, kuri tęstų ankstesnės darbus", - pažymėjo N.Rasimavičius.

Kapitonas J.Karvelis svarstė, kad per du dešimtmečius dar nespėjo subręsti pilietinė visuomenė, nes žmonės vis dar neatsirenka, už ką balsuoti. Užaugusi nauja karta savo šaknimis, kapitono nuomone, siekia sovietinius laikus. "Turi ateiti dar viena karta, turinti visiškai naują požiūrį. Anais laikais vienas Sąjūdžio politikas vis klausdavo: kokia mūsų valstybės koncepcija? Bet juk valstybė - kaip medis, auga be jokių koncepcijų", - įsitikinęs J.Karvelis, kuris po paleisto Atkuriamojo Seimo kadencijos vėliau niekada nebegrįžo į politiką.

Klaipėdos miesto tarybos narė teisininkė Z.Šličytė stebėjosi, kaip lengvai dabar kuriamos naujos partijos - už nieką neatsakančių žmonių būreliai. "Kad ir kaip gerbčiau Darių Kuolį, nesuprantu, kaip surinkus aikštėje 600 jį palaikančiųjų parašų -  be programos, be suvažiavimo, be įstatų - buvo galima įkurti "Lietuvos sąrašo" partiją?" - klausė uostamiesčio politikė.

Grįžti prie Būtingės

Atkuriamojo Seimo Valstybės atkūrimo komiteto nariu buvęs ir vėliau dvi kadencijas į Seimą išrinktas technikos mokslų daktaras S.Malkevičius yra prisidėjęs kuriant energetikos, laivybos ir uosto teisinę bazę. Jo nuomone, anuomet sukurti uosto veiklos principai -  kad uostas būtų valstybinis, o kompanijos veiktų privačios, - iki šiol duoda naudos, tačiau energetikos reikalai tvarkomi prastai. "Lietuvos geopolitinė padėtis labai gera, ji - tramplinas tarp Rytų ir Vakarų, tai leidžia iš tranzito uždirbti. Bet mes seniai svarstėme, kad Lietuva turi turėti antrą pramoninį uostą. Uostui prie Būtingės net buvo parengtas architekto Petro Lapės projektas. Nuo to laiko pakrantė stipriai apstatyta. Bet vėl kyla klausimas - į kurią pusę dabartinį uostą galime plėsti? Vienur - draustinis, kitur - miestas. Tad ir dabar galime nagrinėti ne tik Melnragės variantą, reikėtų grįžti prie Būtingės vietos. Energetika taip pat yra ne tik gamyba, paskirstymas, bet ir transportavimas, o juk linijas mes turime. Aš prieštaravau Visagino atominės elektrinės statybai, pagaliau ir žmonės referendume prieš ją pasisakė, jos, ko gero, ir nebus. Turime žvelgti į Europos pavyzdžius. Žalioji energetika, žinoma, brangi, perspektyvoje brangs ir iškastiniai ištekliai", - aiškino S.Malkevičius.

Landos korupcijai

Pastarąjį dešimtmetį jokiai partijai nepriklausantis signataras P.Giniotas tikino vis savęs klausęs, kuri Vyriausybė ryšis užkišti politinės korupcijos landas. "Prieš kelerius metus sužinojau, kad vieno miesto mokesčių inspekcija negali pasižiūrėti kito miesto dokumentų, tarp įstaigų trūksta subordinacijos, informacijos sistema neveikia net toje pačioje žinyboje. Kai kilo skandalas Finansinių nusikaltimų tyrimų taryboje, supratau, kad tik jai vienai suteikta teisė tikrinti partijų sąskaitas. Kai šis padalinys priklauso nuo  neaiškaus politiko, kokius galus galima surasti? Visoms tarnyboms turi būti leista politikų paklausti, iš kur į partijos sąskaitą keliauja pinigai", - kalbėjo P.Giniotas. Jis stebėjosi, kodėl iki šiol nėra Visuotinio deklaravimo įstatymo, kuris pirmąkart parengtas 1994 metais, tuomet net priimtas ir galiojęs 10 dienų, bet skubiai atšauktas kaip netinkamas. Todėl iki šiol spaudoje vis pasirodo informacija apie paprastų pareigūnų pastatytus prabangius namus, bet atsakymų visuomenei dėl korupcijos tyrimų taip ir nepateikiama.

Jauniausias Kovo 11-osios klubo narys parlamentaras E.Gentvilas, neseniai palikęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovo postą, dalijosi karštais įspūdžiais iš Seimo. Dėl aiškiai matomų Darbo partijos verslo interesų jis įžvelgia dabartinės Vyriausybės trapumą. Tačiau tai, kad buvo patvirtinti negiliai su Darbo partija suaugę  ministrai, galintys pasilikti dirbti net pareikalavus Darbo partijos vadovui juos atšaukti, jam teikia vilties, kad Vyriausybė nekris. Jo manymu, kilus priešpriešai, valdančioji dauguma neteks Darbo partijos palaikymo Seime. "Tuomet dirbs mažumos Vyriausybė, o mes, liberalai ir konservatoriai, bandysime ištiesti socdemams ranką", - prognozavo įvykius E.Gentvilas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"