TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Šalia dviračių tako trasos – neolito amžiaus radinys

Editos Mikelionienės (selonija.lt) nuotrauka

Prieš pat Velykas Biržai pateikė sensaciją archeologams – Širvėnos pakrantėje, tiesiamo dviračių tako trasoje, rastas neolito laikų palaidojimas.

Vos keliasdešimties centimetrų gylyje archeologas Karolis Duderis ir jo žmona Greta su talkininkais aptiko puikiai išsilaikiusius vyro griaučius. Mirusysis palaidotas vadinamąja miego arba gemalo poza – ant kairiojo šono, rankos sulenktos ir jų plaštakos sudėtos po galva, kojos taip pat sulenktos per kelius.

Šalia palaidojimo archeologai aptiko ir įkapes – dailų gludinto titnago kirvuką, titnaginį peiliuką, kaulinę ylą bei apie religijos užuomazgas neolite bylojantį amuletą – šalia mirusiojo kojų padėtą šerno iltį. Radiniai tipiški naujajam akmens amžiui arba neolitui, kuris datuojamas nuo 5000 iki 1500 m. pr. m. e.

Kodėl neolitas toks svarbus? Pirmiausia, neolite medžiotojų visuomenė ima auginti arklius, ožkas – t. y. pradeda užsiiminėti gyvulininkyste. Randami sorų, kanapių grūdai liudija apie žemdirbystės užuomazgas. O svarbiausia – vėlyvajame neolite į dabartinės Lietuvos teritoriją atsikėlę indoeuropiečiai susiliejo su vietos gyventojais ir taip atsirado prabaltai – baltų protėviai.

Aptikti neolito laikų palaidojimą – labai retas atvejis. Lietuvoje užfiksuota vos keliolika tokių palaidojimų. Tais laikais žmonių gyveno nedaug, jie medžiodami klajojo, tad palaidojimai sunkiai aptinkami. Dažniausiai palaidojimai būna sunykę arba suardyti, apie neolito laikų žmones daugiau galima spręsti iš įkapių (titnaginių, kaulinių įrankių, keramikos), nei iš pačių palaikų.

Biržuose rasti 6–4 tūkstančių metų senumo griaučiai puikiai išsilaikę, lyg užkasti pries šimtą metų. Tik… nėra kaukolės. Elektros įvado tranšėją dviračių tako žibintams raususio eskavatoriaus kaušas lyg peiliu nurėžė neolito laikų palaidojimo kaukolę…

Pamatę šalia trasos žmogaus kaukolę ir pavienius kaulus biržiečiai neliko abejingi. Archeologas K.Duderis kaulus nunešė į Policijos komisariatą. Darbai buvo sustabdyti. Specialistai spėjo, jog kaukolė ir kaulai gali priklausyti šalia Evangelikų reformatų bažnyčios buvusioms kapinaitėms. Tai lyg ir patvirtino teismo medicinos ekspertų išvada, teigusi, kad rastiems kaulams gali būti daugiau nei 50 arba 100 metų. Ekspertai apsiriko… kokiais 6 tūkstančiais metų…

K.Duderis su talkininkais aplink sensacingą radinį iškasė dar keletą perkasų. Jau kitą dieną vos už metro nuo žmogaus palaikų žemėse pradėjo ryškėti gyvulio stuburas ir kaukolė. Archeologai spėliojo: palaidotas žirgas reikštų, kad šalia vėlyvojo akmens amžiaus palaidojimo yra dar ir žalvario amžiaus palaidojimas, nes kartu su mirusiuoju laidodavo ir žirgą. Tačiau kruopščiai preparavus antrąjį radinį teko nusivilti – tai greičiausiai ne žirgo, o karvės ar telyčaitės skeletas.

Archeologai nežada baigti kasinėjimų – kas žino, gal juos pratęsus, Širvėnos pakrantėje laukia ne vienas unikalus radinys?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"