TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Šaltojo karo pabaigos vidinė istorija

2009 12 03 0:00
Vilnius, 1990-ųjų pavasaris.
LŽ archyvo nuotrauka

Tęsinys. Pradžia 2009 spalio 29, lapkričio 5, 12, 19, 26 d. "Lietuviai turi žengti pirmąjį žingsnį"

1990 metų balandžio 3 dieną, antradienį, Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras Eduardas Ševardnadzė atvyko į Vašingtoną susitikti su JAV valstybės sekretoriumi Jamesu Bakeriu. Susitikimo tikslas - suplanuoti valstybių aukščiausių vadovų trijų dienų susitikimą gegužės gale.

J.Bakeris paklausė: "Jeigu Vilnius laikinai sustabdytų - ne anuliuotų, bet sustabdytų - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto galiojimą, ar sovietai pradėtų "reikšmingą, rimtą dialogą" su lietuviais ir nutrauktų sankcijas Lietuvai?"

E.Ševardnadzė atsakė miglotai: "Lietuviai atsitokės. Lietuvos vadovybėje vyksta skilimas. Reikalai savaime išsispręs". Kad ir kaip būtų, patikino jis, Maskva nenaudos karinės jėgos.

J.Bakeris atsakė: "To nepakanka. Turime iš tikrųjų pradėti dialogą. Kaip galima jus įtikinti?" E.Ševardnadzė ir vėl atsakė miglotai. Po susitikimo J.Bakerio patarėjas Dennisas Rossas pasakė SSRS užsienio reikalų ministro padėjėjui Sergejui Tarasenkai: "Sakote, kad norite pradėti dialogą, bet mes nematome jokių įrodymų, jog kalbate rimtai."

S.Tarasenka atsakė: "Mes noriai pritariame jūsų minčiai dėl nepriklausomybės atkūrimo akto galiojimo sustabdymo. Bet lietuviai turi norėti atvykti į Maskvą. Michailas Gorbačiovas pasijuto pažemintas, kai jis pakvietė Vytautą Landsbergį į Maskvą, o šis atsisakė atvykti."

Tuomet D.Rossas paklausė: "Ar ministras (E.Ševardnadzė) irgi jaučiasi taip pat?" S.Tarasenka atsakė: "Taip, bet ne taip stipriai."

J.Bakeris šią žinutę perdavė Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui V.Landsbergiui. V.Landsbergis lengviau atsiduso išgirdęs, kad sovietai galų gale ėmė rodyti lankstumo požymius. Tačiau kaip ir visuomet, jis tvirtai laikėsi savo pozicijos. Nepriklausomybės atkūrimo akto veikimo sustabdymas, sakė jis, reikštų, kad Lietuva privalo veikti pagal Sovietų Sąjungos įstatymus. Tačiau jei sovietai sutinka su "laikinu" akto galiojimo pristabdymu, "tai galbūt galėtų būti būdas problemai išspręsti".

JAV prezidento George'o Busho vyresniojo administracija nuo šiol tapo tarpininke tarp Maskvos ir Vilniaus. Daugeliu aspektų Vašingtonui teko keistas vaidmuo. Pirmiausia keistas dėl to, kad Kremlius, kuris vis dar laikė Lietuvą nedaloma SSRS dalimi, staiga leido kitai valstybei padėti jam susitarti su savo nepaklusnia provincija.

Po daugelį dešimtmečių trukusių bet kokių JAV veiksmų karštligiško stabdymo, nes jie pakvipdavo "kišimusi į Sovietų Sąjungos vidaus reikalus", dabar Kremlius taktiškai priėmė Jungtinių Valstijų diplomatinį įsikišimą. Ir dėl geros priežasties: pirmasis SSRS prezidentas M.Gorbačiovas suvokė, kad kuo labiau V.Landsbergis klausys atsargių Vašingtono patarimų, tuo daugiau laiko Maskva turės surasti kompromisui, kuris SSRS išlaikytų nesugriautą.

O kadangi to paties tikslo aiškiai siekia ir G.Bushas, JAV iš tiesų yra ne toks jau neutralus tarpininkas: G.Bushas labiau palaiko M.Gorbačiovo, o ne V.Landsbergio pusę.

xxx

Į Vašingtoną E.Ševardnadzę atlydėjo maršalas Sergejus Achromejevas ir generolas majoras Aleksandras Peresiokinas. Viešnagės metu maršalas S.Achromejevas visiems iš eilės, kas tik jo klausėsi, skundėsi, kad amerikiečiai naudojasi sovietais. Jie laimi pernelyg daug laiko. Jis jau pavargęs nuo visur besikišančių amerikiečių.

Dar kovo mėnesį S.Achromejevas buvo sakęs admirolui Williamui Crowe'ui, kad jis ir jo kolegos kariškiai yra nusivylę M.Gorbačiovo vykdoma politika ir jos pasekmėmis: "Nė neįsivaizdavau, kad "glasnost" sovietinei liaudžiai sukels tiek nusivylimo. Ši politika neturi pagrindo. Ji parodė, kad mūsų liaudis yra visiškai nesubrendusi ir nedisciplinuota."

Dabar, balandį, kai E.Ševardnadzė ir J.Bakeris pradėjo kalbą apie ginklų kontrolę, tapo aišku, kad Sovietų Sąjungos kariškiai netrukus sukils prieš civilinę valstybės vadovybę. SSRS užsienio reikalų ministras buvo priverstas sulaužyti keletą svarbių koncesijų dėl sparnuotųjų raketų, dėl kurių buvo sutarta per jo ir J.Bakerio susitikimus Maskvoje vasarį. J.Bakeris išbalo. Jis pasakė: "Nesuprantu, koks tada mūsų susitikimų tikslas, jei pasiekiame susitarimą, o po kurio laiko jūsų žodžio nesilaikantys kariškiai ir jūs pats staiga pareiškiate, kad susitarimas nebegalioja."

Po susitikimo S.Tarasenka patvirtino D.Rossui, kad jo ministras patiria nežmonišką kariškių spaudimą. Generolai, sakė jis, yra pikti kaip niekad, nes M.Gorbačiovo reformos juos išstumia iš išskirtinių pozicijų sovietų visuomenėje. Jie tiesiog įtūžę dėl nesėkmių Rytų Europoje, ypač dėl Rytų Vokietijos praradimo Baltijos bei kitų respublikų siekio atsiskirti nuo SSRS. S.Tarasenka pasakė D.Rossui, kad jo vadovybė tiesiog buvo priversta ginklų kontrolės reikaluose kariškiams duoti tai, ko jie trokšta.

Kai D.Rossas perdavė S.Tarasenkos pasiaiškinimą J.Bakeriui, JAV valstybės sekretorius suabejojo, ar M.Gorbačiovas vis dar turi politinės galios sudaryti sandorius dėl ginklų kontrolės.

xxx

Baltijos respublikose M.Gorbačiovas, kaip jam įprasta, netrukus nusprendė judėti pirmyn tiek taikydamas spaudimą, tiek ieškodamas kompromiso.

Balandžio 10 dieną, antradienį, jo atstovas spaudai Arkadijus Maslenikovas paskelbė, kad SSRS vyriausybė primygtinai nebereikalaus, kad Vilnius atšauktų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą. Tačiau lietuviai privalo "bent jau" liautis leidę įstatymus, kurie pažeidžia SSRS Konstituciją.

Dar po trijų dienų M.Gorbačiovas nusiuntė V.Landsbergiui laišką, kuriame grasino ekonomine blokada, jei šis nepaklus jo įsakymui ir neįvykdys jo per keturiasdešimt aštuonias valandas.

J.Bakeris telefonu perspėjo E.Ševardnadzę, kad ekonominis Lietuvos embargas sukeltų grėsmę JAV ir SSRS deryboms dėl daugelio klausimų, pradedant prekyba ir baigiant civiline aviacija.

Balandžio 17 dieną, antradienį, Kremlius pranešė Vilniui, kad jei šis neįvykdys reikalavimų per dvidešimt keturias valandas, Lietuvai bus nutrauktas gamtinių dujų bei naftos tanklaiviais tiekimas.

Tą patį vakarą G.Bushas išsikvietė J.Bakerį, JAV gynybos sekretorių Dicką Cheney ir savo patarėją nacionalinio saugumo klausimais Brentą Scowcroftą į Baltuosius rūmus. Drauge jie nusprendė, kad jei blokada toliau tęsis, Jungtinės Valstijos turėtų sumažinti savo kontaktų su Maskva komerciniais reikalais skaičių. Taip pat pristabdyti nebaigtą prekybos sutartį, nes, kaip sakė J.Bakeris, "šios sutartys jiems svarbesnės nei mums".

Susirinkusieji taip pat sutarė, kad derybas dėl ginklų kontrolės ir regioninių reikalų reikia tęsti, nes jos Vakarams svarbios bent tiek, kiek ir SSRS.

Kitą dieną J.Bakeris paskambino E.Ševardnadzei ir pareiškė, kad JAV administracijos kantrybė "turi savo ribas".

Vis dėlto M.Gorbačiovas padarė išvadą, kad tol, kol jis palaikys bent ką nors panašaus į "dialogą" tarp Maskvos ir Vilniaus, kaip to nori amerikiečiai, ir kol sugebės išvengti tiesioginio kraujo praliejimo, tol gali stiprinti ekonominį spaudimą Lietuvai.

Kremlius patyliukais pasiūlė V.Landsbergiui: tegul Vilnius dvejiems metams, kol vyksta derybos, sustabdo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto galiojimą.

V.Landsbergis atsakė: "Jeigu kas nors, Maskvos įgaliotas vesti derybas, mums pateiks pasiūlymų - tarp jų ir šį punktą - paketą, galėsime kalbėtis."

O tuo metu Maskva padidino ekonominį embargą: metalams, medienai, padangoms, cukrui ir kitiems produktams.

Balandžio 21 dieną, šeštadienį, Europos bendruomenės užsienio reikalų ministrai susitikime Dubline pareikalavo SSRS nutraukti blokadą. Tačiau iš pagarbos prezidentui M.Gorbačiovui, kuris "yra labai sunkioje padėtyje", atsisakė paremti Vilnių ir aprūpinti jį produktų atsargomis.

xxx

Balandžio 23 dienos vakare, pirmadienį, G.Bushas sušaukė NSC susirinkimą dėl Baltijos šalių. J.Bakeris pranešė, kad nė viena iš dvidešimties JAV sąjungininkių, su kuriomis buvo konsultuotasi, nepalaiko baudžiamųjų priemonių Maskvai taikymo. J.Bakeris, JAV iždo sekretorius Nicholas Brady, JAV žemės ūkio sekretorius Claytonas Yeutteris ir specialioji prezidento prekybos atstovė Carla Hills teigė, kad sankcijos būtų pernelyg stiprus atsakas, nebent M.Gorbačiovas imtų taikyti karinę jėgą dideliu mastu.

G.Bushas sutiko. Vėliau tądien Condoleezza Rice pasakė: "Jis bijo uždegti degtuką dujų pilname kambaryje." Vis dėlto JAV prezidentas nusprendė perspėti M.Gorbačiovą, kad jei iki numatyto susitikimo Vašingtone nebus išspręsta Baltijos šalių krizė, Jungtinės Valstijos nepasirašys JAV ir SSRS prekybos sutarties. Šios sutarties dokumentas buvo beveik baigtas rašyti ir buvo nepaprastai svarbus M.Gorbačiovui tiek politine, tiek ekonomine prasme.

Kitą rytą G.Bushas pasakė grupei sutarties rašytojų, kurie lankėsi Baltuosiuose rūmuose: "Nenoriu padaryti nieko, kas sustabdytų ar sumažintų pažangą Rytų Europoje... Bet tai toks delikatus reikalas... Esu pakankamai senas ir prisimenu 1956-ųjų Vengriją, kai mes paskatinome žmones išeiti į barikadas, o paskui visi jie buvo palikti likimo valiai."

G.Bushas teigė, jog "nori regėti Sovietų Sąjungoje toliau vykstantį progresą, ir kad tie elementai, kurie priešinasi M.Gorbačiovui, visko nesugriautų ir neatsuktų laikrodžio rodyklės atgal į šaltojo karo laikus... Man patinka senas Yogi Berra (vienas dažniausiai cituojamų JAV beisbolo legendų) posakis: į klausimą kas nutiko "Metsams" (profesionali beisbolo komanda "New York Mets"), Yogi atsakė: "Na, mes padarėme ne tų klaidų." Žinau, kad šiame darbe aš padarysiu daugybę klaidų, bet nenoriu padaryti ne tų klaidų." G.Bushas tikėjo, kad jei dar labiau paspaustų M.Gorbačiovą, tai būtų "ne ta klaida".

Vilniuje V.Landsbergis pareiškė: "Sovietai smaugia mūsų tautą kaip smauglys." Jis paskelbė savo šalį "dar vieno Miuncheno auka". (1938 metais rugsėjo 29 dieną Miunchene Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Italija su Adolfu Hitleriu pasirašė sutartį, pagal kurią Čekoslovakija iki 1938 metų spalio 10 dienos turėjo perduoti Vokietijai Sudetų sritį su visais kariniais įtvirtinimais, įmonėmis, atsargomis.) Ši aliuzija į Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Neville Chamberlaino nuolaidžiavimą A.Hitleriui dar labiau sumažino G.Busho simpatijas V.Landsbergiui. Kaip ir daugelis jo kartos atstovų, G.Bushas Miuncheno sutartį laikė viena didžiausių amžiaus nesėkmių. Per Antrąjį pasauliniame karą būdamas karo lakūnas, jis rizikavo savo gyvybe, kad ištaisytų Miuncheno susitarimo pasekmes.

G.Bushas M.Gorbačiovui nusiuntė dar vieną asmeninį laišką, kuriame perspėjo Sovietų Sąjungos lyderį, kad Lietuvos krizė gali sužlugdyti JAV ir SSRS prekybos sutartį. Jis rašė, kad jo atsisakymas judėti pirmyn ir pasirašyti sutartį nereiškia, kad jis neberemia "perestroikos". Tai - tik politinė realija. Paprasčiausiai pasipiktinęs Kongresas vis tiek atsisakytų ratifikuoti dokumentą.

xxx

Balandžio 26 dieną, ketvirtadienį, Prancūzijos prezidentas Francois Mitterrandas ir Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis parašė V.Landsbergiui laišką - ragino sustabdyti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto galiojimą ir derėtis su Maskva. Parašyti šį laišką juos paskatino G.Bushas. Jis siekė suteikti prancūzams ir vokiečiams jausmą, kad jie dalyvauja viename pirmųjų diplomatijos išbandyme po šaltojo karo.

Lietuvos ministrė pirmininkė Kazimiera Danutė Prunskienė pritarė F.Mitterrando ir H.Kohlio pasiūlymui, taip Vakarų akyse pelnydama sukalbamesnės alternatyvos V.Landsbergiui reputaciją.

M.Gorbačiovo atstovas spaudai A.Maslenikovas, taip pat pamokytas Vašingtono, pareiškė, kad dviejų Europos valstybių vadovų laiško V.Landsbergiui turinys "beveik atspindi politikos liniją, kurią užima sovietų lyderiai". Siekdamas įrodyti, kad yra nuoširdus, Kremlius pareiškė, kad galbūt apsvarstys galimybę 50 proc. sumažinti natūralių dujų embargą Lietuvai.

Gegužės 1 dieną, antradienį, JAV Senatas balsavo dėl JAV prekybos nuolaidų SSRS apribojimo (73 senatoriai balsavo "už", 24 - "prieš") iki tol, kol Maskva nenutrauks embargo Lietuvai ir nepradės derybų su Vilniumi.

O G.Bushas aiškiai pademonstravo, kurį iš Lietuvos lyderių vertina labiau: Baltuosiuose rūmuose buvo suplanuotas susitikimas su K.Prunskiene. JAV prezidentas net nesiteikė atsakyti į jam atsiųstą V.Landsbergio laišką.

xxx

Gegužės 3 dienos popietę, ketvirtadienį, "Lincoln Continental", kuriuo važiavo K.Prunskienė, sustojo prie Baltųjų rūmų vartų. Įvažiavimą užstojo čia pastatytas sunkvežimis. K.Prunskienei nieko kito neliko, tik išlipti iš automobilio, parodyti apsaugininkui savo raudoną SSRS pasą, leisti apieškoti savo rankinę. Ir tik tuomet, praėjusi pro metalo detektorių, pėstute nuėjo Baltųjų rūmų link.

Ją atlydėjęs brolis nebuvo įleistas pro Baltųjų rūmų vartus, jis buvo priverstas laukti kitame gatvės gale, Lafajeto parke.

G.Bushas, laikydamas K.Prunskienę palankesne kandidatūra nei V.Landsbergis, nenorėjo skaityti jokių SSRS opozicijos laiškų. Vėliau Baltųjų rūmų administracijos darbuotojai teisinosi, esą K.Prunskienės vizito metu paprasčiausiai buvo sugedę vartai. Vis dėlto buvo matyti aiškus panašumas tarp to jos ir rugsėjo mėnesį įvykusio Boriso Jelcino vizito į Baltuosius rūmus.

Tačiau priešingai nei B.Jelcinas, K.Prunskienė bent jau buvo įleista į Ovalųjį kabinetą. Ji pareiškė JAV prezidentui, kad "apgailestauja" dėl V.Landsbergio komentaro "dėl Miuncheno".

Taip pat ji pasiūlė atidėti visiškos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo procesą iki 1992 metų, jei vyks konstruktyvios derybos su Maskva. G.Bushas išgyrė jos kantrybę ir įžvalgumą.

xxx

Gegužės 4 dienos vakare, penktadienį, JAV valstybės sekretorius J.Bakeris Bonoje susitiko su SSRS užsienio reikalų ministru E.Ševardnadze. Čia jiedu su kitais "du plius keturi" sutarties (taip vadinama 1990 metų rugsėjo 12 dienos Vokietijos klausimo galutinio sureguliavimo sutartis, pasirašyta Maskvoje tarp abiejų Vokietijų ir keturių Antrojo pasaulinio karo nugalėtojų - Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, SSRS ir JAV, - siekiant apsaugoti Vokietijos vienybę užsienio politikos atžvilgiu) šalių užsienio reikalų ministrais pradėjo derybas dėl Vokietijos suvienijimo.

Gindamasis nuo reporterių klausimų apie Lietuvą krušos, E.Ševardnadzė atsakė: "Šaltasis karas baigėsi. Mūsų planeta, šis pasaulis, visa Europa žengia naujuoju keliu. Tai bus taikingas laikotarpis."

J.Bakeriui jis sakė: "Tik dėl stiprių mudviejų santykių esame pasirengę svarstyti šį reikalą. Kitu metu ir kitoms valstybėms mes atsakytumėme, kad tai yra mūsų vidaus reikalas. Mes išskiriame jus iš visų."

SSRS užsienio reikalų ministras pareiškė, kad, lygiai kaip G.Busho administracija turėjo spręsti savo vidaus problemas, taip ir jis su M.Gorbačiovu turi pakelti didžiulį spaudimą: "Mums reikia truputį daugiau laiko Lietuvos krizei išspręsti. Mes būsime kantrūs. Mes nenaudosime jėgos. Mes surasime politinį sprendimą."

J.Bakeris atkreipė dėmesį, kad E.Ševardnadzė atrodo ne toks susirūpinęs Lietuvos problema kaip anksčiau. Jis nusistebėjo, kad galbūt jo sovietų kolega yra pernelyg ramus dėl šios problemos. "Mes girdėjome, jog jūs prakalbote apie dialogą, bet vis dar nesimato jokių ženklų, kad jis būtų pradėtas", - sakė jis. E.Ševardnadzė atsakė: "Lietuviai turi žengti pirmąjį žingsnį."

"Problema ta, jog jie netiki, kad jūs leisitės į diskusiją, - paprieštaravo J.Bakeris. - Jūsų interesas yra juos įtikinti." Nejaugi taip sunku pasirašyti sutartį su Vilniumi? E.Ševardnadzė nenusileido: "Reikalai krypsta tinkama linkme. Bet mes norime palūkėti ir sulaukti rimtesnių ženklų dėl Lietuvos ketinimų tikrumo."

Kitą dieną J.Bakerio patarėjas D.Rossas pasivedė SSRS užsienio reikalų ministro padėjėją S.Tarasenką į šalį ir pasakė: "Vakar vakare girdėjau, kad kai kas atrodo visiškai ramus dėl Lietuvos. Atrodo, kad E.Ševardnadzė tiki, jog dabar viskas savaime išsispręs." S.Tarasenka atsakė: "Taip, mes jau išėjome iš kritinio taško."

D.Rossas padarė išvadą, kad sovietai ramūs, nes regi Lietuvos vadovybės skilimą - tarp V.Landsbergio ir prisitaikėliškos K.Prunskienės. Galbūt M.Gorbačiovas taip pat jaučia, kad galų gale jam pavyko sudaryti balansą tarp dviejų priešingų jėgų Sovietų Sąjungos vyriausybėje.

Tęsinys kitą ketvirtadienį

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"