TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Šaltojo karo pabaigos vidinė istorija

2009 12 10 0:00
Archyvo nuotrauka

Tęsinys. Pradžia 2009 m. spalio 29, lapkričio 5, 12, 19, 26, gruodžio 3 d.

"Tikiuosi, Prunskienei pavyks".

1990 metų gegužės 15 dieną, antradienį, JAV valstybės sekretorius Jamesas Bakeris susitiko su Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministru Eduardu Ševardnadze Maskvoje, niūriuose Spiridovkos rūmuose dantytomis sienomis, už kurių kadaise buvo oficiali Josifo Stalino užsienio reikalų ministro Viačeslavo Molotovo rezidencija.

Baltijos šalių krizė ir vėl aptemdė susitikimą. Balandžio 11 dieną Estijos parlamentas uždraudė imti Estijos piliečius į sovietinę armiją. Gegužės 4 dieną Latvijos parlamentas paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas iš paskutiniųjų stengėsi sulaikyti šias dvi jam iš rankų slystančias valstybes, net žadėjo atlaisvinti pančius, jei tik jos liks Sovietų konfederacijos dalis. Tačiau kai tapo aišku, kad Latvija ir Estija, kaip ir Lietuva, siekia visiškos nepriklausomybės, M.Gorbačiovas pateikė šalims daugiau netikėtumų - paskelbė jų veiksmus negaliojančiais ir pagrasino dar griežtesnėmis sankcijomis.

Maskvoje viešintis J.Bakeris tarė E.Ševardnadzei: "Noriu priminti, ką sakiau Bonoje: bus sunku sudaryti naują JAV ir Sovietų Sąjungos prekybos sutartį, jei Baltijos valstybėse nebus matyti teigiamų pokyčių."

E.Ševardnadzė atsakė: "Prisiminkite, ką aš Jums sakiau. Jei negalite pasirašyti sutarties, mes neversime Jūsų to daryti." Paskui jis pabrėžė: "Situacija pasikeitė po pastarojo mūsų pokalbio." E.Ševardnadzė turėjo omenyje esminius pokyčius Estijoje ir Latvijoje. Ir pridūrė: "Paklauskite to Gorbačiovo."

Trumpai nušvietęs J.Bakeriui padėtį - su kokiais sunkumais M.Gorbačiovas yra susidūręs dėl "perestroikos", - E.Ševardnadzė toliau kalbėjo tokiu pat smarkumu: "Mes negrįšime atgal!" Anot jo, M.Gorbačiovas yra visiškai atsidavęs reikalui ("perestroikai"). Nors perėjimas prie "reguliuojamos rinkos ekonomikos" bus nepaprastai sunkus.

J.Bakeris ir jo padėjėjai savo užrašuose pasižymėjo naują frazę - "reguliuojamos rinkos ekonomika". Jie spėjo, kad tai dar vienas M.Gorbačiovo "prasimanymas". Kažkas tarp laisvosios rinkos ir socialistinės ekonomikos - kažin koks hibridas, leisiantis M.Gorbačiovui aiškinti, jog jis nesugriovė komunizmo.

Kaip vėliau sakė J.Bakeris, M.Gorbačiovo problema buvo ta, kad jis nesugebėjo "arba įvykdyti, arba nutraukti ekonomikos reformos".

Šiaip ar taip, E.Ševardnadzė per susitikimą su J.Bakeriu pareiškė, kad jei "perestroika" bus vykdoma toliau, ją lydės trukdžiai ir sunkumai. Sovietų Sąjungai prireiks 20 mlrd. JAV dolerių kreditų ir kitokios pagalbos iš Vakarų, kad būtų galima palengvinti sovietų visuomenei teksiantį šoką. "Vakarai, - sakė jis, - turėtų pademonstruoti savo paramą "perestroikai" reikšmingiausiu ir sunkiausiu metu."

J.Bakeris pasistengė numalšinti E.Ševardnadzės lūkesčius. Jis aiškiai išdėstė, kiek pagalbos SSRS gali tikėtis iš Vakarų: kol kas bet kokia parama iš JAV bus teikiama pratybų ir techninio bendradarbiavimo forma. "Sunku suteikti paskolų, kai Sovietų Sąjunga siunčia milijardus dolerių į Kubą ir kitas problemines šalis", - aiškino jis.

Ketvirtadienį J.Bakeris ir E.Ševardnadzė pietavo vieno gruzino menininko namuose Maskvoje. Čia buvo pakviestas ir Jevgenijus Primakovas. Pareikšdamas, kad "jaučia vis didesnį nuovargį", E.Ševardnadzė leido suprasti, jog galbūt netrukus paliks Užsienio reikalų ministeriją.

J.Bakeris suvokė, kad J.Primakovo dalyvavimas šiuose pietuose greičiausiai reiškia, jog jis netrukus gali pakeisti E.Ševardnadzę kaip Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras. Juolab kad tokie gandai jau kurį laiką sklandė, o pats J.Primakovas, dažnai susitikinėjantis su svečiais iš Vakarų, niekaip nesistengė šių kalbų paneigti.

xxx

Gegužės 18-osios, penktadienio, rytą J.Bakeris nuvyko į Kremlių pas M.Gorbačiovą. Sovietų Sąjungos vadovas, kaip ir E.Ševardnadzė, atrodė optimistiškai vertinantis įvykius Baltijos valstybėse.

Dieną prieš tai jis buvo kalbėjęsis su Lietuvos ministre pirmininke Kazimiera Danute Prunskiene. Susitikdamas su ja M.Gorbačiovas sulaužė savo nusistatymą, kad nesišnekės su jokiu oficialiu asmeniu iš Lietuvos tol, kol Vilnius nepripažins sovietų valdžios Lietuvoje.

M.Gorbačiovas pasikvietė K.Prunskienę, nes amerikiečiai ragino pradėti "dialogą", taip pat tikėjosi pasinaudoti įtampa tarp jos ir Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio savo tikslams. Susitikimas buvo įtemptas. M.Gorbačiovas žadėjo pradėti atviras Maskvos ir Vilniaus derybas, bet su įprasta sąlyga: tik tuomet, jei Lietuvos parlamentas sustabdys Nepriklausomybės Atkūrimo Akto galiojimą.

Dabar, kalbėdamas su J.Bakeriu, M.Gorbačiovas sakė: "Su ponia Prunskiene turėjome gerą pašnekesį. Ji grįš atgal į savo parlamentą ir sieks įtikinti jo narius, kad sustabdytų Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą. Tikiuosi, jai pavyks."

J.Bakeris priminė M.Gorbačiovui, jog šis su JAV prezidentu George'u Bushu vyresniuoju "neturi daug erdvės manevruoti": tol, kol Kremlius prieš Baltijos valstybes naudoja spaudimo taktiką, JAV ir Sovietų Sąjungos prekybos sutartis yra pavojuje.

M.Gorbačiovas atsakė norįs "pakeisti atmosferą", tačiau teks spręsti "sudėtingas problemas": "Mes įkursime ekonomikos ir saugumo komitetus. Prireiks laiko, bet mes tai padarysime... Vis dar manau, kad nepriklausomybė šiai sovietų valstybei būtų klaida, bet nesiruošiame jai kliudyti... Mes eisime išvien su lietuviais ir pasieksime statusą, kad ir kokio jie nori."

Sovietų Sąjungos vadovas pažymėjo ir kitas problemas. Kelios sovietų respublikos reiškia pretenzijas Lietuvai, o ir rusų liaudis spaudžia jį nesuteikti Lietuvai leidimo pasitraukti iš Sovietų Sąjungos, apginti etnines rusų mažumas Baltijos kraštuose. Esą jam plūsta daugybė laiškų. "Juk Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas taip pat niekada netoleruotų tokio vienos iš penkiasdešimties valstijų žingsnio, - palygino M.Gorbačiovas. - Atsidūręs panašioje situacijoje G.Bushas padarytų viską, kad tik apsaugotų amerikiečius nuo pavojaus." Jis pabrėžė turįs lygiai tokių pat įsipareigojimų Lietuvoje gyvenantiems rusams.

J.Bakeris užsiminė, kad ką tik buvo susitikęs su penkiolika Sovietų Sąjungos žydų, kurie negavo leidimų išvykti iš šalies. M.Gorbačiovas atsakė, jog net ir ramesnės arabų šalys daro spaudimą, kad jis sumažintų sovietų žydų emigraciją į Izraelį, nes naudojantis atvykėliais apgyvendinamos okupuotos Vakarų Kranto ir Gazos ruožo teritorijos. Esą net kolegos Kremliuje skundžiasi, kad jis nubraukia metų metus kurtą Sovietų Sąjungos diplomatiją Artimuosiuose Rytuose. "Mane puola", - tvirtino M.Gorbačiovas.

Pakeliui į Vašingtoną J.Bakeris lėktuve pareiškė jį lydintiems reporteriams, kad sovietų lyderis "vis dar yra pavojuje". Tačiau privačiai, rengdamasis artėjančiam JAV ir Sovietų Sąjungos prezidentų susitikimui Vašingtone, jis buvo labiau nei bet kada anksčiau susirūpinęs dėl M.Gorbačiovui tenkančio spaudimo iš dešinės.

xxx

Artėjant susitikimui Vašingtone Sovietų Sąjungos ambasadorius JAV Jurijus Dubininas pareigingai ėmė ruoštis M.Gorbačiovo vizitui. Amerikiečiai buvo pradėję gerbti SSRS ambasadorių. Kai 1985 metais jis užėmė ambasadoriaus postą Vašingtone, nė nešnekėjo angliškai, tačiau neįtikimai greitai išmoko kalbą ir nuo tada pelnė patikimo tarpininko bei žinučių kurjerio tarp Maskvos ir Vašingtono vardą.

J.Dubininas nestokojo humoro jausmo, nors visuomet stengėsi išlaikyti diplomatinį kalbėjimo toną. Tą pavasarį Baltieji rūmai norėjo žinoti, ar M.Gorbačiovas sutiks atvykti į Kenebunkportą, kur G.Bushas jam žada parodyti tokį patį neformalų svetingumą, kokį įpratęs demonstruoti kitiems užsienio svečiams, tarp jų ir Helmutui Kohliui. Amerikiečiai klausė ambasadoriaus, ar M.Gorbačiovas turi kokių nors hobių: gal, pavyzdžiui, jis žvejoja ar žaidžia tenisą? J.Dubininas atsakė, kad M.Gorbačiovas turi tik vieną hobį - "perestroiką"!

Tačiau Maskvoje J.Dubininas dažnai buvo puolimo objektas. Šį diplomatą ypač mėgo užsipulti Aleksandras Besmertnychas, kuris prieš jį tarnavo ambasadoriumi Vašingtone ir troško sugrįžti į ankstesnį postą. A.Besmertnychas kartą net be skrupulų padarė diplomatinį netaktą - pasiteiravo iš Amerikos atvykusių svečių, ar J.Dubininas, jų nuomone, "yra tinkamas šiam darbui".

Iki susitikimo Vašingtone likus savaitei M.Gorbačiovas staiga išsiuntė A.Besmertnychą į JAV pakeisti J.Dubinino, o šį perkėlė į Paryžių. Kai J.Dubininas atvyko į Baltuosius rūmus atsisveikinti su G.Bushu, JAV prezidentas pakvietė jį pasivaikščioti po Baltųjų rūmų apylinkes. J.Dubinino akyse kaupėsi ašaros.

Vėliau jis savo padėjėjui pasakė: "Iš pradžių aš skeptiškai žiūrėjau į G.Bushą, tačiau dabar taip nebežiūriu. Galbūt jis nerišliai reiškia mintis, bet iki šiol mūsų santykiuose nepadarė nė vienos klaidos."

Tuo metu G.Bushas, pasitikdamas naująjį Sovietų Sąjungos ambasadorių JAV A.Besmertnychą, pademonstravo, kad prisimena jo ankstesnius darbo Vašingtone metus: "Sveikas sugrįžęs namo!"

xxx

Kai gegužės pabaigoje Rusijos TSR Aukščiausioji Taryba susirinko Maskvoje, Borisas Jelcinas pradėjo intensyvią savo kampaniją į aukščiausią SSRS vadovo postą. B.Jelcinas pažadėjo kovoti už Rusijos savarankiškumą: esą jam valdant Rusija vykdys savo ekonominius reikalus, turės savo užsienio politiką ir pasirašinės sutartis su kitomis tarybinėmis respublikomis.

Gegužės 24 dieną M.Gorbačiovo ministras pirmininkas Nikolajus Ryžkovas pristatė naujausią Kremliaus ekonominių reformų paketą, kuriam pritarė M.Gorbačiovo Prezidentinė taryba. Netrukus tapo aišku, kad "Ryžkovo planas" laikui bėgant trigubai padidins duonos kainą. Duona ir taip buvo beveik išgaravusi iš parduotuvių lentynų visoje Sovietų Sąjungoje, nes gyventojai skubėjo kaupti maisto atsargas. Didėjantis nepasitenkinimas M.Gorbačiovo vykdoma politika kaip ant mielių kėlė B.Jelcino populiarumą.

M.Gorbačiovas stojo prieš Rusijos parlamentą ir apkaltino B.Jelciną bandymu "atitraukti Rusiją nuo socializmo" ir, "atsisakant Lenino nustatytų principų", sugriauti Sovietų Sąjungą. Kai prasidėjo balsavimas dėl Rusijos parlamento vadovo kandidatūros, M.Gorbačiovas palaikė seno Rusijos respublikos premjero Aleksandro Vlasovo kandidatūrą, tačiau šis pasitraukė iš kovos, kad išvengtų aiškiai jo laukiančio pralaimėjimo.

Pagrindinis B.Jelcino priešininkas buvo Ivanas Polozkovas, konservatorius ir vienas didžiausių M.Gorbačiovo kritikų.

Išsigandęs, kad B.Jelcinas tampa viena populiariausių politinių figūrų Sovietų Sąjungoje, M.Gorbačiovas patyliukais rėmė I.Polozkovą. Tuo pat metu jis nurodė saviškiams daryti viską, kas tik įmanoma, kad B.Jelcinas būtų sustabdytas.

Kai per pirmąjį ir antrąją balsavimo turus B.Jelcinui nepasisekė surinkti daugumos balsų, I.Polozkovas iškrito. Į jo vietą stojo A.Vlasovas. Gegužės 29 dieną, antradienį, kai turėjo vykti svarbiausias balsavimas, M.Gorbačiovas pakvietė daugumą savo šalininkų į lėktuvų "Aeroflot" eskadrilę ir išskrido į Šiaurės Ameriką.

xxx

M.Gorbačiovas pietavo kažkur virš Atlanto vandenyno, kai jį pasiekė žinia, kad naujasis Rusijos prezidentas bus B.Jelcinas. "Ką gi, - kreipėsi į savo patarėjus sovietų lyderis, - mums teks su juo derėtis. Aš negriežiu ant jo danties."

Tačiau atvykęs į Otavą M.Gorbačiovas reporteriams pareiškė: "Jeigu B.Jelcinas žaidžia politinį žaidimą, tada mūsų laukia sunkūs laikai." Per šią sovietų viešnagę Otavoje Kanados ministras pirmininkas Brianas Mulroney skambino G.Bushui ir tris kartus perspėjo, kad M.Gorbačiovas yra "sarkastiškos ir irzlios nuotaikos". Jis patarė JAV prezidentui nepradėti oficialių derybų, kai tik M.Gorbačiovas įžengs į Baltuosius rūmus: geriau iš pradžių šnekėtis apie saugesnius dalykus ir leisti jam mažumėlę atsipalaiduoti.

xxx

1990 metų gegužės 30-osios, trečiadienio, vakarą M.Gorbačiovo lėktuvas nusileido Andrews karinių oro pajėgų bazėje. Jis su žmona Raisa už parankės išlipo iš orlaivio susirūpinusiu veidu. Prie lėktuvo svečių laukė J.Bakeris.

Sovietų lyderis sėdo į automobilį ir pro susirinkusius demonstrantus, laikančius plakatus: "Parama Gorbačiovui", "Paleiskite Lietuvą", "Liaukitės puolę armėnus", pasuko į JAV sostinę.

Kitos dienos rytą, ketvirtadienį, M.Gorbačiovo limuzinas sustojo prie pietinių Baltųjų rūmų vartų. Sakydamas sveikinimo kalbą G.Bushas prašė M.Gorbačiovo ir toliau padėti plėtoti "naujosios Europos kūrimo procesą. Naujosios Europos - tokios, kurios kiekvienos tautos saugumas yra sustiprintas, ir nė vienai tautai nėra grasinama". "Ir, kaip jau ne kartą sakiau, mes norime, kad "perestroika" pavyktų", - kalbėjo G.Bushas.

M.Gorbačiovas atsakė formaliai, užsimindamas apie vokiečių praeityje padarytas skriaudas sovietams: "Atvykau į Jungtines Valstijas turėdamas savo atmintyje vis dar gyvą vaizdą, kaip mūsų žmonės švenčia keturiasdešimt penktąsias pergalės prieš fašizmą metines, ir prisimindamas susitikimus su karo veteranais."

Naudodamasis Kanados premjero patarimu G.Bushas nusivedė M.Gorbačiovą į Ovalųjį kabinetą ir leidosi į tete-a-tete pokalbį. Iš pradžių jie šnekėjosi filosofinėmis temomis: kur kuris buvo nuvykęs, kur ketino vykti. G.Bushas nė karto nežvilgtelėjo į laikrodį, kol nuo numatytos susitikimo pabaigos praėjo dvidešimt minučių.

Sovietų lyderis pabrėžė, kad jo šalyje prasidėjo "naujoji era, turinti daug neaiškumų, bet ir daug žadanti". Jis aptakiai nupasakojo ekonominę krizę Sovietų Sąjungoje - pagalbos iš Vakarų esą tikrai reikia. Svečias tikėjosi, jog G.Bushas rimtai sakė norįs, kad "perestroika" pavyktų.

M.Gorbačiovas teigė suprantantis, jog JAV ir Sovietų Sąjungos prekybos sutartis mažai kuo palengvintų sovietų liaudies gyvenimą, tačiau tai būtų svarbus ženklas, kad jo vykdoma bendradarbiavimo su Vakarais politika duoda rezultatų. "Man jos reikia", - prisipažino M.Gorbačiovas.

Tiek Kongresas, tiek G.Bushas ir J.Bakeris šios sutarties pasirašymo galimybę siejo būtent su Sovietų Sąjungos sankcijų Lietuvai nutraukimu. Kremlius žadėjo Vašingtonui, kad emigracijos įstatymas bus priimtas iki gegužės pabaigos, bet įsikišo griežtos politikos šalininkai - jie klausė, kodėl Kremlius turi pataikauti Jungtinėms Valstijoms dėl dvišalės prekybos sutarties, jei ši sutartis yra svarbi abiem valstybėms.

xxx

Dar likus kelioms dienoms iki M.Gorbačiovo vizito Vašingtone J.Bakeris sužinojo, kad sovietų emigracijos įstatymo priėmimas atidėtas iki rudens. Be to, Vilniui vis dar buvo taikoma blokada. J.Bakerio padėjėjas Europos reikalams Raimondas Seitzas JAV valstybės sekretoriaus vardu paskambino A.Besmertnychui ir pranešė, kad "šio dviejų valstybių vadovų susitikimo Vašingtone metu dvišalė prekybos sutartis nebus pasirašyta".

xxx

Ovaliajame kabinete G.Bushas pasakė M.Gorbačiovui, kad jo rankos dėl prekybos sutarties yra surištos tol, kol Sovietų Sąjunga priims emigracijos įstatymą. Be to, net ir tada, kai priims, jam bus "nepaprastai sunku" įtikinti Senatą patvirtinti sutartį, jei Kremlius neatšauks sankcijų Lietuvai.

Tęsinys kitą ketvirtadienį

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"