TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Šarvus išnaikino parakiniai šautuvai

2016 05 08 6:00
Kova su XIV amžiaus šarvais. "Viduramžių pasiuntinių" archyvo nuotraukos

„Dabartinio kario pėstininko kuprinė sveria ne mažiau, nei viduramžiais į mūšį išsirengusio vyro šarvai. Ir mitas, kad šarvuotas karys nesugebėdavo atsikelti“, – teigė vėlyvųjų viduramžių ginklus atkuriančios organizacijos „Viduramžių pasiuntiniai“ vadovas Karolis Jankauskas.

Šarvuotus riterius jau įprasta matyti kone visose istorinėse šventėse Kaune, Trakuose, Klaipėdos piliavietėje, Biržuose. „Prieš dvylika metų buvome jauni ir tada labai domėjomės istoriniais mūšiais, – pasakojo K. Jankauskas. – Tačiau visoje prieinamoje literatūroje rasdavome parašyta tik gana trumpai: kiek karių dalyvavo, kiek valandų kovėsi ir kas laimėjo. O norint įsivaizduoti, kaip vykdavo kovos, kaip yra valdomi konkretūs ginklai, tiesiog reikėjo pasigaminti to laikotarpio šarvus, ginklus ir patiems pabandyti susikauti. Iš knygų to nepajausi.“ Jų veikla prasidėjo iš smalsumo, paskui tai tapo rimtu hobiu. Dabar jau istorinių renginių daugelis neįsivaizduoja be jų parodomųjų mūšių.

„Viduramžių pasiuntinių“ narių specialybės – pačios įvairiausios. „Pavyzdžiui, aš esu vadybininkas. Tačiau per tiek metų jau visi tapome istorikais, – sakė K. Jankauskas.

XVII amžiaus muškietininkas su muškieta ant peties.
Husaras su XVII amžiaus šarvais.

Kiek sveria šarvai

Pasak istorijos entuziasto, daugelis iki šiol mano, kad mūšyje pargriautas karys su sunkiais šarvais jau negalėtų atsikelti. „Tikrai taip nėra, – tikino pašnekovas. – Viduramžių kronikose yra aprašyta, kaip besikeliant per upę šarvuotas raitelis nukrito nuo žirgo, tačiau sugebėjo išplaukti. Taip, šarvų svoris nėra mažas, tačiau jei jie tinkamai padaryti, su jais karys ir atsikelti gali, ir gerai judėti. Esame išbandę. Dabartiniai pėstininkai kuprinėse nešasi ne mažesnį svorį, nei viduramžiais sverdavo karių šarvai“.

Kaip pasakojo pašnekovas, raitelių šarvai būdavo sunkesni nei pėstininkų: XVI amžiaus turnyriniai raitelio šarvai galėjo sverti 40 kg, lengvieji pėstininko šarvai – tik kelis kilogramus, o į karą išsiruošusio Žalgirio mūšio laikų kario šarvai galėjo sverti apie 25–30 kg.

Žirgai irgi turėjo šarvus

Pasak K. Jankausko, kariai saugodavo ir savo žirgus, juos taip pat apdengdavo šarvais. Pradžioje – grandininiais, kimštiniais, vėliau žirgo šonai būdavo dengiami plieno lakštais. „Esame atkūrę tam tikras žirgų šarvų detales. Tačiau kadangi tokie šarvai buvo populiarūs XVI amžiuje, o mes šio amžiaus nerekonstruojame, tai neturime atkūrę visų žirgo šarvų“, – sakė pašnekovas.

"Prieš dvylika metų buvome jauni, domėjomės istoriniais mūšiais. Smalsumo vedami pradėjome gaminti viduramžių šarvus", - pasakojo Karolis Jankauskas, vilkintis XIV amžiaus šarvus.

Karybos istorijos entuziastų atkuriama ginkluotė, šarvai – tikrai ne tik dėl vaizdo. „Mes bendradarbiaujame su istorikais, archeologais, analizuojame viduramžių kronikas, metraščius, kitus istorinius šaltinius ir siekiame kuo tiksliau atkurti XIV amžiaus pabaigos – XV amžiaus pradžios Lietuvos bei Europos viduramžių kultūrinį kontekstą. Grubiai tariant, mus labiausiai domina Vytautinis laikotarpis, – pasakojo K. Jankauskas. – Daug informacijos gauname tyrinėdami muziejuose saugomus radinius, ikonografinę medžiagą. Iš surinktos informacijos darome rekonstrukcijas. Šarvai šiek tiek priklauso ir nuo jų paskirties: vienų gamybos technologija autentiškesnė, plieno lydinys artimesnis tų laikų šarvams, o kitiems svarbiau kuo tiksliau perteikti viduramžių šarvų išvaizdą. Suprantama, dabartiniai žmonės aukštesni, nei viduramžių, todėl nelogiška būtų dydį atkurti pagal radinius, daryti tikslias kopijas.“

XIV amžiaus riterių kova prie Kauno pilies.

Iki parako

Kaip pasakojo K. Jankauskas, ilgiausiai istorijoje egzistavo grandininiai šarvai. Juos dėvėjo dar romėnai, iš mados neišėjo ir per visus viduramžius, ir net XVII amžiuje. „Tai labai universalus šarvas, egzistavęs daug šimtmečių“, – sakė jis.

Be XIV-XV amžiaus šarvų ir ginkluotės, „Viduramžių pasiuntiniai“ jau yra atkūrę ir XVII amžiaus pradžios bei vidurio šarvus. „Tai Abiejų Tautų Respublikos laikotarpis, jau atsiranda sparnuotieji husarai, muškietininkai. Apskritai šarvai labai keitėsi atsiradus šaunamiesiems ginklams. Tam tikros šarvų dalys sumažėjo, kai kurios išnyko, o kitos dalys sustorėjo, kad galėtų apsaugoti net ir nuo pistoleto kulkos. Tačiau galutinai šarvus išstūmė šaunamieji ginklai ir parakas, – teigė K. Jankauskas. – Kuo labiau tobulėjo parakiniai ginklai, tuo šarvai mažiau apsaugodavo. Smūgis kirviu ar ietimi priklausydavo nuo to, kieno jis rankoje: vienas gal ir iškart pradauš šarvus, o kitam gal ir labiau pamojuoti reiktų. Kulka ar patranka visada tokio paties stiprumo“

„Viduramžių pasiuntiniai“ ne tik renginiuose demonstruoja viduramžių kario aprangą, bet organizuoja ir parodomuosius turnyrus, taip pat šarvus gamina privatiems kolekcininkams, muziejams, Lietuvos kariuomenei. Garbės sargybos kuopos šarvai – tai taip pat jų darbas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"