TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Šaulys – partizanas Antanas Uzdila iš Kreivėnų kaimo

Antano Uzdilos gimimo metrikų akto nuorašas. 1940 05 24. Nuotrauka iš ausra.pl

Lietuvos šaulių sąjungos Seinų skyriaus vado 1922 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. 68 sl. („slaptai“, „asmeniškai“), kuris adresuotas LŠS Centro valdybos Konspiratyvinio skyriaus viršininkui, pateikiamos žinios apie 1921–1922 metais kovose pasižymėjusius šaulius. Tekste jie įvardijami kaip šauliai – partizanai. Minėto rašto 3 punkte rašoma: „Punsko būrio šauliui – partizanui Antanui Uzdylai reikėtų išreikšti pagyrimas už apsigynimą su parabeliu nuo 3-jų lenkų sargybinių, stovinčių už 30 žingsnių su šautuvais Dusnyčios dvare 1922 m. sausio mėnesį“.

Šiame rašte LŠS Seinų skyriaus vadas prašo aukštesnės vadovybės apdovanoti pasižymėjusius šaulius, „kad būtų geresnis ūpas šauliams, kad jaustų, jog už jų padarytus nuopelnus valdžia rūpinasi“.

Lietuvos Centriniame valstybės archyve suradau Krašto apsaugos ministerijos Kariuomenės štabo rikiuotės skyriaus bylų fonde Antano Uzdilos, Antano s., kūrėjo savanorio medalio gavimo reikalu bylą. 1940 m. gegužės 27 d. Antanas Uzdila, gyvenęs Vilkaviškyje, Turgavietės g. 2, kreipėsi į Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalio komisiją prašydamas: „Prašau Kūrėjų savanorių medalio komisiją pripažinti mane kūrėju savanoriu, tarnavusį Lietuvos kariuomenėje, partizanų eilėse, nuo

1919 m. birželio mėn. pradžios ligi 1921 m. sausio mėn. vidurio.

Tarnaudamas Punsko partizanų būryje, dalyvavau kovose su lenkų partizanais ir kariuomene po Seinais, Punsku, Cipliškiu ir kitose vietovėse, kaip tai pažymėta buv. Punsko šaulių partizanų vado Jono Grimalausko, partizano Jul. Daugėlos, Antano Sendos, Juozo Grimalausko.

Esu gimęs 1901 m. geg. 1 d. Kreivėnų km., Punsko vl., Seinų apskr. Ligi okupacijos gyvenau Vilniaus krašte. Už drąsią paramą savo tėvynei Lietuvai padėti buvau lenkų valdžios ieškomas ir už sugavimą manęs buvo lenkų agentams paskirta 40 000 zlotų.“

Vilkaviškio vyskupijos Keturvalakių parapijos klebono 1940 m. gegužės 24 d. išduotame gimimo metrikų akto nuoraše (nuorašas sudarytas remiantis išduotais Punsko parapijos klebono 1926 m. gegužės 14 d. gimimo metrikais) rašoma, kad Antanas Uzdila gimė 1901 m. gegužės 26 d. (akto Nr. 157). Tėvai – Antanas Uzdila ir Katarina Murinaitė.

1940 m. balandžio 24 d. buvęs LŠS Punsko šaulių būrio vadas Jonas Grimalauskas, gyv. Svidiškių kaime, Punsko valsčiuje, paliudijo (jo parašą patvirtino Punsko valsčiaus viršaitis): „Antanas Uzdila 1919 metais birželio mėn. įstojo į Punsko šaulių – partizanų būrį ir išbuvo jame iki įstojimo į karo lauko partizanų grupę 1921 m. sausio mėn. Būdamas Punsko šaulių – partizanų būryje dalyvavo kovose su lenkų partizanais ir kariuomene Seinų, Punsko, Cipliškių, Liubavo ir kitose apylinkėse. Būdamas aktyvus šaulys daug savo draugų prikalbino stoti į šaulių eiles. Pasižymėjo kaipo gaudytojas lenkų šnipų ir šiaip lenkiškų gaivalų. Kaipo ištikimas ir drąsus šaulys buvo paskirtas Kreivėnų skyriaus vadu. Savo drąsumu yra pasižymėjęs pargabendamas iš tolimos užfrontės įvairios kariškos medžiagos. Tuo metu, kaipo už didelį lenkų priešą, lenkų valdžia buvo paskyrusi 40 000 zlotų už jo sugavimą. Vienam lenkų kareiviui pasisekė sugauti, bet jis, Uzdila, savo drąsumu ir sumanumu stodamas su savo priešu į dvikovą, lenkų kareivį primušęs pabėgo į mūsų pusę. Lenkų kareivis vežant į Suvalkų ligoninę mirė.“

1940 m. balandžio 23 d. Seinų apskrities Būdviečio pradinės mokyklos vedėjas, buvęs LŠS Seinų skyriaus Punsko rajono vadas Julius Daugėla paliudijo (jo parašą patvirtino Punsko valsčiaus viršaitis): „Antanas Uzdila, sūnus Antano, kilęs iš Okupuotos Lietuvos Punsko valsčiaus Kreivėnų kaimo, įstojo į Punsko šaulių partizanų būrį 1919 m. birželio mėn. ir išbuvo jame ligi įstojimo į I Karo lauko partizanų grupę 1921 m. sausio mėn. Būdamas Punsko šaulių – partizanų būryje dalyvavo kovose su lenkų partizanais ir kariuomene Seinų, Punsko, Cipliškių ir kitose apylinkėse. Pasižymėjo kaipo gaudytojas lenkų šnipų, drąsus šaulys, net yra pargabenęs iš tolimos užfrontės lenkiškų kariškų šautuvų, telefono aparatą ir kitokios karo medžiagos. Be to, 1921 metais buvo lenkų kareivio sugautas, bet savo priešą nuveikė, kuris bevežant į Seinus mirė, pats gi Uzdila pabėgo mūsų pusėn.“

1940 m. balandžio 23 d. Seinų apskrities Punsko valsčiaus Senųjų Alksnėnų kaimo gyventojas Antanas Senda paliudijo (jo parašą patvirtino Punsko valsčiaus viršaitis): „Antanas Uzdila, sūnus Antano, kilęs iš Punsko valsčiaus Kreivėnų kaimo (Okupuotos Lietuvos), dabar gyvenantis Vilkaviškio mieste, 1918 m. lapkričio mėn. apie 20 d. buvo pastojęs vietos Punsko lietuvių steigiamoje milicijoje, paskiau 1919 m. birželio mėnesį stojo į Punsko partizanų – šaulių būrį ir aktyviai dalyvavo mūšiuose su lenkais: po Seinais, vėliau po Cipliške ir Punsku. 1920 metų pavasaryje jis sugavo ties Punsku dvi žymias lenkų šnipes su planais ir perdavė kariuomenės štabui. Taip pat tais pačiais 1920 metais jis su kitais savo trimis draugais pargabeno geležinkeliu Lietuvos pusėn iš lenkų užimtos Kolietninko stoties – geležinkelio vagonetką ir telefono aparatą ir kartu parvarė keturis, nuginklavęs, lenkų kareivius ir tą visą perdavė Lietuvos kariuomenei. Taip pat 1920 m. rudenį ties Alksnėnų kaimu, šiapus Punsko, lenkų šarvuotam traukiniui užpuolus lietuvių karinę sargybą, bendrai su kareiviais ir kitais savo draugais dalyvavo gynime. Ir daugumoj kitų vietų kovose su lenkais, tuo metu, minimas Antanas Uzdila dalyvavo kaipo vienas iš žymiausių vietos partizanų.“

1940 m. balandžio 24 d. Seinų apskrities Punsko valsčiaus Senųjų Alksnėnų kaimo gyventojas Juozas Grimalauskas paliudijo (jo parašą patvirtino Punsko valsčiaus viršaitis): „Antanas Uzdila, sūnus Antano, kilęs iš Okupuotos Lietuvos dalies, Punsko valsčiaus Kreivėnų kaimo, 1918 m. lapkričio mėn., vokiečiams pasitraukus, stojo į vietos miliciją, vėliau 1919 m. birželio mėn. stojo į Punsko šaulių partizanų būrį ir aktingai dalyvavo mūšiuose su lenkų partizanais ir kareiviais po Seinais, Cipliškėm, Punske ir kitose apylinkėse. Pasižymėjo kaipo gaudytojas lenkų šnipų. Drąsus šaulys net yra pargabenęs iš užfrontės lenkiškų kariškų šautuvų ir telefono aparatą, geležinkelio vagonetką ir keturis lenkų kareivius, kuriuos pats vienas nuginklavo. Be to, 1921 metais buvo lenkų kareivio užfrontėje sugautas ir vežamas į Suvalkus, bet savo drąsumu ir sumanumu jį vežusį lenkų kareivį taip nuveikė, kad pats pabėgo, o lenkų kareivis važiuodamas į Suvalkus be savo aukos kelyje mirė. Uzdila sėkmingai pasiekė savo tikslą atbėgdamas į Lietuvą.“

Byloje dėl Antano Uzdilos savanorio medalio gavimo yra ir Vilkaviškio policijos nuovados viršininko 1940 m. balandžio 22 d. liudijimas, kad asmuo nėra teistas ir priešvalstybiniame veikime nepastebėtas.

1928 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos vyriausybė nusprendė įsteigti specialų apdovanojimą tiems asmenims, kurie aktyviai dalyvavo Nepriklausomybės kovose. Jis buvo pavadintas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. 1928 m. kovo 28 d. suformuota speciali Savanorių medalio komisija. Medalio komisijos tikslas buvo nustatyti, kas turi teisę vadintis savanoriu. Komisijos narius skyrė krašto apsaugos ministras, ten buvo pirmininkas ir trys nariai. Dar steigiant medalį paskelbta, kad buvę savanoriai galės naudotis savo teisėmis lygiai 10 metų, o po to jas praras. Tai reiškė, kad savanorių registravimas turėjo baigtis 1938 m. vasario 27 d. Tačiau visuomenė nuolat skundėsi Prezidentui, kad komisija labai lėtai dirba, vietos valdžia neišduoda reikalingų dokumentų. Todėl komisija tęsė darbą iki pat Lietuvos okupacijos 1940 metų birželį – paskutinis posėdis įvyko birželio 12-ąją. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis buvo vienas garbingiausių tarpukario Lietuvos Respublikos apdovanojimų. Šiuo medaliu apdovanoti 10 245 asmenys.

Kodėl buvęs partizanas, šaulys Antanas Uzdila dėl garbingo apdovanojimo kreipėsi tik 1940-ųjų pavasarį (nors medalis buvo teikiamas nuo 1928 m.), belieka tik spėlioti. Galbūt Lenkijos teritorijoje gyveno Antano giminės ar tarnybos draugai ir jiems nenorėta pakenkti. Tačiau kai 1939 m. rugsėjo 1 d. prasidėjo Antrasis pasaulinis karas ir netrukus žlugo Lenkijos valstybė, manydamas, kad niekam jau nebepakenks, Antanas Uzdila nusprendė pasinaudoti to laikmečio situacija ir kreipėsi dėl apdovanojimo. Antano Uzdilos prašymas Lietuvos kariuomenės štabo Rikiuotės skyriuje užregistruotas 1940 m. birželio 6 d., kai iki Lietuvos sovietinės okupacijos pradžios buvo likusios tik... 9 paros.

***

Dokumentų kopijos iš Lietuvos Centrinio valstybės archyvo.

Šaltiniai ir literatūra

Lietuvos Centrinis valstybės archyvas, f. 561, ap. 5, b. 708,

l. 97–97 ap.

Ten pat, f. 930, ap. 3, b. 4234,

l. 1–7.

Kavaliauskas Vilius. Už nuopelnus Lietuvai. Vilnius, 2001,

p. 281, 293, 297, 298, 303.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"