TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Seime – pagyros jubiliejų šventusiai LR Konstitucijai

2012 10 30 11:55
LŽ archyvo nuotr.

„Paskutinis akordas LR Konstitucijos dvidešimtmečio minėjime“, – taip Seime įvykusią konferenciją „Lietuvos konstitucingumo raida“ apibūdino Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Akademinio pasaulio žmonių pranešimus išgirdo Kovo 11-osios salėje susirinkęs būrys visuomenės veikėjų, istorijos mokytojų, Konstitucijos egzamino laureatų.

Dalis praeito penktadienio renginio pranešėjų su nusivylimu pastebėjo, jog priešrinkiminiu laiku Seimo nariams Konstitucijos jubiliejus nepasirodė pakankamai svarbus – renginyje Kovo 11-osios salėje jų nebuvo. Prof. Egidijus Kūris linkėjo susirinkusiems klausytojams sulaukti dienos, kai Konstitucijos dienai bus suteiktas valstybinės šventės statusas.

Dėmesys istorinėms ištakoms

Šiemet Lietuvoje konstitucingumas mini dvigubą jubiliejų: sukanka 20 metų nuo dabar galiojančios Konstitucijos ir 90 metų nuo 1922 m. Konstitucijos priėmimo. Ta proga į dabartinę Konstituciją konferencijoje buvo pažvelgta iš istorinės perspektyvos.

Daug pagyrų 1922 m. Konstitucija susilaukė iš dr. Mindaugo Maksimaičio, išdėsčiusio požiūrį, jog būtent šiame dokumente pilnai atsiskleidė 1918 m. Nepriklausomybės akto nuostatos, buvo suteiktos gairės demokratijos ateičiai Lietuvoje.

Dirbti keliant lietuvių politinį raštingumą tarpukariu teko nemažai. Kaip pažymėjo dr. Saulius Kaubrys, tuo metu daugybė lietuvių turėjo itin miglotą suvokimą apie Konstituciją ir kitus teisinius dalykus. 1927 m. svarstant galimybę pagrindinį šalies įstatymą pakeisti referendumu, buvo apstu žmonių, kurie apskritai nežinojo, ką pats žodis „referendumas“ reiškia – ir tai buvo viena priežasčių, paskatinusių tokio referendumo neorganizuoti.

Konferencijoje neliko neaptarti ir dar senesni Lietuvos konstitucingumo įrodymai – Lietuvos statutai, atlikę ne tik svarbias teisines funkcijas, bet ir teikę lietuviams tapatybę. Prof. Irena Valikonytė pranešime minėjo 1863 m. sukilimo dalyvio bute rastą „Lietuvių katekizmą“, kuriame į klausimą „Kas yra lietuvis?“ atsakoma taip: „Tas, kuris tiki laisve ir laikosi Statuto“. I.Valikonytė taip pat papasakojo įdomybę apie lyčių nelygybės įteisinimą Lietuvos statute – už skriaudą moteriai būdavo baudžiama du kartus griežčiau nei už tokią pat skriaudą to paties luomo vyrui.

Įdomią istorinę detalę išskyrė ir dr. Vaidotas Vaičaitis, teigęs, jog lenkai baltiškos kilmės žodį „seimas“ pasiskolinę iš lietuvių. Pasak V.Vaičaičio, tai esąs įrodymas, kad taip mes esame prisidėję prie savo kaimynų konstitucinės terminijos.

Sąjūdis ir Konstitucija

Vis tik pagrindinis dėmesys teko dabartinei Konstitucijai, jos priėmimo aplinkybėms. Apie tai kalbėjo prof. Vytautas Landsbergis, buvę Konstitucinio Teismo teisėjai Juozas Žilys, E.Kūris, Stasys Stačiokas.

Buvo išskirtas Sąjūdžio vaidmuo. J.Žylio manymu, per Konstituciją „Sąjūdžio dokumentų dvelksmas lydi ir dar ilgą laiką lydės Lietuvoje gyvenančių žmonių gyvenimus“, šie dokumentai neginčytinai yra konstitucinės teisės Lietuvoje šaltiniai. O ir pats Sąjūdis 1988 birželį Lietuvos mokslų akademijos salėje gimė svarstant galimus Lietuvos SSR Konstitucijos pakeitimus.

V.Landsbergis pateikė savą interpretaciją įvykių, prieš du dešimtmečius supusių dabartinės Konstitucijos įsigaliojimo procesą, ir kalbą baigė žodžiais: „Liko prisiminimų apie intrigas ir keistus nežinia kieno interesus. Gal kada išaugsime.“ Jam kritikos skyrė vėliau pranešimą skaitęs E.Kūris. Anot jo, „politikai vadovaujasi ne tik ir ne tiek (teisiniais – aut.) argumentais, kiek interesais“, ir tokio elgesio pavyzdys esą buvęs V.Landsbergio pranešimas.

Į istorinius poros dešimtmečių senumo įvykius kalboje koncentravosi ir S.Stačiokas. Jo nuomone,  1990 kovo 11 d. priimtas laikinas Konstitucijos pakaitalas – Laikinasis Pagrindinis Įstatymas – įtvirtino Lietuvos konstitucinėms tradicijoms visiškai nebūdingą centralizuotą valdžios sistemą, bolševizmui priskiriamą imperatyvinį deputato mandato apibrėžimą. Anot S.Stačioko, šitaip buvo „sudarytos sąlygos komunistiniams kvislingams išlikti valdžioje po nepriklausomybės iškovojimo ir net kurį laiką joje dominuoti.“

1992 m. Konstitucijai pagyrų nebuvo gailima. Kaip teigė V.Landsbergis, ji „yra rezistencinė, nes įkūnijo tautos pasipriešinimą ir pergalę“. S.Stačiokas dabartinę Konstituciją vadino „priemone išsilaisvinti iš okupacijos, grįžti į demokratinį pasaulį, sąlyga Demokratijos ir žmogaus teisių išsaugojimui šiandien ir ateityje.“

Šalia istorijos – ir pasiūlymai ateičiai

„Konstitucinė teisė yra virš visų kitų teisės šakų, o ne greta jų“, – teigė E.Kūris, išreiškęs džiaugsmą, jog Lietuvoje Konstitucijos viršenybė jau yra daug labiau suprantama ir įsisąmoninta nei anksčiau.  E.Kūris išsakė mintį, jog jau laikas mąstyti apie individualaus kreipimosi į Konstitucinį Teismą galimybę: kaimyninės šalys jau yra tai įteisinusios, tokia kryptim ėjo ir Lietuva, tačiau dabar šis klausimas užstrigęs.

S.Stačiokas pabrėžė išankstinės teisės aktų atitikimo Konstitucijai patikros svarbą ir apgailestavo, jog toks dalykas iki šiol nevykdomas. Anot jo, kad Konstitucija būtų stabili ir efektyviai gintų žmogų nuo valdžios savivalės, joks šalies teisės aktas neturi jai prieštaraut. Išankstinė teisės aktų patikra šiuo atžvilgiu padėtų Konstitucijai veikti našiau.

Šalia visų išsakytų pastebėjimų konferencijos pranešėjai nepamiršo susirinkusiai publikai priminti, kad pagrindinis šalies įstatymas yra ne vien tik straipsnių rinkinys, bet gyva, nuolat evoliucionuojanti tikrovė, svarbi kasdieniam Lietuvos gyvenimui. Kaip renginio pradžioje pažymėjo I.Degutienė, dera siekti, kad Konstitucija būtų prieinama ir suprantama kiekvienam Lietuvos piliečiui kiekvieną dieną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"