TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Seimui parūpo paveldas ir skulptūros

2014 08 20 6:00
Audronės Pitrėnienės teigimu, jei dėl Žaliojo tilto skulptūrų nepakaktų Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto lygmens, žodį galėtų tarti ir Seimas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Parlamentarai rudenį brandina planus reformuoti dvi pavaldžias institucijas - Valstybinę kultūros paveldo komisiją (VKPK) ir Etninės kultūros globos tarybą (EKGT). Taip pat ketina padėti “politinį tašką” aistras keliančių sostinės Žaliojo tilto skulptūrų istorijoje.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) narių grupė parengė projektą, siūlantį į vieną darinį sujungti dvi skirtingas kultūros sritis prižiūrinčias įstaigas. Seimo nariai įsitikinę, kad numatytos permainos neapribos šioms institucijoms patikėtų funkcijų, o sumažinus biurokratinį aparatą palengvės valstybės kišenei tenkanti našta. Reformatoriški Seimo užmojai minėtų įstaigų vadovų nestebina, kalbas apie sujungimą jie teigė girdintys ne pirmą kartą. Vadovų nuomone, kiekviena permaina turi būti pagrįsta ir apgalvota, juolab kad yra ir nereformuotinų dalykų.

Dubliuoja funkcijas

Seimo ŠMKK pirmininkės “darbietės” Audronės Pitrėnienės teigimu, permainų būtinybę diktuota pats laikas. “Mes nesakome, kad viena tų institucijų yra nereikalinga. Reikalingos abi, tačiau iš dalies jos dubliuoja viena kitos funkcijas. Mano nuomone, sujungus jas jokios žalos tikrai nebus”, - LŽ sakė Seimo narė. Be to, ji priminė, kad apie būtinybę taupyti valstybės lėšas nuolat kalba Vyriausybė. Pasak A. Pitrėnienės, projekte siūloma sukurti “vieną tarybą su dviejų krypčių ekspertais”. “Vienas administravimas leistų taupyti lėšas. O funkcijos tikrai nenukentėtų”, - sakė komiteto vadovė. Ji vylėsi, kad tokią pertvarką Seimas palaimins rudens sesijoje, kuri prasidės rugsėjo 10 dieną. “Aišku, bus ir pasipriešinimo. Kai siūloma ką nors keisti, visuomet mėginama kovoti, įtariant, kad yra kažkokių interesų ar norima sugriauti. Tačiau šiuo metu tikrai nėra būtinybės išlaikyti šias dvi institucijas”, - mano A. Pitrėnienė.

Politikė sutiko, kad planuojama reforma padėtų išspręsti ir VKPK vadovo problemą, iš vietos nejudančią kelerius metus. Neturėdama oficialių įgaliojimų VKPK pirmininkės pareigas vis dar eina Gražina Drėmaitė. Praėjusių metų birželį, prieštaraudami komisijos narių valiai, Seimo ŠMKK nariai slaptu balsavimu nepritarė jos kandidatūrai į šį postą. Siūlyti kitą kandidatą VKPK nesutiko. Tarp dangaus ir žemės atsidūrusios G. Drėmaitės įgaliojimai baigėsi dar 2011 metų liepą. “Kolizija tikrai nekokia”, - pripažino A. Pitrėnienė.

Yra nekintančių vertybių

G. Drėmaitė teigė nenorinti komentuoti Seimo projektų. “Tokie dalykai daromi rimtai. Čia ne vinių ir sūrio įstatymus sujungti”, - pridūrė paveldosaugininkė, prisiminusi, kad kitados Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą kūrė “visos galvos, kurios galvojo apie Lietuvą”.

Pasak EKGT pirmininko Virginijaus Jocio, kartais gyvenimas iš tiesų verčia daryti korekcijas, tačiau yra sričių, kurių tai neturėtų liesti. “Mūsų etninė kultūra yra visų kitų dalykų pamatas. Ką tuomet mums saugoti, jei nebranginsime savo tapatybės ir savo pačių esybės? Tai fundamentalūs dalykai, į kuriuos įsigilinti turėtų ir Seimo nariai, ir visa visuomenė”, - LŽ sakė V. Jocys. Jis priminė, kad 2015-ieji paskelbti Etnografinių regionų metais. Keistai atrodytų, jei tuomet nebeliktų ir EKGT. “Belieka ieškoti argumentų ir gintis. Tačiau dirbti laiko liks mažiau”, - apgailestavo pirmininkas. Anot jo, politikams neretai atrodo, kad šios dvi institucijos yra beveik tapačios. “Etninė kultūra – ne materialūs dalykai, ne nekilnojamasis turtas, todėl politikams lyg ir neturėtų labai skaudėti. Ką mūsų seneliai, tėvai, tėvynainiai vežėsi tremiami į Sibirą? Savo tapatybę ir lagaminą su keliais jiems brangiais daiktais. Ir jie išliko lietuviais - dzūkais, aukštaičiais, žemaičiais, suvalkiečiais”, - teigė V. Jocys. Jis spėjo, kad įtakos reformatoriškoms idėjoms turėjo neišspręsti VKPK vadovo klausimai, jie “užkabino ir kitus”.

Spręs dėl skulptūrų

Seimas pagaliau rengiasi tarti savo žodį ir dėl sostinės Žaliojo tilto skulptūrų. “Šios temos bangavimas yra sistemiškas. Manyčiau, reikia kalbėtis su visuomene ir pagaliau priimti sprendimą, nes procesas per ilgai užsitęsė”, - sakė A. Pitrėnienė. Pasak jos, rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje didžiausioje Seimo salėje ketinama surengti konferenciją arba klausymus sovietmečio laikų skulptūrų ateities klausimu. Į diskusiją bus pakviesti politikai, specialistai, kuo daugiau visuomenės atstovų. “Manau, kad pagaliau turi būti pareikšta politinė valia. Jei nepakaktų mūsų komiteto lygmens, žodį galėtų tarti ir Seimas. Galėčiau šį klausimą pateikti ir valdančiosios koalicijos politinei tarybai”, - sakė “darbietė”. Pasak jos, jei žmonės daug metų teigia nenorintys tų skulptūrų, pagaliau reikia rasti “geriausią kompromisinį sprendimo variantą”.

Kaip LŽ jau rašė, panašią konferenciją apie sovietinio paveldo saugojimo principus lapkritį ketina rengti ir VKPK drauge su Kultūros paveldo departamentu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"