TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Senovinis miestas pavojuje

2012 06 27 12:16

Pakistano valdžia teigia, kad žmonija gali amžiams prarasti vieną svarbiausių Azijoje archeologinių objektų - Mohendžo Daro miestą. Ekspertai mano, kad šis Bronzos amžiaus perlas gali būti išgelbėtas tik tuo atveju, jei nedelsiant būtų imtasi radikalių jo gelbėjimo priemonių.

Mohendžo Daras - vienas svarbiausių archeologinių objektų pasaulyje, nes tai - vienas pirmųjų žmonijos pastatytų miestų. Būtent čia galima žingsniuoti senoviniu grindiniu pro namus, kurie buvo pastatyti prieš keturis su puse tūkstantmečio tačiau išsilaikė taip gerai, kad plika akimi vis dar galima aiškiai identifikuoti pastatų paskirtį.

Vis dar išlikę namų įėjimai bei pertvaros tarp kambarių. Kai kur yra išlikę netgi primityvūs tualetai ir nuotėkų kanalai. Paėjus tūkstančių metų senumo gatve, keliautojas atsiduria didelėje aikštėje, kur Bronzos amžiuje šurmuliavo turgus.

2600-iais metais prieš Kristų pastatytas miestas stebina nuostabia architektūra, puikiu gatvių planavimu ir sudėtingomis vandentiekio ir kanalizacijos sistemomis.

Savo klestėjimo laikais Mohendžo Daras iš tiesų buvo viena pažangiausių žmonių gyvenviečių ne tik Indo civilizacijos areale, bet ir visame pasaulyje. Šiame mieste gyveno apie 35 tūkst. žmonių.

Tačiau šiandien, turistus į Mohendžo Darą gabenantys gidai vos neverkia kalbėdami apie dabartinę jo būklę.

"Kiekvieną kartą, kai čia atvykstu, jaučiuosi blogiau nei praėjusį sykį", - sako dr. Asmas Ibrahimas, vienas žymiausių Pakistano archeologų. Žurnalistams jis demonstruoja žemutinio miesto namų griūvančias sienas, kurių pagrindus ardo sūrūs požeminiai vandenys.

Aukštutiniame mieste, kur kadaise gyveno pasiturintys miestiečiai, padėtis dar blogesnė - kai kurios sienos jau nugriuvo, o kitų laukia tas pats likimas jau artimiausioje ateityje. Deja, tokie yra Mohendžo Daro teritorijoje vykdomų kasinėjimų padariniai.

Archeologai pažymi, kad ir nedidelės apimties, valdžios inicijuoti, konservavimo darbai atlikti geriausiu atveju mėgėjiškai, o kai kuriais atvejais taip nekokybiškai, kad tik pablogina situaciją.

Pavyzdžiui, valdininkai nusprendė apsaugoti senovinius mūrus, padengdami juos drėgno molio sluoksniu, neva turėjusiu apsaugoti pastatus nuo druskos ir drėgmės, tačiau rezultatas buvo apverktinas - sudžiūvęs molis nubyrėjo, kartu nuplėšdamas ir autentiško mūro gabalus. Kitas neatsakingo valdininkų požiūrio pavyzdys - sporadiškas senovinių plytų pakeitimas šiuolaikinėmis.

A.Ibrahimas liūdnai juokauja: "tai, kad miestas vis dar išliko nepaisant kelis dešimtmečius jį niokojusių konservavimo darbų, yra tik paties miesto nuopelnas".

Lyg būtų maža negandų pačiame mieste, buvo apiplėštas ir Mohendžo Daro muziejus iš kurio pagrobta kolekcija senovinių antspaudų, kuriuos prieš kelis tūkstančius metų naudojo vietos pirkliai.

Šiandien archeologai, mėginantys sukurti efektyvų miesto gelbėjimo planą, mano, kad vos ne vienintelė išeitis gali būti pakartotinis miesto "palaidojimas" po žeme. Tokiu atveju archeologai nebegalėtų jame kasinėti, bet miestas būtų bent jau apsaugotas nuo visiško išnykimo.

BBC, lzinios.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"