TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Šių dienų trileris partizanų tema

2013 04 05 6:00
Kol valdiškos institucijos nesutaria, ar išsaugoti namelį, jis toliau nyksta. / Daivos Baronienės (LŽ) nuotrauka

Partizaninę kovą menantis namelis Balandiškio kaime vis dar laukia nuosprendžio - išsaugoti jį, atstatyti ar ne. Belaukdamas būtų ir visai sugriuvęs, jei ne visuomenininkų suręsta stoginė virš svyrančių jo sienų ir įlūžusio stogo.

Stoginę virš valstybės saugomu paminklu paskelbto namelio Balandiškio kaime, Radviliškio rajone, išsaugojimu suinteresuoti visuomenininkai savo lėšomis pastatė dar 2010 metais. Nuo to laiko taip niekas ir nepasikeitė, nes valstybinės institucijos neapsisprendė, ką daryti su vieta, vienaip ar kitaip susijusia su valstybingumo išsaugojimu.

Tarp visuomenininkų ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vyko vien, galima sakyti, virtualios diskusijos dėl namelio svarbos, istorinės reikšmės ir ar verta jį atstatyti. Per tą laiką oponentai nė karto nebuvo susėdę prie vieno stalo pasitarti. Išskyrus neseniai vykusį susitikimą Radviliškio savivaldybėje. Kaip jau rašė "Lietuvos žinios" (kovo 21 dienos numeryje), LGGRTC visuomenininkus kaltina istorinių faktų iškraipymu, klastojimu. Visuomenininkai centrą - neveiklumu, dėl kurio nyksta sodyba, taip pat konservatyviu, senamadišku, formaliu požiūriu į partizaninių kovų įamžinimą. O namelis nyksta toliau.

Ietys vis dar kryžiuojamos

Balandiškio kaime esantį Sajų namelį grupė žmonių, susibūrusių į visuomeninį judėjimą, siekia atstatyti ir padaryti veikiančiu edukaciniu centru. LGGRTC mano, kad vietą pakanka įamžinti betoniniais stulpeliais ir informaciniu stendu, nes namelis jau supuvęs, esą investuoti į jį neverta. Būtent dėl to ir susikirto visuomenininkai bei LGGRTC.

Nors anksčiau Kultūros paveldo departamentas buvo sutikęs skirti lėšų nedidelei (6 x 12 metrų ploto) trobelei atstatyti, po ilgų diskusijų Radviliškyje nepriimta jokio sprendimo.

Atsakymo vis dar nėra

Svaidymasis viešais kaltinimais kilo tada, kai imta nesutarti, ar Balandiškio kaimo Sajų sodybos kamaraitėje prieš Lietuvos partizanų vadų suvažiavimą 1949 metų vasarį rinkosi partizanų vadai ir čia pradėjo rašyti Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) Vasario 16-osios deklaraciją, ar ne. Visuomenininkai linkę manyti, kad būtent čia ir buvo suvažiavimo pradžia, o įtarę pavojų partizanai persikėlė į netoli esantį Minaičių kaimą ir tęsė darbą Miknių sodybos bunkeryje. Visuomenininkai šios versijos nėra kategoriškai įsikibę, jų nuomone, taško padėti negalima, istorinę tiesą būtina aiškintis toliau.

Signatarai nepaliudys

Balandiškio sodybos išsaugojimo iniciatyvinės grupės narys skulptorius Gintautas Lukošaitis, grupės vardu išplatinęs pareiškimą, primena, kad istorinių faktų iškraipymu galima kaltinti ir LGGRTC, nes jis iki šių metų kovo mėnesio viešojoje erdvėje taip pat skleidė ir palaikė prielaidą, kad Sajų sodyboje prieš suvažiavimą galėjo susirinkti būsimi LLKS signatarai. Informacinis stendas Minaičiuose iliustruoja, kad LLLS signatarai buvo apsistoję Balandiškyje (žiūr. nuotr.).

Tačiau šių metų kovo mėnesį LGGRTC, pakartotinai atlikęs istorinį-archyvinį tyrimą, pareiškė, jog istorinis visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas 1949 metų vasarį vyko Minaičiuose, Miknių sodybos buvusiame Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje. LGGRTC tyrėjų nuomone, nėra jokių duomenų apie Sajų sodybos vaidmenį šiame suvažiavime.

Idėjos neatsisako

Po LGGRTC pažymos, menkinančios Balandiškio vaidmenį, visuomenininkai vis tiek siekia išsaugoti namelį. Tuo labiau kad kitos jo reikšmės neneigia ir LGGRTC - čia 1949 metų rudenį, po suvažiavimo, telkėsi LLKS visuomeninė dalis, buvo rengiamas ir spausdinamas Prisikėlimo apygardos laikraštis "Prie rymančio Rūpintojėlio".

"Man galutinai išsisklaidė abejonės, kad tai ne istorinės tiesos, o ambicijų klausimas, - po kovo mėnesio diskusijos Radviliškio savivaldybėje sakė G.Lukošaitis. - Tik po mūsų apkaltinimo istorijos klastojimu visuomeninės organizacijos, valstybinės bei savivaldos institucijos, ketinusios finansuoti atstatymą, atsidūrė keblioje padėtyje, nežino, kaip elgtis dabar."

Stendas Minaičiuose informuoja ir apie Balandiškio reikšmę suvažiavime.

G.Lukošaitis teigė nesuprantąs, kodėl šios sodybos negalima išsaugoti kaip simbolinės sodybos, kuri glaudė partizanus. Tai būtų atminimas ir paminklas joms visoms. "Mes norime, kad istorija būtų gyva, kad toje vietoje, tame atstatytame ar restauruotame name galėtų vykti edukaciniai renginiai, festivaliai. Įamžinimas vien betoniniais stulpeliais būtų tik formalus įamžinimas, o ne gyvas atminties palaikymas", - aiškino jis.

"Nesiginčysim, o veiksim"

Visuomenininkai pasiryžę atkurti ne tik namą, bet ir visą sodybą, net jei LGGRTC pastangomis nebus skirtos numatytos lėšos. "Mūsų tikslas - daugiau nesiginčyti su institucijomis, o veikti, - sakė G.Lukošaitis. - Ruošiamės dideliam festivaliui Balandiškyje. Jis vyks jau šį pavasarį. Tai bus savotiškas Lietuvos laisvės kovų pristatymas. Turime daug minčių, idėjų ir rėmėjų tą vietą padaryti išskirtinę, lankomą, mylimą ir neužmirštą. Mes esame kūrybingi, mūsų grupės dauguma - menininkai. Esmė - ne pinigai. Viskas prasideda nuo idėjų. Idėjos nepalaidotos. Bursime visuomenę, darysime tai, kas mums atrodys prasminga. Dirbsime toliau ir tikėsimės geranoriško valstybinių institucijų požiūrio į mūsų iniciatyvą."

Stribų protokolai

Išgirdusi apie nesutarimus, į diskusiją įsitraukė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Išplatintame viešame laiške "Dėl stribų ir rezistentų liudijimo patikimumo kreivame LGGRTC veidrodyje" aprašomas Sajų sodybos vaidmuo partizanų vadų suvažiavime. Tremtiniai ir politiniai kaliniai sodybos reikšme neabejoja. Viešame laiške, kurį pasirašė sąjungos tarybos prezidiumo posėdžio pirmininkas Juozas Listavičius, primenami dokumentinio filmo "Ketvirtasis prezidentas" autorių Juozo Saboliaus ir Eugenijaus Ignatavičiaus surinkti prisiminimai.

Filmo kūrėjai rado Stasio Sajaus sodybą ir joje tuo metu gyvenusią jo dukrą, kuri pasakojo, kaip apie Vasario 16-osios deklaraciją buvo diskutuojama jos gimtajame name. Genovaitės Sajūtės liudijimu, partizanas Viktoras Šniuolis-Vitvytis ant stalo, kur ji ruošdavo pamokas, išspausdino tą deklaraciją, o tėvas dirbo žvalgyboje, kai jų namo kamaraitėje posėdžiaudavo partizanų vadai. Vyrai buvo paruošę patikimą aplinkinių teritorijų žvalgybą. Kur budėjo žvalgai, liudijo ir ryšininkė Antanina Valeikaitė-Pakalnutė.

Kaip teigiama minėtame laiške, tik diletantai gali teigti, kad suvažiavimo delegacijos vyko tiesiai į Minaičius. Pirmiausia, siekiant išsiaiškinti, kas yra atvykstantys asmenys, ypač kai Pietų Lietuvos partizanai pasirodė netikėtai, jie būdavo siunčiami į Balandiškį.

"Svetimiems patekti į apygardos štabo slaptavietę buvo uždrausta pagal statutą. Apygardos štabas - ne teatras Gedimino prospekte, - rašoma laiške. - Atvykstančius sutikdavo apsaugos vadas V.Šniuolis-Vitvytis. Jis nustatė, kas kur gali apsistoti." Tam reikalui buvo numatytos kelios vietos. Kadangi Jonas Žemaitis-Vytautas tuo metu sirgo, jam palankesnės sąlygos dirbti buvo S.Sajaus sodyboje nei drėgname bunkeryje Minaičiuose. Išvarginti šaltos žiemos buvo ir kiti vadai - Adolfas Ramanauskas-Vanagas bei Aleksandras Grybinas-Faustas.

"Suvažiavimas ir gydymas Balandiškyje vyko ilgiau nei savaitę, kol buvo gautas pavojaus signalas iš ryšininkų. Tada visi naktį persidislokavo į Minaičius", - teigiama laiške. Jo autorių nuomone, negalima remtis stribų protokolais ir pagal juos daryti išvadas. Juk dažnai tardymo metu ryšininkai meluodavo, suprasdami, kad tardytojai nesiorientuoja geografijoje, tyčia painiodavo kaimų pavadinimus.

Laisvės kovų simbolis

Anksčiau Kultūros paveldo departamentas buvo sutikęs skirti lėšų Sajų sodybai atstatyti. Direktorė Diana Varnaitė po diskusijos Radviliškyje LŽ teigė, jog kol kas sprendimo neturi, finansuoti sodybos atstatymo neatsisako, tačiau dėl visko dar reikia tartis.

"Neabejojame LGGRTC tyrimų duomenų svarba. Tačiau įvertinant tai, kad partizaninio judėjimo dalyviai buvo priversti slapstytis, nepalikti pėdsakų, o liudininkų belikę mažai, nereikia stebėtis, jog daug jų veiklos detalių skendi nežinioje", - sakė D.Varnaitė. Jos nuomone, Sajų sodyba neabejotinai galėtų tapti vienu laisvės kovų laikotarpio simbolių. "Ypač kai susibūrę visuomenininkai siekia objektą padaryti "gyvą", - pridūrė ji. - Sodybos išsaugojimo idėją asmeniškai palaikau. Jei yra žmonių, kurie tuo gyvena, kurie atiduoda tam savo širdį, energiją, pastangas, valdiškų institucijų darbas - sudaryti tam sąlygas. Visuomenininkų idėja patraukli, turi pilietinę, auklėjamąją prasmę, tad visi ieškosime būdų, kaip ją įgyvendinti."

Dar ne pabaiga

Visuomenininkai palaikymo kreipėsi ir į prezidentę Dalią Grybauskaitę. Prezidentės patarėjos Rūtos Kačkutės neseniai pasirašytame atsakyme teigiama: "Pritariame kreipimesi išsakytai pozicijai dėl Lietuvos partizanų ryšininkų Sajų sodybos Balandiškio kaime visapusiškų tyrimų ir sodybos išsaugojimo. Dėkojame už rūpinimąsi Lietuvos istorija ir jos svarbių datų bei įvykių įprasminimu."

LGGRTC savo nuomonės kol kas nepareiškė, o pirmadienį, balandžio 8 dieną, rengia pasitarimą dėl Sajų sodybos likimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"