TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Skaudvilės kraštas atskleidžia paslaptis

2016 09 10 6:00
Archeologams tyrinėjant Ivangėnų piliakalnius talkino ir moksleiviai. Žilvino Montvydo nuotraukos

Vasaros pabaigoje Tauragės rajone žvalgomuosius archeologinius tyrimus atlikę archeologai aptiko iki šiol nežinotus XIV-XV amžių kapinyną, XVII amžiaus senkapį, akmens amžiaus stovyklavietės teritoriją. Nustatyta, kad prie Ivangėnų (Karšuvos) piliakalnių buvo ne viena, o bent dvi senovės gyvenvietės, ir kur kas didesnės, nei manyta iki šiol.

Archeologai žvalgomuosius tyrimus ketina tęsti spalį ir neslepia – tai tik didelių ir išsamių tyrinėjimų pradžia.

Raktas į paslaptis

Po teritoriją prie Ivangėnų piliakalnių komplekso, kurį sudaro vienas nuo kito per 100 metrų nutolę du piliakalniai, taip pat netoli esančių kaimų apylinkes daugiau kaip dvi savaites dairėsi jaunų archeologų grupė. Ją sudarė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantas Žilvinas Montvydas, Klaipėdos universiteto doktorantas Tomas Rimkus, Tauragės kultūros centro Kultūros paveldo tarnybos vyr. specialistė Vaiva Pelekaitė, Tauragės krašto muziejaus darbuotojas Darius Kiniulis, Kaišiadorių muziejaus darbuotoja Aistė Kazimieraitytė. Jiems talkino Vilniaus universiteto doktorantas Karolis Minkevičius ir būrelis Skaudvilės gimnazijos moksleivių.

Įvairūs radiniai praskleidė tik nedidelį krašto praeities šydo kraštelį.

Susidomėti Skaudvilės apylinkėse stūksančiais didingais Ivangėnų piliakalniais juos paskatino jau ne vienus metus kai kurių istorikų mėgėjų pateikiamos romantinės versijos, esą būtent čia galėjo būti garsioji Pilėnų pilis.

Kaip „Lietuvos žinioms“ pasakojo ekspedicijai vadovavęs Ž. Montvydas, jau nuo seno įtarta, kad šalia Ivangėnų piliakalnių būta senovės gyvenvietės. Galbūt jos teritorijai apsaugoti šalia piliakalnių net buvo apibrėžta tam tikra zona. Tačiau archeologų žvalgomieji tyrinėjimai nuvedė juos toli nuo šios saugomos teritorijos ribos.

Pakako atlikti šešis nedidelius bandomuosius kasinius ir įsitikinta, kad piliakalnių aplinkoje būta bent dviejų I tūkstantmečio vidurio – II tūkstantmečio pradžios senovės gyvenviečių. Anot archeologų, tikėtina, jog visai netoli, kitame Ančios upės krante, esantis prieš dešimtmetį ištirtas IV-V amžių Vėluikių kapinynas yra paliktas bendruomenės, gyvenusios vienoje aptiktų gyvenviečių.

Tyrinėjant kaimus netoli Ivangėnų piliakalnių, buvo rastas iki šiol nežinotas XIV-XV amžių kapinynas ir XVII amžiaus senkapis, o Pabambių kaimo laukuose – akmens amžiaus stovyklavietė.

„Tikimės, kad spalį galėsime grįžti ir tęsti žvalgomuosius tyrimus, nes tai, ką nustatėme, dar nėra galutiniai duomenys. Reikia išsamesnių tyrimų – šis kraštas gali pateikti daug netikėtumų apie savo praeitį“, – teigė Ž. Montvydas.

Radinių gausa

Net ir nedideliame ištirtame piliakalnių aplinkos plote archeologai aptiko nemažai įdomių ir mokslui reikšmingų radinių – rastas kultūrinis sluoksnis su lipdytos ir žiestos keramikos gabaliukais, nedegto molio tinku, anglių pėdsakais.

„Molio tinko likučiai liudija, kad toje vietoje arba visai greta būta pastato, nes tuo metu medinių konstrukcijų pastatai būdavo apdrebiami molio tinku, taip pastatą ne tik sutvirtinant, bet ir padidinant jo ilgaamžiškumą“, – dėstė Ž. Montvydas. Jis atkreipė dėmesį, kad radiniai dar reikalauja kruopštesnio tyrimo, palyginimo su kitais panašiais radiniais, nes tokios archeologinės medžiagos iš Žemaitijos nėra gausu. Šis kraštas nėra taip nuodugniai ištyrinėtas kaip Rytų Lietuva.

Tauragės krašto muziejaus darbuotojas D. Kiniulis teigė, jog tyrimų metu aptikta ir kelis pastaruosius šimtmečius menančių radinių: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero šilingas, Rusijos imperijos kapeikų, tarpukario Lietuvos Respublikos centų, Vokietijos Trečiojo reicho pfenigių, sovietinių kapeikų.

D. Kiniulio tikinimu, monetų įvairovė nestebina, nes pro Ivangėnų piliakalnius į Skaudvilę iš aplinkinių kaimų vedė intensyviai naudojamas senkelis, jo reikšmė labai sumenko praeito amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje nutiesus aplinkkelį į Kryžkalnį.

Visi radiniai vėliau atsidurs Tauragės krašto muziejuje, bet pirmiausia jie bus sutvarkyti, aprašyti.

Žvalgomieji tyrimai – reti

„Lietuvos žinių“ kalbintas Lietuvos archeologijos draugijos pirmininkas dr. Vykintas Vaitkevičius neslėpė, kad tokie atvejai, kai susibūrę jauni mokslininkai dėl mokslinio intereso atlieka žvalgomuosius archeologinius tyrimus, pastaruoju metu Lietuvoje yra reti.

„Kiek jų būna, pakaktų suskaičiuoti net ant vienos rankos pirštų, o iš viso leidimų archeologiniams tyrimams per metus išduodama apie 400“, – tvirtino V. Vaitkevičius. Jis vylėsi, kad gal šio būrelio mokslininkų pavyzdžiu paseks daugiau jaunųjų archeologų, nes, be Žemaitijos, dar palyginti mažai archeologų ištyrinėta ir Užnemunė. Todėl šių regionų žemėje gali slypėti dar daug netikėtų radinių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"