TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Skulptūrų gynėjai žėrė skambius perspėjimus

2015 04 03 6:00
Viena renginio organizatorių - Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Įtampą visuomenėje keliančio sovietinio palikimo klausimus vakar aptarę istorikai, menotyrininkai, architektai mano, kad balandžio pabaigoje darbą pradėsianti naujoji Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba leis nukelti skulptūras nuo sostinės Žaliojo tilto. Tačiau tai padarius, anot jų, sovietinė patirtis nebus ištrinta.

Vakar Nacionalinėje dailės galerijoje vyko ekspertų seminaras-diskusija „Patogus ir nepatogus paveldas“. Renginyje, kurio dalyviai daug dėmesio skyrė sostinės Žaliojo tilto skulptūrų gynybai, kalbėta, kad XX amžiaus totalitariniai režimai paliko savo žymes daugelyje miestų, ir dabar tenka spręsti, ką ir kaip verta išsaugoti.

Didaktinė priemonė

Vilniaus universiteto profesorė Rasa Čepaitienė pasakojo, kad viena tvarkymosi su tokiu paveldu strategijų - jo saugojimas vietoje, in situ. Ideologinės reikšmės netekę objektai pritaikomi naujai. Pavyzdys - Florencijos traukinių stotis "Santa Maria Novella", kurios pastatas, žvelgiant iš viršaus, yra fašinos, Italijos fašistų simbolio, formos. Paveldas in situ gali būti ir sumuziejinamas, kaip Genocido aukų muziejuje ar Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse. Daug rečiau taikomas visiškas paveldo išsaugojimas in toto. Pavyzdys - vadinamasis Saulės miestas Minskas. Taip pat esama apleidimo ar sunaikinimo strategijos. Tarkime, Vokietijoje apleistas nacių laikų kurortas Riugeno saloje.

Dažnai palikimas perkeliamas į kitą vietą. Taip 2007 metais Taline su „Bronziniu kariu“ pasielgė estai. Toks palikimas gali būti sutelktas ir specifinėje erdvėje - pagal šią koncepciją Lietuvoje įkurtas Grūto parkas. Žaliojo tilto skulptūrų atveju istorikė R. Čepaitienė minėjo papildomumo strategiją. Jos supratimu, totalitarinio mąstymo viziją apie „šviesų rytojų“ atspindinčias skulptūras atsveria po tiltu kabanti grandinė, rodanti tikrąją santvarkos esmę - vergovę. Esą taip išsprendžiamas konfliktiškumas, ir tiltas tampa didaktine priemone, padedančia supažindinti jaunimą su režimu, kuris turėjo tikrąjį ir fasadinį veidą.

Unikalus fenomenas

„Turime reikalą su unikaliu fenomenu ne tik Lietuvos, bet ir regiono mastu. Jeigu jis mus erzina, yra nepatogus, norime jo atsikratyti, kyla klausimas, kodėl niekam neužkliuvo, kad į Gedimino prospektą grįžo atkurta Šv. Jurgio skulptūra - carinio laikotarpio simbolis?“ - klausė R. Čepaitienė.

Istorikei pritarė architektas Augis Gučas. Jo nuomone, Žaliojo tilto skulptūros - dekoratyvinės, alegorinės. Esą kur kas daugiau susirūpinimo turėtų kelti Petro Cvirkos paminklas ar šalia Nacionalinės dailės galerijos stovinti Juozo Mikėno skulptūra „Pirmosios kregždės“, skirta sovietinei kosmonautikai šlovinti. Architektas svarstė, kodėl nepatenkintieji "dirbtiniu socialistinio realizmo optimizmu" nesiūlo griauti tos pačios ideologijos, tik šiek tiek aukštesnio meninio lygio skulptūros „Žvejys“, pastatytos Klaipėdoje 1971 metais. „Griovimas yra destruktyvi, demoralizuojanti, pakertanti kūrybingumą veikla, ji priimtina kraštutiniais atvejais“, - tvirtino A. Gučas.

Viešumoje kilusį triukšmą dėl Žaliojo tilto skulptūrų jis vadino tuščiaviduriu, bet sunkiu špižiniu burbulu po visuomenės kaklu. „Negatyvu ir demokratinėje visuomenėje nepriimtina, kad politikai ir valstybės tarnautojai iš kompetentingų specialistų sudarytos vertinimo tarybos atžvilgiu ėmėsi politinio spaudimo, o tarybai nepaklusus - grasinti ją paleisti ir suformuoti klusniai vykdančią valią, nuleistą iš viršaus“, - piktinosi architektas.

Iš akių ir iš širdies?

Anot Vilniaus dailės akademijos profesorės Giedrės Jankevičiūtės, geriausias būdas "neutralizuoti" skulptūras ant Žaliojo tilto yra Audriaus Ambraso sugalvoti narvai. „Labai gaila, kad šis projektas ir liko projekto stadijos. Matyti, jog viskas vyks nykiai, be jokių pastangų simboliškai padaryti skulptūras nekenksmingas, parodyti, kad jos tėra metalinės lėlės", - kalbėjo ji.

Menotyrininkė įsitikinusi, jog skulptūrų pašalinimas - tik laiko klausimas, tačiau jų atspindima istorija išliks. „Stalininės epochos stabai nebeerzins mūsų žvilgsnių. Bet ar išsipildys liaudies išmintis „iš akių ir iš širdies“? Taip nebūna, jei ryšys iš tikrųjų stiprus. Didieji skulptūrų priešai jas sunaikinę ramybės neturės“, - teigė G. Jankevičiūtė.

Profesorė stebėjosi, kodėl nė vienas politikas nepasiūlė skulptūrų perduoti į dar neveikiantį Tuskulėnų „Homo sovieticus“ muziejų. Jo koncepcija parengta kone prieš dešimtmetį, muziejui įrengti skirta nemažai lėšų, tačiau jis dar neatidarytas.

G. Jankevičiūtė pabrėžė, kad skulptūros neturėtų patekti į privačias rankas - Grūto parką. Esą Žaliojo tilto "balvonai" turi būti "sumuziejinti", geriausia - jų originalioje vietoje, bet iš bėdos tiktų ir Tuskulėnai.

Mato kitų problemų

Vilniaus dailės akademijos dėstytoja tikino esanti nusivylusi, kad kalbos apie Žaliojo tilto skulptūras neperaugo į diskusiją apie miesto reprezentacinių vietų išvaizdą apskritai. „Purvais aptekusios gatvės, nevalyti langai, suirę šaligatviai, gabalais krintantys balkonai ir karnizai, kuriuos ūkio tarnybos vynioja į žalią ir mėlyną tinklą. Padėtis iš tikrųjų tragiška, tačiau visi apsimeta, kad taip nėra“, - sakė ji. Esą mūsų santykis su aplinka - susovietintas, nepastebime Vilniaus irimo ženklų.

"Deja, kova už patogius ir gražius laiptus bei duris greitų politinių divindendų neduoda, tad artimiausiu metu ji ir neprasidės“, - pareiškė menotyrininkė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"