TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Slapta sovietų observatorija tebeveikia kosminėje erdvėje

2015 11 16 12:00
Maja Tordua observatorijoje dirba nuo 1980 m. Maurice'o Wolfo nuotraukos.

Abastumanis – mažas 1 400 gyventojų turintis Gruzijos kalnų miestelis, nuo Turkijos sienos nutolęs tik 20 kilometrų. Visgi jis ypatingas – čia kažkada buvo slapta sovietų observatorija. Kaip ji prisitaikė po Šaltojo karo, aiškinasi BBC žurnalistė Tara Isabella Burton.

Abastumanis kažkada buvo vienas iš astronomijos plėtros lyderių. Miestas, dar XIX a. buvo garsus terminiais vandenimis, buvo populiarus vasaros kurortas. Čia atostogaudavo ir Romanovų šeimos nariai, kurie tuo metu kontroliavo Gruziją, kaip Rusijos Imperijos dalį. Caro Nikolajaus II brolis Georgijus Romanovas buvo aistringas mėgėjas astronomas. Jis perkėlė dalį mokslininkų iš Sankt Peterburgo į Abastumanį. Jau XIX a. pradžioje Abastumanis tapo Rusijos Imperijos socialiniu ir moksliniu centru.

Sovietams perėmus valdymą, jau 1932 m. Abastumanis tapo oficialia Sovietų Sąjungos kosmoso technologijų bandymų vieta. Čia buvo paleistas palydovas „Sputnik“. Geografiškai naudinga observatorijos vieta (stabilios klimato sąlygos, geros matomumo galimybės) įtakojo ir politinį poreikį – Abastumanis buvo antras po Krymo tarp politiškai svarbių miestų.

„Mes turime 14 teleskopų, – sako observatorijos direktorė, valstybinio Ilja universiteto Tbilisyje profesorė dr. Maja Tordua. – Du iš jų dirba, o vienas naudojamas nuo 1937 metų.“

Kuklus vaidmuo

Nuo 1932 m. iki Gruzijos nepriklausomybės nuo sovietų 1991 m. observatorijai vadovavo Eugenijus Kharadzė. Mokslininkas buvo iškėlęs hipotezę, kad Plutonas turi palydovą Chaironą. Ši hipotezė buvo iškelta prieš metus iki jį atrandant (1978 m.) JAV astronomams. Su kolega mokslininku Michailu Vašakidze buvo atrasta radiacinė spinduliuotė į Krabo ūką. Gruzijos mokslininkai dažnai dirbdavo kartu su rusų mokslininkais, bet nuopelnus visada prisiimdavo tik rusai.

Žinoma, Gruzijos astronomams koją kišo tai, kad savo mokslinius straipsnius galėjo publikuoti tik Rusijos moksliniuose leidiniuose. Be to, Rusijai buvo svarbu ne kokybė, o kiekybė vien tam, kad pasauliui pasauliui pasirodytų konkurencinga. Dėl šios priežasties mokslininkai turėdavo penkmečio planus.

M. Tordua atkreipia dėmesį, jog sovietams finansuojant buvo nuveikta ir kai kas gera – nuolat atnaujinami teleskopai (naujausias Abastumanio teleskopas pastatytas 1977 m.), intensyviai tyrinėjamas dangus.

Visgi tai, kas vyko Gruzijai priklausant Sovietų Sąjungai, neprilygo tam, kas buvo po to, kai šalis tapo nepriklausoma. M. Tordua, atėjusi 1989 m. vadovauti observatorijai, pasakoja, jog „tuo metu dirbo 250 žmonių, kurie su šeimomis gyveno Abastumanyje, o E. Kharadzė, tuometinis vadovas, buvo atleistas, kaip ir dauguma darbuotojų. Chaosas buvo ne tik observatorijoje, bet ir visoje šalyje“.

Chaoso metai

Prasidėjus nepriklausomybės etapui, observatorija neturėjo net pastovaus elektros tiekimo, žiemą patalpos nebuvo šildomos, atlyginimų niekas nemokėjo. Darbuotojai iš valstybės gaudavo maisto davinį – po 300 gr duonos per dieną vienam asmeniui, o kad būtų šilčiau, medkirčiams parūpinus malkų, jas kūrendavo. Dėl itin sunkių darbo sąlygų praktiškai visi observatorijos darbuotojai buvo priversti išvykti į Tbilisį arba, gavę stipendiją, į užsienį.

Po Rožių revoliucijos, Michailui Saakašviliui tapus prezidentu, vėl prisiminta observatorija. 2008 m. ji priskirta valstybinio Ilja universiteto globai, atnaujintas finansavimas, įkurtas muziejus.

Vis dėlto observatorija susiduria su nemažai iššūkių. Finansavimas yra minimalus. Be to, virš observatorijos driekiasi lėktuvų kelias, kuris trukdo moksliniam darbui. M. Tordua siekia, kad aplink observatoriją būtų nustatyta lėktuvų neskraidymo zona.

Šiuo metu observatorijoje veikia du teleskopai: vienas – 70 cm, 1957 m. pastatytas Menisko teleskopas, bet vis dar neveikiantis tinkamai, kitas – 1937 m. Zeisso refraktorius, naudojamas tik muziejuje. Sutaisyti likusius dvylika teleskopų reikėtų nuo kelių tūkstančių iki kelių milijonų JAV dolerių. Su observatorijos biudžetu ši misija neįmanoma. Jau net nekalbama apie tai, kad negalima susimokėti už straipsnių publikavimą JAV moksliniuose žurnaluose – tai kainuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių JAV dolerių už publikaciją. Visgi yra galimybė skelbti savo straipsnius rusų astronomijos žurnale.

Observatorijos darbuotojų atlyginimai, lyginant su kitomis pasaulio šalimis, yra labai maži. 2013 m. kai kurių astronomų stipendija nesiekė net 250 JAV dolerių. Dėl šios priežasties dauguma mokslininkų tiesiog paliko darbą.

Stebint dangų

Nepaisant finansinių ir technologinių sunkumų, mokslininkai yra priversti išsiversti su turimu inventoriumi, kuriam priklauso ir HP nešiojamas kompiuteris su rudimentinės kameros kontrolės programine įranga. Žinoma, tai yra iššūkis – neturint pakankamo finansavimo atlikti mokslinius tyrimus. M. Tordua norėtų tyrinėti egzoplanetas, bet dėl finansų trūkumo to padaryti negali. Visgi moteris didžiuojasi ir tuo, kas jau padaryta – kad observatorija vėl veikia.

Per metus Abastumanio observatoriją aplanko apie 15 tūkst. lankytojų. Dažniausiai tai mokinių ar studentų grupės (ir iš Gruzijos, ir iš užsienio šalių). Observatoriją taip pat aplanko labai daug pavienių asmenų iš viso pasaulio. Pasak M. Tordua, tai įrodymas, kad Gruzija vėl gali būti matoma tarptautinėje mokslinėje erdvėje.

Šaltinis – bbc.com

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"