TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Sovietinės dvasios išvarymas

2014 04 17 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Į nevyriausybines organizacijas susibūrę Lietuvos nepriklausomybės gynėjai reikalauja iš mūsų šalies galutinai išguiti buvusio okupacinio sovietų režimo apraiškas - kolaborantams pastatytus paminklus ar jų vardais pavadintas ir iki šiol dalijamas premijas. Tokia iniciatyva vertinama nevienareikšmiškai, pabrėžiama, kad sovietinę dvasią pirmiausia turime nugalėti savyje.

Sausio 13-osios brolija, Lietuvos atsargos karininkų sąjunga ir Krašto apsaugos sistemos kūrėjų asociacija (KASKA) neseniai kreipėsi į aukščiausias šalies institucijas - reikalaujama galutinai sunaikinti okupacinį palikimą. Nepriklausomybės gynėjai įsitikinę, kad tai galima pasiekti iš prestižinių vietų iškėlus sovietinės valdžios kolaborantams pastatytus paminklus, nustojus skirti jų vardais pavadintas literatūrines premijas, atsisakius aukščiausiais valstybiniais apdovanojimais pagerbti sovietiniam menui tarnavusius žmones.

Politikai pripažįsta, kad sovietizmo dvasia šių dienų nepriklausomoje Lietuvoje vis dar labai gaji, tačiau drauge pabrėžia, jog esama dalykų, kurių neįmanoma išbraukti iš tautos atminties, - tereikia deramai juos pristatyti.

Skaudina vertybių painiojimas

Lietuvos nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos pirmininkas Kasparas Genzbigelis tvirtino, kad visus nepriklausomybės gynėjus itin žeidžia Vilniuje ant Žaliojo tilto stovinčios skulptūros. „Jos atsirado 1952 metais, etninį mūsų tautos naikinimą vykdžiusiems NKVD daliniams baigiant triuškinti partizaninį judėjimą. Ką turi jausti išžudytų, ištremtų kovotojų artimieji arba gyvi likę jie patys, kai mato savo budeliams pastatytas skulptūras?” - piktinosi jis.

K.Genzbigelio teigimu, tik priešiškumu mūsų valstybei galima paaiškinti paveldosaugininkų poziciją, neva šios skulptūros - dalis tautos paveldo, kurio nedera šalinti nuo tilto. Be kita ko, Sausio 13-osios brolijos pirmininkas mano, kad tautos gynėjų atminimui nusikalstama stengtis "prikelti" sovietinio laikotarpio filmus apie teigiamai vaizduojamus komunizmo statytojus. Jo įsitikinimu, Lietuvos valdžios atstovai turėtų ryžtingai išgyvendinti sovietinį palikimą, ko nepadarė per 24 atkurtos nepriklausomybės metus.

KASKA valdybos pirmininkas, atsargos pulkininkas leitenantas ir rašytojas Jonas Užurka sakė, kad visus tautos savimonei neabejingus asmenis skaudina vertybių painiojimas, kuriuo esą sąmoningai siekiama nukreipti žmones nuo tiesos. To pavyzdys - sovietų kolaborantų rašytojo Petro Cvirkos ir poetės Salomėjos Nėries garbinimas. „Sunku įsivaizduoti didesnės paniekos Lietuvai, kaip jų išdavystė. Būtent tai jiedu padarė nuvažiavę į Maskvą prašyti, kad budeliai okupantai teiktųsi pasiimti mūsų laisvę“, - piktinosi organizacijos vadovas.

J.Užurka retoriškai klausė, ką belieka galvoti apie tautą, kuri ne tik nenuverčia šiems asmenims pastatytų paminklų, bei ir skiria jų vardais pavadintas literatūros premijas. Pašnekovo žodžiais, Lietuvoje neturėtų būti ir šių menininkų muziejų, nes jie to neverti, nors ir buvo talentingi.

Ne viskas taip paprasta

LŽ kalbintas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, istorikas Arvydas Anušauskas pripažino, kad P.Cvirkos ar S.Nėries literatūros premijos, kaip siekiamybė, jam skamba keistai ir neatrodo sveikintinas dalykas. Tačiau parlamentaras nemano, kad šiuos menininkus reikėtų apskritai išbraukti iš tautos atminties. „Tautos istorijoje abu yra palikę ryškų pėdsaką, o jų gyvenimai - pavyzdys to, kaip likimas kartais nuveda žmogų ten, kur jam nė nesisapnavo“, - pažymėjo A.Anušauskas. Tai, anot jo, ir reikia pateikti tautai pristatant šiuos literatus.

Politikas pritaria reikalavimui pašalinti nuo Žaliojo tilto sovietines skulptūras ir apgailestauja, kad to padaryti neleidžia jas saugantys įstatymai.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė teigė, jog klausimas dėl P.Cvirkos ir S.Nėries atminimo yra diskutuotinas. Parlamentarės nuomone, istoriją kūrusius žmones derėtų pristatyti objektyviai, parodant ir gerus, ir blogus jų darbus.

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius, kuriam irgi adresuotas Lietuvos nepriklausomybės gynėjų kreipimasis, taip pat sakė, kad nemalonių dalykų iš istorijos kaip niekur nieko neišbrauksi. Anot konservatorių lyderio, vertindami P.Cvirką ar S.Nėrį tikriausiai galėtume pasimokyti iš norvegų, turėjusių nacių kolaborantą, pasaulinio garso rašytoją Knutą Hamsuną. „Jie šį žmogų pristato kaip puikų rašytoją, bet drauge neslepia, kad menininkas tarnavo norvegų tautai priešiškai ideologijai“, - aiškino A.Kubilius. Tačiau Žaliojo tilto skulptūros, pasak jo, kas kita. „Jos buvo nenukeltos, nes vis atrodydavo, kad šalyje yra svarbesnių problemų. Tai ir kova su mus užklupusia ekonomikos krize, ir kova dėl energetinės nepriklausomybės“, - dėstė A.Kubilius.

Nesugebame naudotis laisve

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė LŽ tvirtino, kad griauti ar nukelti priešiškos ideologijos paminklus reikėjo pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais. Beje, toks likimas ištiko daugelį sovietinių paminklų.

„Dabar derėtų suvokti, kad traukinys jau seniai nuvažiavo, o kai kurie iš mūsų dar bando jį vytis ir pyksta, jog nepavyksta to padaryti“, - kalbėjo T.B.Burauskaitė. Ji neslėpė ir pati mananti, kad paminklai „Stalino saulės“ nešėjams iš tiesų yra sovietiniai reliktai, pristatantys režimo, kuris buvo mus okupavęs, skelbtą ideologiją. „Tačiau tie paminklai liko. Prie jų turėtume pritvirtinti lenteles, paaiškinančias, ką žmonės, kuriems pastatyti paminklai, Lietuvai padarė gera ir bloga“, - svarstė centro vadovė. Anot jos, būtent tokie paaiškinimai padėtų dabarties ir ateities žmonėms suvokti bei įvertinti savo istoriją.

T.B.Burauskaitė vylėsi, kad tinkamai pristatomi objektai, skirti net tautai nusikaltusiems menininkams, turėtų žmonėms padėti atpažinti ir mus pavergusią sovietizmo dvasią. „Juk sovietinė dvasia labiausiai gaji mumyse. Ji reiškiasi absoliutizmu, kategoriškumu, tuo, kad girdėdami vien save ir turėdami išankstinę nuomonę nepajėgiame mąstyti, o drauge - naudotis laisve“, - pabrėžė centro vadovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"