TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Sovietiniai paminklai - Stalino antspaudai Lenkijoje

2015 09 29 15:20
Lenkijos Penenžno mieste nukelto paminklo sovietų generolui Ivanui Černiachovskiui fragmentas. "Radio Svoboda" nuotrauka

Lenkijos Tautos atminties instituto duomenimis, šioje šalyje iki šiol bene 10 gatvių tebevadinamos Raudonosios armijos vardu, tebestovi apie 100 paminklų sovietų kareiviams. Žinomas lenkų istorikas teigia, kad sovietiniai paminklai - tarsi savotiški antspaudai, kuriuos Stalinas paliko jo užvaldytoje Lenkijoje. Kaip ir lietuviai, lenkai aktyviai nukelia "balvonus" - nusikalstamo SSRS režimo simbolius.

Lenkijos Tautos atminties instituto viceprezidentas istorikas Pawelas Ukielski interviu "Radio Svoboda" pasakojo, kaip jo šalyje griaunami sovietiniai paminklai ir simboliai. Institutas pasiūlė perduoti Rusijos ambasadoriui Lenkijoje Sergejui Andrejevui mokslinį darbą apie Sovietų armijos paminklus šioje šalyje. Tikėtasi, jog tai padės rusams suprasti, kad jų demontavimas nėra nukreiptas prieš Rusiją. Norėta, kad diskusija remtųsi ne emocijomis, bet argumentais.

Tokia mintis kilo rugsėjo viduryje, kai paminklo sovietų generolui Ivanui Černiachovskiui Lenkijos Penenžno mieste nukėlimas sukėlė piktą rusų reakciją.

Lenkijos istorikas Pawelas Ukielski. / ipn.gov.pl nuotrauka

Nukeliami tik simboliai

– Tautos atminties instituto neseniai surengtoje konferencijoje sakėte, kad paminklo I. Černiachovskiui - generolui, atsakingam už Armijos Krajovos (Armia Krajowa - lenk.) partizanų likvidavimą - demontavimas nėra nukreiptas prieš Rusiją. Kvietėte visų Lenkijos regionų, kuriuose dar likę sovietinių monumentų, valdžią daryti tą patį. Tačiau Maskvoje manoma kitaip.

– Esu įsitikinęs, kad šie mūsų veiksmai nukreipti prieš nusikalstamo totalitarinio režimo įamžinimą, o ne prieš Rusiją ar rusus. Mums svarbu, kad būtume teisingai suprasti: lenkai atsakingai suvokia, kad rusai taip pat labai nukentėjo nuo nusikalstamo SSRS režimo, jie taip pat buvo žudomi. Tokiame kontekste ir reikia matyti sovietinių monumentų demontavimą. Lenkijos požiūriu, tokie paminklai – savotiški antspaudai, Stalino palikti Lenkijoje kaip jam pavaldžioje šalyje. Tai nėra nepriklausomos rusų tautos simboliai.

– Kalbant apie sovietinės epochos monumentus, derėtų atskirti klausimus apie masines sovietinių karių kapavietes Lenkijos teritorijoje ir vadinamuosius simbolinius paminklus, kuriems galima priskirti ir generolo I. Černiachovskio paminklą.

– Taip, Lenkijos valstybė rūpinasi visomis kapinėmis, kuriose palaidoti Raudonosios armijos kariai, žuvę mūsų šalies teritorijoje. Demontuojami išimtinai simboliniai paminklai, kurie nėra pastatyti prie kapų. Tai Lenkijos miestų centruose ir viešose erdvėse stovėję monumentai.

Demontuojamas paminklas sovietų generolui Ivanui Černiachovskiui. / "Radio Svoboda" nuotrauka

Ilgesys, o ne ideologija

– Tautos atminties instituto duomenimis, Lenkijoje iki šiol maždaug 10 gatvių vadinamos Raudonosios armijos vardu, o iš 500 sovietų kariams skirtų paminklų vis dar tebestovi apie 100. Kodėl?

– Lenkija, jau 26 metus gyvenanti kaip laisva ir nepriklausoma valstybė, dar ne iki galo susitvarkė su okupacijos simboliais. Labai dėl to apgailestauju, bet procesas sunkus, lydimas daugelio diskusijų. Dažnai kaista emocijos, kurios po truputį turėtų atvėsti. Mano nuomone, Penenžno miesto valdžios sprendimas demontuoti generolo I. Černiachovskio paminklą taps pavyzdžiu kitų miestų ir gyvenviečių valdžiai, kad galiausiai atsikratytume šio palikimo. To tikiuosi, kviečiu vietos valdžią taip padaryti ir manau, kad viešos erdvės išvalymas nuo totalitarinio režimo simbolių pozityviai paveiks lenkų istorinius jausmus ir atmintį.

– Varšuvos gyventojų emocijų bangą sukėlė miesto valdžios ketinimas grąžinti į senąją vietą monumentą "Lenkų ir sovietų ginklo brolijai", pramintą "Keturi miegantieji", kuris buvo nukeltas dėl metro statybos darbų. O juk atsirado šios idėjos gynėjų.

– Taip, Lenkijoje reiškiamos ir tokios nuomonės, dažniausiai dėl sentimentų, rečiau – dėl ideologinių priežasčių. Žmonės prisiriša prie erdvių, kurias prisimena tokias pat nuo gimimo, jų jaunystėje jos būdavo susitikimų vietos ir apskritai įprastos visą gyvenimą. Todėl tai panašiau į ilgesį, o ne į prisirišimą prie komunistinių simbolių.

Paminklas "Lenkų ir sovietų ginklo brolijai" buvo nukeltas dėl metropoliteno statybos. / wikipedia.org nuotrauka

Interpretacijos klausimas

– Kas buvo šių paminklų statybos Lenkijoje iniciatorius? Kaip žinoma, jų daugiau pastatyta vakarinėje šalies dalyje, kad ir kaip paprasti lenkai juos vertino.

– Aišku, iniciatorius buvo komunistinė Lenkijos valdžia, sutinkant, o dažnai "primygtinai rekomenduojant" Sovietų Sąjungai. Tokių paminklų statymas tarsi simbolizavo "padėką", bet iš tikrųjų – komunistinės Lenkijos pavaldumą Sovietų Sąjungai. Kita vertus, tai laikyta tarsi lenkų komunistų valdžios legitimizavimu. Lenkijos visuomenės požiūris į tokius "įamžinimus" daugiausia buvo neigiamas. Todėl, tarkime, paminklas "Lenkų ir sovietų ginklo brolijai" Varšuvoje juokais buvo vadinamas "Keturiais miegančiaisiais". Tai savotiškas priminimas, jog per Varšuvos sukilimą Raudonoji armija stovėjo kitame Vyslos krante ir nedarė nieko, kad padėtų sukilėliams.

– Rusija remiasi tarptautiniu susitarimu, dešimtajame dešimtmetyje pasirašytu su Lenkija, kuriuo numatomas praėjusios epochos paminklų statusas. Ar šis dokumentams leidžia lenkams nukelti sovietų monumentus be Rusijos susitikimo? (1994 metais pasirašyta Rusijos ir Lenkijos dvišalė sutartis dėl karų ir represijų aukų kapaviečių bei atminimo vietų - lzinios.lt)

– Tai interpretacijos klausimas, specifikos nesupratimas. Sovietų Sąjungoje tokie paminklai dažnai buvo statomi ten, kur palaidoti kariai. Tačiau Lenkijoje – ne. Karius laidodavo kapinėse, o joms niekas nesirengia daryti nieko blogo. Lenkija mano, kad susitarimas siejamas tik su kapais, o ne su simboliais, sprendimas dėl šių paminklų buvimo vietos priklauso Lenkijos institucijų kompetencijai.

– O koks carinių laikų paminklų likimas? Ar Lenkijoje jie išliko iki šių laikų?

– Tokių atvejų nežinau, bet galiu klysti. Manau, tarpukario Lenkija rūpinosi, kad tokių simbolių nebeliktų. Užtektų paminėti, kad anuomet buvo išardytas Šv. Aleksandro Nevskio pravoslavų soboras Varšuvos centre, kuris buvo pastatytas kaip carinio viešpatavimo simbolis. Šią problemą anuometė Lenkija išsprendė per porą savo egzistavimo dešimtmečių.

Parengė Rasa PAKALKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"