TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Sovietmečio vertybės Seimo narių neglumina

2014 06 25 6:00
Ritos Tamašunienės nuomone, kai šalia skulptūrų pakabinama NATO vėliava ir Vytis, "dar labiau atkreipia dėmesį į tai, kas vyko praeityje, ir kaip reikia saugoti tai, ką Lietuva turi dabar“. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kultūros paveldo departamentui (KPD) neapsisprendžiant dėl Vilniuje ant Žaliojo tilto besipuikuojančių komunistines vertybes simbolizuojančių skulptūrų, Seimo nariai dėl jų vienodos nuomonės neturi.

Ar 1952 metais pastatyto sostinės Žaliojo tilto skulptūras išbraukti iš saugomų kultūros vertybių registro, KPD žada apsispręsti vėliausiai rudenį. Vilniaus miesto savivaldybė anksčiau nesėkmingai skelbė konkursus restauruoti apšepusias skulptūras. Tačiau norinčiųjų jas atnaujinti vis neatsirasdavo.

Išbraukus iš kultūros vertybių sąrašo Stalino laikus menančias skulptūras, jas būtų galima tiesiog demontuoti. LŽ pasidomėjo, ar tokį sprendimą palaikytų parlamentinių partijų frakcijų atstovai. Kai kurie Seimo nariai pasiryžę jas iškeldinti į Grūto parką, kad jos ateities kartoms liudytų skaudžią šalies istoriją. Tačiau yra ir nematančiųjų jokios problemos, kad sovietmečio monumentai ir toliau stovėtų miesto centre.

Turi nelikti stabų

Pažadą ne restauruoti, o nugriauti Žaliojo tilto skulptūras, kai tik šios bus išbrauktos iš saugotinų objektų sąrašo, 2010 metais yra išsakęs tuometis Vilniaus meras konservatorius Vilius Navickas. Kitą kadenciją Vilniaus miesto meru tapti siekiantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Mantas Adomėnas taip pat teigia, kad Vilniuje ant Žaliojo tilto turi nelikti „tironijos reliktų ir bastionų“ – okupacinės armijos karių.

TS-LKD narys Kęstutis Masiulis taip pat nusiteikęs ryžtingai. Jo manymu, paveldosaugininkai tik apsimeta nematantys skulptūrų "kaip pataikavimo nežmogiškiausiai ideologijai". „Kodėl iš mokinių vadovėlių išnyko Salomėjos Nėries „Odė Stalinui“? Atkurdami nepriklausomą Lietuvą 1990 metais apsisprendėme, kad šalis bus demokratiška ir tolerantiška, todėl gerbdami nuo režimo nukentėjusius mūsų bendruomenės narius pašalinome skaudžius ir įžeidžiančius stabus“, – pabrėžė konservatorius.

Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis emocingai rėžė, kad skulptūros jau seniai - kartu su Lenino paminklu - turėjo būti nugriautos. „Gėda. Niekaip negalime tų Žaliojo tilto skulptūrų pašalinti ir niekaip negalime Nepriklausomybės aikštėje pastatyti paminklo kovojusiesiems ir žuvusiesiems už Lietuvos laisvę. Nerasite kitos tokios valstybės, kurioje nebūtų pagerbti kovojusieji už jos nepriklausomybę“, – sakė „tvarkietis“.

Ieškos kompromiso

„Drąsos kelio“ frakcijos seniūno pavaduotoja Aurelija Stancikienė LŽ sakė, kad jų partijos kolegos vienos nuomonės šiuo klausimu neturi, mat frakcijoje jis nesvarstytas. Pačios A. Stancikienės nuomone, skulptūros neturėtų būti naikinamos, jos turi išlikti kaip juodos praeities įrodymai. „Net mokyklų vadovėliuose tik poroje puslapių užsimename apie tai, kas vyko sovietmečiu. Tai labai neteisinga, mat mūsų vaikai, jų vaikai vis mažiau žinos apie šalies istoriją. Tad manau, kad visi tos mūsų juodos istorijos įrodymai turi išlikti“, – pažymėjo „Drąsos kelio“ atstovė. Tačiau, parlamentarės teigimu, žinant neigiamą visuomenės nuomonę apie jas, šias skulptūras reikėtų iškelti iš miesto centro.

Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Albinas Mitrulevičius nurodė, kad kaip istorijos liudininkės skulptūros galėtų būtų išgabentos į Grūto parką. Tačiau, pasak socialdemokrato, jos galėtų likti ir dabartinėje vietoje. „Architektūros požiūriu tiltas yra suprojektuotas kartu su jomis. Tačiau greta jų būtinai reikėtų įrengti informacinius stendus, kuriuose būtų paaiškinta, ką šios skulptūros simbolizuoja ir kodėl“, – sakė socialdemokratų atstovas. Savo pozicijos socialdemokratai dar neaptarė.

TS-LKD narys Vytautas Juozapaitis pritarė minčiai, kad skulptūros, valstybės pripažintos saugomais kultūros ir meno objektais, turi būti tinkamai prižiūrimos ir joms turi būti skiriamos reikalingos lėšos. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad konkretūs meno kūriniai buvo sukurti sovietinei komunizmo ideologijai šlovinti ir jos propagandai, V. Juozapaitis yra siūlęs pagaminti ir šalia Žaliojo tilto skulptūrų matomoje vietoje įrengti informacinius stendus, kuriuose būtų pateikta objektyvi istorinė informacija apie skulptūrų atsiradimo aplinkybes ir jų restauravimo argumentavimą.

Pavojaus nejaučia

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija palaiko mintį, kad skulptūros atspindi mūsų šalies istoriją. „Diskutavome dėl Žaliojo tilto skulptūrų, nes buvo užregistruotos įstatymo pataisos dėl jų. Palaikome savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento nuomonę. Žinoma, tai buvo nelinksmas Lietuvos gyvenimo laikotarpis. Tačiau tam, kad jaunimas žinotų, koks sunkus tai buvo metas, skulptūros galėtų likti savo vietoje“, – frakcijos poziciją išdėstė jos seniūnė Rita Tamašunienė. Seimo narės nuomone, rengiamos akcijos, kai šalia skulptūrų pakabinama NATO vėliava ir Vytis, „dar labiau atkreipia dėmesį į tai, kas vyko praeityje, ir kaip reikia saugoti tai, ką Lietuva turi dabar“.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis pažymėjo išreiškiantis tik savo asmeninę nuomonę, mat frakcijoje pozicija neaptarta, ir akcentavo, kad jų partija yra „ne praeitimi gyvenanti politinė jėga, bet labiau žiūrinti į perspektyvą“. „Ši diskusija yra pernelyg sureikšminta. Deja, gyvenome sovietmečiu, labai daug ką praradome. Tačiau nemanau, kad dėl to dabar reikėtų naikinti viską, kas yra likę iš sovietmečio“, – sakė E. Masiulis. Liberalas pabrėžė save laikantis Lietuvos patriotu, tačiau jam skulptūros neužkliūva. „Eidamas Žaliuoju tiltu tikrai nejaučiu pavojaus užsikrėsti rusofilija ar tapti Putino režimo šalininku“, – pridūrė politikas.

Tesprendžia specialistai

Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Vytautas Gapšys LŽ patikino, kad jų partija nė neketina šiuo klausimu turėti vienos nuomonės. Anot jo, šį klausimą turėtų spręsti paveldosaugininkai ir Vilniaus miesto savivaldybė. „Tai klausimas specialistams. Jeigu jie mano, kad skulptūras verta saugoti, tai ir saugokime, o jei mano, jog neverta, tegul patys nusprendžia, ką su jomis daryti“, – LŽ sakė „darbietis“.

***

Mieli skaitytojai, siųskite informaciją apie jums žinomą užsilikusį sovietinės okupacijos "paveldą". Turite komunizmo „didvyrių“, Lietuvos laisvės naikintojų paminklų nuotraukų? Turite minčių, ką su šiuo „paveldu“ reikėtų daryti? Rašykite mums adresu be-balvonu@lzinios.lt. Įdomiausias mintis ir nuotraukas publikuosime dienraštyje „Lietuvos žinios“ ir portale lzinios.lt.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"