TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Sovietų kareivis vis dar užgožia bažnyčią

2015 07 30 6:00
Daivos Baronienės (LŽ) nuotrauka

Šautuvo įsitvėręs sovietų armijos kareivis ir raudonas penkiakampės žvaigždės formos aukuras, pastatytas būtent toje Anykščių rajono Kurklių miestelio vietoje, kur anksčiau buvo palaidoti Lietuvos Nepriklausomybės gynėjai, šokiruoja tik atvykėlius. Kelią į bažnyčią užstojęs kareivis vietos žmonėms netrukdo.

Sakralioje Kurklių miestelio vietoje, visai priešais Šventojo Jurgio bažnyčią, betoninis sovietų kareivis atsirado 1952-aisiais, nugriovus Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečiui pastatytą paminklą. Tai paminklas Kurklių apylinkėse žuvusiems sovietų kareiviams, kurių kūnai buvo laidojami ant Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų palaikų.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, Kurkliuose būta raginimų išvaduoti bažnyčią, o drauge ir žmonių sąmonę nuo svetimą ideologiją simbolizuojančio paminklo, tačiau vietos gyventojai tam pasipriešino. LŽ kalbinti kurkliškiai prisipažino, kad ir dabar būtų gaila netekti „kareivėlio“, vis dar užstojančio jiems bažnyčią.

Neteko žado

Viena iš patyrusiųjų šoką išvydus Kurkliuose tebestovintį sovietų karį buvo vilnietė politikė Rasa Baškienė. Konservatorė šįmet per Gedulo ir vilties dieną kreipėsi į žmones, ragindama išvaduoti Kurklius nuo priešais bažnyčios duris stovinčio okupacinio režimo simbolio.

R. Baškienė LŽ vakar pasakojo, kad Kurkliuose atsitiktinai pamačiusi sovietų karį apstulbo, jog Lietuvoje neskubama atsikratyti tiek skausmo tautai suteikusios okupacinės sistemos simbolių. „Žvelgiau į tą paminklą netekusi žado ir galvojau, ką turėčiau aiškinti anūkams, jų paklausta, kam mums tas svetimos, mūsų tautą trėmusios, žudžiusios ir kitaip kankinusios šalies karys? O ką apie savo šalį, besitaikstančią su tokiais paminklais, pasakyčiau užsieniečiams?“ – sakė R. Baškienė.

Politikė teigė kiek vėliau su specialistais išsiaiškinusi, kad karių kapinės pagal tarptautinius susitarimus yra saugomos valstybės. „Tačiau kaip reaguotume, jei kapinėse būtų ne sovietiniai, o fašistiniai simboliai?“ – retoriškai klausė R. Baškienė. Ji pabrėžė, kad kai paragino Kurklius išsivaduoti nuo okupacijos simbolio, sulaukė gana įtakingų žmonių atsiliepimų, esą mirusiuosius reikėtų palikti ramybėje. „Tačiau man rūpi tai, ką mato jaunoji mūsų karta. O jai prieš akis, pačioje garbingiausioje miestelio vietoje, stovi paminklas mūsų tautos kankintojams“, - sakė R. Baškienė.

Išrinko gražiausią vietą

Nuo Anykščių kilęs Vilniaus universiteto lektorius istorijos mokslų daktaras Norbertas Černiauskas LŽ pabrėžė, jog okupacinio režimo atstovai 1952-aisiais suskubo įvairiose šalies vietose pakastų sovietų karių kūnus palaidoti gražiausiose ir garbingiausiose miestų bei miestelių vietose. Gana dažnai sovietų kariai būdavo laidojami jau veikiančiose kapinėse, nekreipiant dėmesio į anksčiau palaidotus palaikus, stovinčius paminklus. Taip atsitiko ir Kurkliuose: sakralinėje vietoje, prieš pat bažnyčią, ant buvusių Nepriklausomybės gynėjų kaulų buvo suguldyti atvežti sovietų kareivių kūnai.

Istoriko žiniomis, daugiausia sovietų karių yra žuvę Vaičiuliškių kaimo, esančio netoli Kurklių, laukuose, tad tikėtina, kad betoninis karys saugo jų atminimą. N. Černiauskas pabrėžė iš senelio sesers pasakojimų girdėjęs, kad pasibaigus Vaičiuliškių mūšiui vietos gyventojams pačių kariškių įsakymu reikėjo rinkti žuvusių sovietų karių kūnus ar jų dalis. “Sovietai paprastai padidindavo žuvusiųjų skaičių, tad negalima tikėti, kad Kurkliuose palaidota būtent tiek karių, kiek parašyta. Taip pat nežinoma, ar čia palaidoti būtent tie žmonės, kurių pavardės užrašytos”, - sakė N. Černiauskas.

Paminklas nekliūva

Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas LŽ teigė, kad dar tuomet, kai šalies premjeras buvo Gediminas Vagnorius, buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, leidžiantis iš Kurklių ir kitų šalies vietovių iškelti priešišką ideologiją simbolizuojančius paminklus. “Pamenu, kad tuo metu būta nemažai diskusijų dėl Kurklių kareivio, bet paminklas liko ten, kur stovėjęs”, - sakė A. Verbickas. Muziejaus direktorius teigė pats šį paminklą traktuojantis ne kaip okupacijos simbolį, o tik kaip žuvusiųjų palaidojimo vietos detalę.

Kurklių miestelio bendruomenės pirmininkė Julija Sabalienė taip pat pripažino, kad miestelis susigyveno su tuo paminklu, kuris čia stovi daugiau nei šešis dešimtmečius. Kurklių miestelio seniūnas Algimantas Jurkus, diplomuotas istorikas, teigė esąs įsitikinęs, kad sovietų kareivis miestelyje turi likti kaip istorijos priminimas. “Jei paminklą išvešim, ištrinsim ir su juo susijusią savo tautos istorijos dalį”, - tvirtino seniūnas. Jis pažymėjo, kad okupacijos istoriją savo anūkams norintis pasakoti, jų pilietiškumą ir patriotizmą ugdyti rodydamas į Kurklių karį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"