TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Sovietų Lietuvoje A. Sniečkui išsilaikyti padėjo jo klanas

2015 09 21 6:00
 A. Sniečkus sovietų okupuotam kraštui vadovavo labai ilgai - 34 metus. "Vikipedijos" nuotrauka

Sovietinės Lietuvos vadovas Antanas Sniečkus per savo ilgą valdymą kelis kartus sugebėjo išvengti pašalinimo iš posto ir perkėlimo į kitas, menkai įtakingas pareigas. Apie ano laikotarpio interesų grupes ir jų tarpusavio peripetijas pasakojo istorikas Marius Ėmužis.

Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto doktorantas M. Ėmužis paskaitą „Jie: sovietų Lietuvos elito kolektyvinio portreto štrichai“ skaitė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje susirinkusiems klausytojams. Per paskaitą, parengtą pagal savo mokslinį darbą, istorikas kalbėjo apie partinius sovietmečio elito klanus, jų įtaką, tarpusavio kovas ir pasakojo, kaip susiformavo A. Sniečkaus aplinka.

A. Sniečkus – Lietuvos komunistų partijos veikėjas, ilgalaikis Lietuvos komunistų partijos vadovas. 1975 metais jo vardu buvo pavadintas dabartinis Visagino miestas. Sovietų okupuotam kraštui A. Sniečkus vadovavo labai ilgai - 34 metus. Daugiausia valdžios galių sovietinėse respublikose turėjo būtent kompartijos pirmasis sekretorius. Lietuvoje šias pareigas ėjusio A. Sniečkaus personalinis klanas iki aštuntojo dešimtmečio vidurio buvo vienas galingiausių klanų mūsų krašte.

VU Istorijos fakulteto doktorantas Marius Ėmužis, tyrinėjantis sovietmečio laikotarpį.

Istorikas pabrėžė, koks reikšmingas buvo susiformavęs A. Sniečkaus kultas, kuris išliko ir po šio Lietuvos komunistų vado mirties 1974 metais. Kulto ženklų buvo daug, vienas ryškiausių, anot M. Ėmužio, - pomirtinė A. Sniečkaus kaukė, padaryta, mirusiojo veidą apliejus gipsu. Įtakos kulto susiformavimui turėjo ir tai, kad A. Sniečkų liaupsino ilgametis Sovietų Sąjungos vadovas Leonidas Brežnevas. M. Ėmužis sakė, kad tokios buvę ano meto tradicijos, nes esant kultui buvo lengviau valdyti.

Kaip teigė istorikas, A. Sniečkus buvo proteguojamas kito komunisto Zigmo Angariečio ir mokėsi iš šio savo patrono. Tarpukariu užsimezgę ryšiai išliko svarbūs ir sovietinėje Lietuvoje. "Stalinizmo laikotarpis buvo labai sudėtingas, - kalbėjo istorikas. - Po Antrojo pasaulinio karo diktatūra sustiprėjo. Į sovietų vėl okupuotą Lietuvą buvo siunčiami kadrai iš Rusijos, nes vietiniais lietuviais nepasitikėta. Tai ribojo A. Sniečkaus ir kitų Lietuvos komunistų veiklos galimybes."

M. Ėmužis priminė, kad po SSRS diktatoriaus Josifo Stalino mirties 1953 metais Lavrentijus Berija bandė uzurpuoti valdžią. Jis kėlė nacionalinės politikos lozungą: esą kai į vadovaujančius postus neskiriami lietuviai, tai sukelia liaudies pasipriešinimą. Toks jo požiūris buvo ir į Latviją, Estiją bei Ukrainą. Tačiau L. Beriją greitai pašalino - jis buvo suimtas ir po inscenizuoto teismo sušaudytas. Vis dėlto tokia politika ir toliau buvo tęsiama. 1956 metais po XX-ojo SSRS komunistų partijos suvažiavimo ir Stalino kulto pasmerkimo, sovietinės respublikos, iki tol buvusios tik nominalūs administraciniai vienetai, tapo šiek tiek labiau ūkiniai subjektai. Atsirado truputį daugiau savarankiškumo tvarkant ūkio reikalus.

SSKP Politinio biuro narys Leonidas Brežnevas (centre) lankosi Vilniuje. Šalia dešinėje - LKP CK I sekretorius A.Sniečkus, iš kairės - LSSR Ministrų Tarybos pirmininkas Motiejus Šumauskas. Vilnius, 1958 metai. / LSVA nuotraukos

Formavo savo aplinką

Būtent nuo tada, kai atsirado daugiau manevro laisvės, istorikas atsekė drąsesnius A. Sniečkaus žingsnius, formuojant savo statytinių aplinką tam tikrose pozicijose, mezgant su jais tampresnius tarpusavio ryšius. Kaip teigė M. Ėmužis, negalima sakyti, kad visi svarbiausi postai sovietų Lietuvoje atiteko A. Sniečkaus klano žmonėms. To meto partinėse viršūnėlėse buvo ir nesutarimų, pavyzdžiui, su sovietiniu partiniu veikėju Juozu Maniušiu. Tačiau A. Sniečkus jam patinkančius, su juo sutinkančius žmones stengėsi iškelti į aukštas pareigas. "Tai leidžia kalbėti apie tampresnį ryšį, nei viršininko ir pavaldinio", - tvirtino istorikas.

Kai kuriems asmenims A. Sniečkaus laikais karjerą sekdavosi daryti nepaprastai greitai. Kaip pavyzdį M. Ėmužis minėjo Ringaudą Songailą, partijoje vos spėjusį "apšilti kojas" ir 33 metų jau tapusį Centro komiteto sekretoriumi. Taigi, nors A. Sniečkus turėjo remtis senais pažįstamais iš pogrindinės kovos laikų, esminė jo atrama buvo jaunesnės kartos atstovai. Jie buvo labiau paklusnūs, be to, skirtingai nuo dažnai bemokslių pogrindininkų, buvo baigę partinius ar techninius mokslus ir tapę savo sričių specialistais.

Istorikas pasakojo, kad nuo tarpukario laikų A. Sniečkaus draugas buvo Motiejus Šumauskas. Be kitų aukštų pareigų jis 1956–1967 metais buvo LSSR Ministrų Tarybos pirmininkas, vėliau iki 1975-ųjų - Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas. Į pirmą minimą postą M. Šumauskas buvo paskirtas vietoj Maskvos statytinio Mečislovo Gedvilo - su juo A. Sniečkus ne visada sutardavo.

„Kiti svarbūs žingsniai, formuojant savo aplinką, statytinių būrį, buvo 1959 metais pagaliau gauta vietos KGB kontrolė, - pažymėjo M. Ėmužis. - Stalinizmo laikotarpiu ji visiškai buvo Maskvos rankose. Lietuvoje KBG vadovaudavo rusakalbiai.“ Po Stalino mirties nuo 1954 metų KGB pirmininkas buvo lietuvių kilmės Kazimieras Liaudis. O 1959-aisiais A. Sniečkui į šias pareigas pavyko paskirti savo žmogų, nuo Antrojo pasaulinio karo laikų pažįstamą Alfonsą Randakevičių. Vėlesnis KGB pirmininkas - jaunosios kartos atstovas Juozas Petkevičius šį postą užėmė nuo 1967 iki pat 1987 metų.

LKP CK sekretorius Ringaudas Songaila (priekyje) ir LKP CK I sekretorius Antanas Sniečkus komunistinės talkos metu.

Nesėkmingas bandymas

A. Sniečkaus klanas buvo neabejotinai įtakingas ir galingas, tačiau Maskvoje nuomonė apie jį nebuvo vienareikšmiška, tad ir jo pozicijos negalėjo būti amžinos. Turėjusieji svertų Sovietų Sąjungos sostinėje, bandė Lietuvoje įvykdyti „dvaro perversmus“, bet jie buvo nesėkmingi.

„Yra likę raštų, tam tikrų dokumentų, kad Centro komiteto pareigūnai, kurie iš Maskvos atvykdavo į Lietuvą daryti patikrinimų, pranešdavo, jog A. Sniečkus neleido liesti vieno ar kito asmens, tarkime, iš buvusių pogrindininkų, - pasakojo M. Ėmužis. - Tačiau žinant, kokia asmeninių ryšių svarba buvo pačioje Maskvoje, manau, į tai buvo užsimerkiama.“

Istorikas teigė žinąs kelis atvejus, kai A. Sniečkų bandyta išstumti iš aukščiausio valdžios posto. Pasak jo, "toks veikėjas" Jonas Navickas buvo iš Lietuvos paimtas į Sovietų Sąjungos sostinę dirbti kompartijos Centro komitete. Pasak amžininkų, ten jis baigė specialius kursus ir tuomečio vadovo Nikitos Chruščiovo bei jo aplinkos buvo ruošiamas užimti Lietuvos komunistų partijos pirmojo sekretoriaus vietą - tapti pamaina senstančiam A. Sniečkui. Tada šiam buvo kilęs tiesioginis pavojus netekti įtakingiausio krašte posto. Tačiau N. Chruščiovas buvo nušalintas 1964 metų spalį, o po kelių savaičių savo posto neteko J. Navickas. Neliko ir grėsmės A. Sniečkui.

Kitas atvejis buvo 1967 metais. Kaip pasakojo M. Ėmužis, kitas įtakingas partijos veikėjas Juozas Maniušis, turėjęs galingą protekciją Maskvoje, bandė išsirūpinti galimybę tapti Lietuvos kompartijos pirmuoju sekretoriumi. 1966 metais LSSR Aukščiausios Tarybos pirmininkas Justas Paleckis buvo perkeltas dirbti į Sovietų Sąjungos sostinę. Prasidėjo diskusijos, ką skirti į laisvą postą. "J. Maniušis bandė surengti "dvaro perversmą". Buvo sukviestas uždaras Centro komiteto biuro posėdis, per kurį tartasi dėl pirmojo sekretoriaus, - pasakojo istorikas. - Tačiau dauguma palaikė A. Sniečkų. Tai leidžia teigti, kad jo klanas, jam artimi žmonės, kuriais jis pasitikėjo, atsilygino jam parama. J. Maniušis turėjo pasitenkinti Ministrų Tarybos pirmininko postu, o senstantis M. Šumauskas buvo perkeltas į Aukščiausiosios Tarybos prezidiumą."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"