TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Sovietų stabams šalininkų netrūksta

2015 01 14 6:00
Nauja atminimo lentelė prie sovietinio paminklo Miroslave tik pristabdė diskusijas dėl jo likimo. Alytaus rajono savivaldybės administracijos archyvo nuotrauka

Laisvės gynėjų dieną, sausio 13-ąją, posėdžiavusi Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nesiryžo skelbti verdikto dėl Žaliojo tilto skulptūrų.

Žaliojo tilto skulptūrų teisinės apsaugos klausimą nutarta svarstyti kitame posėdyje, kai bus gauta Kultūros paveldo centro (KPC) specialistų parengta medžiaga dėl skulptūrų vertingųjų savybių. Tokią tarybos poziciją dėl 1952-aisiais pastatytų Žaliojo tilto „herojų“ išbraukimo iš Kultūros vertybių registro Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė vadina trypčiojimu vietoje. Panaikinus jų teisinę apsaugą būtų atvertas kelias jas nukelti, restauruoti arba išvežti į kitą vietą, o sprendimas atsidurtų Vilniaus savivaldybės rankose.

Atsisakyti sovietmečio reliktų nelengva ne tik sostinei, bei ir kitoms Lietuvos savivaldybėms. Tai rodo dviejų Lietuvos pakraštyje esančių – Biržų ir Rokiškio rajonų - savivaldybių kovos su sovietmečio simboliais istorijos, taip pat Alytaus rajone esančio Miroslavo miestelio atvejis.

Nuomonės įvairios

Peticiją „Dėl sovietinių skulptūrų pašalinimo nuo Žaliojo tilto“ internete pasirašė jau daugiau kaip 4 tūkst. žmonių, tačiau gaji ir priešinga nuomonė. Pavyzdžiui, tarybos posėdyje dalyvavęs ir „senu vilniečiu“ prisistatęs Vytautas Steponėnas iš Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto teigė, kad lietuvių autorių sukurtas Žaliojo tilto skulptūras reikia traktuoti kaip tautos praeities dalį ir jas išlaikyti. Meno istorikas Aleksandras Puidokas pasisako už skulptūrų grupių perkėlimą į kitą vietą. Jo nuomone, miesto širdyje skaudžią sovietinę patirtį primenantiems objektams ne vieta.

Komisijos posėdis/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vertinimo tarybos pirmininkas dr. Romas Pakalnis pasakojo kiekvieną kartą eidamas per Žaliąjį tiltą atsimenantis 1944-ųjų vasarą, kai buvo sušaudyta jo motina. Vis dėlto jis pridūrė, jog tai yra jo asmeniškas įspūdis. Anot pirmininko, nėra abejojama skulptūrų menine verte, tačiau jų būklė yra avarinė. „Sprendimą reikia priimti“, – pabrėžė jis posėdžio pradžioje. Tačiau taip neįvyko. Istorinę dieną apsispręsti dėl sovietinių reliktų pašalinimo pritrūko ryžto.

Politinės situacijos nepaiso

Į Kultūros vertybių registrą kompleksinis objektas iš penkių dalių – tilto ir keturių iš ketaus išlietų socialistinio realizmo stiliaus skulptūrų grupių – įrašytas 1997 metais. Tarybos narė dailėtyrininkė dr. Dalia Klajumienė teigė, kad įtrauktas dėl to, jog tai vienintelis Lietuvoje tiltas su dekoratyvinėmis skulptūromis. Specialistė pasisakė už skulptūrų išsaugojimą. Pasak kito tarybos nario archeologo dr. Gintauto Rackevičiaus, Žaliojo tilto vieta yra svarbi miesto ir valstybės požiūriu, toje vietoje buvo pastatytas seniausias mūrinis tiltas per Nerį. „Šitas tiltas yra mūsų dramatiškos istorijos liudytojas. Tačiau aiškėja, kad ne apie vertybes kalbame, o daugiau apie politinę situaciją, dėl kurios reikia peržiūrėti vertę“, – pridūrė menotyrininkė dr. Nijolė Tumėnienė.

Architektė Giedrė Filipavičienė antrino, kad architektūrinės savybės dėl politinių sprendimų ar visuomenės nuomonės nesikeičia: „Šis objektas turi likti registre.“ Tad tarybos nariai sutarė, kad sprendimui priimti reikalinga papildoma medžiaga, ją parengti pavesta KPC specialistams.

D. Varnaitė apgailestauja

Pagal lapkritį pasirašytą kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymą, į Kultūros vertybių registrą negalima įtraukti sovietine ar nacistine simbolika pažymėtų objektų, o dėl jau įtrauktųjų sprendimą turėtų priimti paveldosaugininkai. Tuo remiantis, gruodį nuspręsta panaikinti teisinę apsaugą sovietiniams simboliams ant Kauno Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto.

„Kultūros ministras aiškiai pasakė, kokie objektai turi būti Kultūros vertybių registre. Tad nemanau, kad šiandien buvo priimtas geriausias sprendimas", – piktinosi D. Varnaitė. KPD direktorė sakė apgailestaujanti, kad sprendimas nebuvo priimtas būtent Sausio 13-ąją. KPC direktorius Virgilijus Kačinskas išvadas dėl sovietinių Žaliojo tilto skulptūrų tarybai žadėjo pateikti per dvi savaites.

Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą sudaro dešimt asmenų, šiame posėdyje dalyvavo ir vieningai sprendimą likti prie esamos situacijos priėmė septyni: pirmininkas dr. R. Pakalnis, architektės G. Filipavičienė bei Nijolė Kazakevičiūtė, menotyrininkės dr. D. Klajumienė ir dr. N. Tumėnienė, istorikas dr. Gintautas Sliesoriūnas, archeologas dr. G. Rackevičius. Šio klausimo svarstyme nedalyvavusi menotyrininkė dr. Marija Drėmaitė tarybai paliko savo nuomonę, jog "status quo išlaikymas – geriausias sprendimas“. Posėdyje nedalyvavo istorikas prof. Šarūnas Liekis bei architektas Vincas Brezgys.

Liko dvi įvykių versijos

Beje, LŽ ne kartą rašė apie Lietuvoje vis dar saugomus sovietinius stabus, taip pat - apie Alytaus rajono Miroslavo miestelio centre nuo 1977 metų stovintį sovietinį paminklą su sovietmečiui būdingu užrašu ir dėl jo kilusią miestelio gyventojų priešpriešą. Nesantaika tarp kai kurių žmonių pasiekė tokį lygį, kad kaimynai tarpusavyje pradėjo nebesisveikinti, nors tokiuose miesteliuose kaip Miroslavas tai sunkiai suvokiama.

Vieni miestelio gyventojai norėjo jį iškelti iš bažnyčios šventoriaus prieigų kaip sovietinį reliktą, o kiti - kad paminklas išliktų. Dvasininkai siūlė vietoj jo pastatyti Vienybės angelą.

Tačiau Alytaus rajono vadovai nusprendė pasielgti panašiai, kaip ir siūlė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Jo darbuotojai dar 2012 metų pavasarį rekomendavo paminklo tekstą pakeisti į neutralesnį, be sovietinės retorikos. Naujasis užrašas skelbia taip: ,,Miroslave 1945-ųjų vasario 12 dieną įvyko apie 100 partizanų kautynės su sovietų okupacinio režimo vykdytojais. Sėkmingo puolimo metu Vlado Batiuškos-Žmogaus, Antano Kušlio, Broniaus Vitkausko būrių partizanai užėmė NKVD valsčiaus poskyrio bei vykdomojo komiteto pastatus, nukovė 17 sovietinių aktyvistų, paėmė karinę amuniciją, dokumentaciją, išlaisvino suimtuosius.“ Tiesa, jis atsirado ne ant paminklo, bet ant šalia jo įrengtos atminimo lentos. Tad dabar Miroslave galima išvysti paminklą su dvejopu įvykių aiškinimu – sovietiniu ir šių laikų.

Deja, kaip LŽ pripažino viena miroslaviškė, toks valdžios sprendimas santaikos neatnešė. Vasaros pabaigoje atminimo lentelę prie prieštaringai vertinamo paminklinio akmens pastačiusi Alytaus rajono savivaldybės administracija pripažino, kad tai tik laikinas problemos sprendimas ir diskusija dėl paminklo tęsiama.

Apkerėti sovietinių stabų

Biržų rajono savivaldybės merė Irutė Varzienė LŽ pabrėžė, jog su šiame rajone esančiais svetimos valstybės simboliais pradėjo kautis prieš ketverius metus, kai buvo išrinkta šio rajone vadove. „Tai tikrai yra kova, kurios tikslas – padėti žmonėms išsivaduoti nuo svetimų stabų garbinimo. Todėl dedu pastangas, kad nuo sovietų karių kapinėse stovinčių paminklų būtų nuimti užrašai, vadinantys juos mūsų tautos išvaduotojais, siekiu, kad ant šių paminklų nebeliktų sovietų simbolių – raudonų žvaigždžių“, - teigė Biržų rajono merė. Merė sakė, kad iš pradžių siekusi, jog istorinės tiesos neatitinkančių užrašų ir svetimos valstybės simbolių neliktų ant Biržų rajone esančių paminklų, o dabar jai svarbu, kad klaidinantys ir lietuvių tautą žeminantys užrašai būtų pašalinti visoje šalyje.

I.Varzienė pabrėžė, kad itin dviprasmiška atrodo tai, kad šalia Europos Sąjungos (ES) lėšomis puikiai sutvarkytos Biržų rajono Nemunėlio Radviliškio centrinės aikštės taip ir liko stovėti sovietinis obeliskas, ant kurio iš tolo švyti raudona žvaigždė. Obelisko užrašas skelbia, kad sovietų kariai krito už Lietuvos laisvę.

Panaši situacija ir Biržuose, kur miesto centre greta stovi paminklai Lietuvos savanoriams ir sovietų kariams, o ant sovietinio paminklo pritvirtintas užrašas teigia, kad šie yra Biržų krašto išvaduotojai. „Biržų bendruomenę skatindama išsivaduoti nuo sovietinių stabų, esu sulaukusi patarimų nekreipti dėmesio į penkiakampes žvaigždes. Tačiau tai neteisinga pozicija. Simboliai mus veikia labai stipriai, esame taip prie jų prisirišę, kad nedrįstame nuimti“, - tvirtino I. Varzienė. Ji pasidžiaugė, kad jos pastangos davė bent jau tokią naudą, jog po daugybės kreipimųsi į Kultūros paveldo departamentą jo valdininkai yra pažadėję parengti aprašą, kaip Lietuvoje turi būti pasielgta su svetimos valstybės simboliais ir tikrovės neatitinkančiais užrašais.

Prisidengia tautybe

Rokiškyje pastaruoju metu vyksta intensyvios diskusijos, kur dėti viename iš šio miesto skverų stovintį paminklą iš Rokiškio kilusiam Sovietų Sąjungos didvyriui Jakovui Smuškevičiui. „Dabar, artėjant rinkimams, J. Smuškevičiaus paminklo klausimą nutarėme atidėti, kad jis netaptų pagrindine rinkimų tema. Iki tol paminklo likimo klausimą sprendėme ne vienus metus. Tačiau nemažai rokiškėnų su juo taip susigyvenę, kad Sovietų Sąjungos didvyrį ir toliau norėtų matyti skvere“, - sakė Rokiškio rajono vicemeras Egidijus Vilimas.

Anot E.Vilimo, Sovietų Sąjungos didvyrio J. Smuškevičiaus paminklas yra tapęs skirtingoms partijoms priklausančių Rokiškio politikų savotiško „pasišpilkavimo“ tema, kai kalbama apie patriotizmą, tautiškumą, keliant tautinės savimonės klausimus. „Dažnas argumentas, kurį pateikia norintieji, kad paminklas liktų ten, kur stovėjęs, - J. Smuškevičiaus tautybė. Mat jis buvo neturtingo Rokiškio žydo vaikas, tapęs lakūnu“, - priminė vicemeras. Tačiau E. Vilimas teigė domėjęsis J. Smuškevičiaus biografija ir išsiaiškinęs, kad savo žydiškos kilmės šis žmogus niekada neakcentavęs, o sovietai jį iškėlė į didvyrius už jo, kaip sovietinio politruko, aktyvią veiklą. „Labai norėčiau tikėti, kad dar šią vasarą J. Smuškevičiaus paminklas bus perkeltas į atokesnę vietą, nes skveras, kur dabar jis stovi, bus remontuojamas ES lėšomis. Tai turėtų būti pretekstas iš aikštės iškelti paminklą Sovietų Sąjungos didvyriui“, - teigė Rokiškio rajono vicemeras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"