Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Sukilėlių atminimui – politinis svoris

 
2017 09 15 8:50
Sukilimo herojai nėra tik Lietuvos nacionaliniai didvyriai – jie gerbiami ir Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, todėl klausimas gali būti ir tarpvalstybinių diskusijų tema.
Sukilimo herojai nėra tik Lietuvos nacionaliniai didvyriai – jie gerbiami ir Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, todėl klausimas gali būti ir tarpvalstybinių diskusijų tema. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ant Gedimino kalno rastų, manoma, 1863–1864 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko palaikai dar neidentifikuoti, o Vyriausybė jau sprendžia, kaip įamžinti jų atminimą. Tuo rūpinsis specialiai sudaryta komisija, kurioje, be premjero, bus penki ministrai, dvi kanclerės ir pora patarėjų. Atsiradus norui, politikai į pagalbą galės pasitelkti istorikus ar kitų specialybių profesionalus.

Atsižvelgdama į 1863–1864 metų sukilimo svarbą Lietuvos istorijai, sudaryti solidų politinį svorį turinčią komisiją pasiūlė Kultūros ministerija. Jos nariams – premjerui Sauliui Skverneliui, ministrams Lianai Ruokytei-Jonsson, Raimundui Karobliui, Linui Linkevičiui, Kęstučiui Navickui, Viliui Šapokai, Seimo kanclerei Daivai Raudonienei bei jos kolegei iš Vyriausybės Mildai Dargužaitei, prezidentės patarėjai Rūtai Kačkutei ir premjero pagalbininkui Deividui Matulioniui teks pareiga pasirūpinti, kaip tinkamai įprasminti istorinio sukilimo dalyvių auką. Prognozuojama, kad finalinė ceremonija galėtų vykti 2019-ųjų pavasarį.

Valstybei svarbus reikalas

Pasak kultūros ministrės patarėjo Viktoro Bachmetjevo, iš anksto galvoti, kaip reikėtų įamžinti sukilimo dalyvių atminimą, pradėta dėl kelių priežasčių. „Turint galvoje įvykio svarbą, galima prognozuoti, kad visuomenėje kils daugybė diskusijų, kaip tai geriausiai padaryti“, – sakė patarėjas. Kadangi Gedimino kalne rasti palaikai turėtų būti identifikuoti ne anksčiau kaip kitų metų pradžioje, V. Bachmetjevo žodžiais, dabar kaip tik palankiausias metas pradėti diskutuoti, generuoti ir teikti sukilėlių atminimo įamžinimo idėjas. Jei kartais būtų nuspręsta palaikus perlaidoti kuriose nors kapinėse, iškiltų memorialo problema. „O jį pastatyti ne mėnesio ir ne dviejų reikalas“, – atkreipė dėmesį patarėjas. Kita vertus, sukilimo herojai nėra tik Lietuvos nacionaliniai didvyriai – jie gerbiami ir Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, todėl klausimas, anot V. Bachmetjevo, gali būti ir tarpvalstybinių diskusijų tema.

Nors pagerbimo ceremonija greičiausiai vyks ne anksčiau kaip 2019-ųjų pavasarį, šis išskirtinis įvykis vis dėlto siejamas su nepriklausomos valstybės 100-mečiu. „Svarbiausia, kad diskutuodami dėl pagerbimo nesusipyktume, kad būtų išlaikyta diskusijų kultūra. Kad šis perlaidojimas būtų vienijantis, o ne skaldantis dalykas. Todėl ir kviečiame visus įsitraukti į ramų, lėtą, konstruktyvų dialogą, susitarti, kaip pagerbsime savo didvyrius“, – sakė V. Bachmetjevas.

Jis aiškino, kad politinės komisijos nariai bet kada į talką galės pasikvieti istorikus, protokolo žinovus, kitus ekspertus. „Tikrai ne ministrai spręs, reikia ar ne prie kapo garbės sargybos. Bet supraskite, jei tai būtų visuomenininkų komisija, vėl atsirastų priekaištų, kad valstybei toks svarbus reikalas nerūpi. Valstybei tikrai rūpi. Todėl reikia, kad komisija turėtų tinkamą politinį svorį“, – teigė patarėjas.

Pasigedo ekspertų pavardžių

Seimo Kultūros komiteto vicepirmininkas Arūnas Gelūnas stebėjosi, kodėl tokiam svarbiam valstybės istorinės atminties įvykiui įprasminti nuspręsta suburti politinę komisiją. „Man toks pasirinkimas kelia abejonių. Tokioje komisijoje šalia politikų norėčiau matyti garbingų ekspertų pavardžių, kurių Lietuvoje tikrai netrūksta. Reikia tikėtis, kad į posėdžius jie bus kviečiami ir jų nuomonė turės įtakos priimamiems sprendimams“, – sakė A. Gelūnas. Jo žodžiais, „politinis apsisprendimas turi būti grįstas argumentais, suvokiamais išsilavinusiai visuomenės daliai, kuriai ne tas pats, kur bus palaidoti sukilimo dalyvių palaikai“. Parlamentaras mano, kad į komisiją galėjo būti pakviestas ir kuris nors Kultūros komiteto narys. „Jei politinė komisija būtų dar labiau politizuota, nieko blogo nenutiktų“, – pašmaikštavo A. Gelūnas.

Istorikas, politologas Antanas Kulakauskas spėjo, kad politinė komisija greičiausiai suburta vengiant vilkinimo. „Gal kartais pasirinktas paprastesnis kelias, kad nekiltų diskusijų“, – sakė A. Kulakauskas. Jo nuomone, liūdniausia, kad Lietuvoje dažnai gera iniciatyva įstringa svarstymų liūne arba iš viso nuskęsta. „Jei ši Vyriausybė viską darys greitai, tai gal ir bus rezultatas. Bet jei valdžia pasikeis, paminklo reikalai gali sustoti. Kad ir kaip ten būtų, šis perlaidojimo klausimas – šiuolaikinės politikos klausimas. Nuo to 1863 metų sukilimo istorija nepasikeis“, – pabrėžė istorikas.

Konservatoriaus idėja

Atsižvelgdamas į Z. Sierakausko reikšmę Lietuvos kovų už laisvę istorijai, savą sukilėlių vado pagerbimo versiją pateikė konservatorius Emanuelis Zingeris. Jis paragino Seimo valdybą įvertinti galimybę Z. Sierakausko palaikus perlaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarų, Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių aukų kaimynystėje. Konservatoriaus manymu, Z. Sierakausko ir jo bendražygių palaikai turėtų būti pašarvoti Seime, kad visuomenė galėtų pagerbti jų atminimą prieš perlaidojant. Seimo valdyba E. Zingerio iniciatyvai nepritarė. Ji pasiūlė Z. Sierakausko palaikus pašarvoti Valdovų rūmuose, nes tai būtų tinkamesnė vieta nei Seimas. Be to, įėjimas į parlamento rūmus yra ribojamas, todėl sumažėtų ir norinčiųjų pagerbti sukilimo dalyvių atminimą galimybės tai padaryti. „Nėra praktikos, kad Seime būtų kas nors šarvojamas, nesvarbu, kokius didelius nuopelnus tas asmuo turėtų“, – konstatavo Seimo valdyba.

Atliekami tyrimai

Kultūros ministerija liepos pabaigoje informavo, kad ant Gedimino kalno galbūt rasti Z. Sierakausko palaikai. Drauge su dar keleriais palaikais juos aptiko Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai. Kapuose gulėjo septyni mirusieji. Jie buvo užkasti nepagarbiai, surištomis rankomis, apipilti kalkėmis. Viename kape rasta kulka. Prie mirusiųjų taip pat aptikta diržų sagčių, sagų, keletas smulkių drabužių audinių fragmentų, religinio turinio medalikėlių, medalionų, kryželių. Prie vieno iš vyrų, kuris palaidotas atskirai nuo kitų, rastas auksinis žiedas, turintis įrašą vidinėje pusėje: „Zygmund Apolonija 11 Sierpnia / 30 Lipca 1862 r.“ Rugsėjo pradžioje atėjo žinia, kad ant Gedimino kalno archeologai taip pat aptiko ir kito 1863 metų sukilimo vado K. Kalinausko palaikus.

Anot Kultūros ministerijos, pirminiai duomenys rodo, jog visi Gedimino kalne rasti mirusieji buvo sukilimo dalyviai, nubausti myriop. Kad hipotezė pasitvirtintų, ar tai tikrai yra sukilėliai, dar turi būti atlikti tolesni tyrimai. Visa antropologinė medžiaga perduota Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Antropologijos katedrai. Pasak V. Bachmetjevo, Gedimino kalne acheologai dirba toliau, palnuojama, kad visi palaidotųjų palaikai bus iškasti dar rugsėjį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"