TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Sunkus Kotrynos Jogailaitės kelias į laimę

2012 11 28 9:22
Gripsholmo pilyje įkalinta šeima: Kotryna su vyru Jonu III ir 1566 metais nelaisvėje gimusiu sūnumi Žygimantu Vaza (dailininko Jozefo Zimlerio piešinys). /Lietuvos dailės muziejaus, Kunigaikščių Čartoriskių fondo prie Krokuvos nacionalinio muziejaus archyvo nuotraukos

Europos istorikai, šį rudenį Vilniuje minėdami Suomijos kunigaikščio Jono Vazos ir Lenkijos bei Lietuvos valdovo sesers Kotrynos Jogailaitės vedybų 450 metų sukaktį, atskleidė daug įdomių faktų ir detalių iš šios poros gyvenimo, aptarė karališkų vedybų įtaką Europos kultūrai.

Pasak Vilniuje vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos "Lietuva-Lenkija-Švedija: Europos dinastinės jungtys ir istoriniai-kultūriniai ryšiai" dalyvių, apie Europos dinastines jungtis galima būtų susukti įdomiausių filmų. Laime spindinčios karališkos vedybos - šių dienų žiniasklaidos taikinys. Kitados valdovai tuokdavosi dėl politinių motyvų, dažnai net vienas kito kalbos nemokėdami, bendraudavo ženklų kalba. Nors meilė valdovų santuokose būdavo retenybė, istorikai daro išvadą, kad Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto sesers, Lietuvos ir Lenkijos princesės Kotrynos Jogailaitės santuoka su tuometiniu Suomijos kunigaikščiu Jonu Vaza (vėliau abu buvo karūnuoti Švedijos valdovais) buvo gana sėkminga. Kad gražioji Kotryna krito Jonui į akį, galima spręsti ir iš to, jog jis nieku gyvu nesutiko vesti jos dvejais metais vyresnės sesers Onos, nors pagal tuomečius papročius pirmumo teisė tekėti tekdavo vyresnėlei. Kotrynos rankos siekė ir Rusijos caras Ivanas IV (Rūstusis), daugelis kitų valdovų.

Konferenciją sveikindama Švedijos Karalystės nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje Cecilia Barbro Ruthstrom-Ruin pasakė mūsų ausiai malonius žodžius: "Aš turėčiau kasdien dėkoti Kotrynai, kad ji į švedų kultūrą įtraukė tiek daug inovacijų ir padėjo Švedijai siekti civilizacijos." Kaip jau žinoma, Kotrynos Jogailaitės valdymo metais Karalių rūmai Stokholme buvo perstatyti renesanso stiliumi, būtent ši karalienė švedus išmokė naudotis šakute, jai atvykus protestantas vyras žmonai pastatė katalikų koplyčią.

Jonui Vazai į žmonas buvo siūloma dvejais metais už Kotryną vyresnė ir gana graži sesuo Ona.

Vedybos - auka valstybei

Vokietijos Ernsto Moritzo Greifsvaldo universiteto prof. Karlas Heinzas Spiessas pristatė bendrą dinastinių Europos santuokų kontekstą vėlyvaisiais viduramžiais. Beje, šis istorikas rado laišką, įrodantį, jog Vytauto kariuomenės pasitraukimas iš Žalgirio mūšio lauko buvo taktinis manevras, o ne gėdingas pabėgimas.

Pasak K.H.Spiesso, jei valdovai nuotakų būtų dairęsi savo šalies kilmingųjų dvaruose, išskirdami vieną dvarą būtų sukėlę nereikalingą įtampą ir konkurenciją. Jau vien dėl šios priežasties buvo tikslingiau nuotakos dairytis užsienyje.

"Jei iš santuokos būdavo tikimasi politinių tikslų, amžius nebūdavo jokia kliūtis, nuotaka galėdavo tekėti sulaukusi vos 13 metų. Prieštarauti tėvams, atsisakyti būdavo neįsivaizduojamas dalykas, - teigė jis. - Tai laikyta visiškai nedidele auka, palyginti su šalies gerove. Tačiau ištekinti vyresnę nei 20 metų dukterį būdavo sudėtinga. Tokios būdavo laikomos pernokusiu vaisiumi. Šiuo atžvilgiu amžiaus skirtumas tarp 36-erių Kotrynos ir vienuolika metų jaunesnio Jono Vazos - išskirtinis."

Pasak K.H.Spiesso, Europoje anuomet būdavo įprasta karališkas vestuves rengti vyro krašte, tad Kotrynos ir Jono Vazos atvejis yra neįprastas. Jų jungtuvės vyko jaunosios pusėje - Vilniaus katedroje, o paskui iškilmingai švęstos Žemutinėje pilyje. Tokį pasirinkimą lėmė Jono III Vazos nesantaika su broliu Švedijos karaliumi Eriku XIV, kuris vėliau jaunuosius įkalino Gripsholmo pilyje.

Švedijoje saugomas išlikęs Kotrynos Jogailaitės papuošalas.

Slaptos žvalgytuvės

Nors būdavo tuokiamasi politiniais tikslais, vis dėlto jaunikiai norėdavo iš anksto kiek galima daugiau sužinoti apie būsimą nuotaką. Galimais jaunikiais domėdavosi merginų tėvai. "Galima prisiminti Aragono karalių Jokūbą II, kuris 1312 metais svarstė savo dukterį Elizabetą ištekinti už grafo Frederiko iš Austrijos. Prieš tai jis pavedė savo patikėtiniui surinkti kiek galima daugiau informacijos apie būsimą žentą, - tvirtino istorikas. - Pavyzdžiui, Anglijos karalius Karolis VII, norėdamas viską išsiaiškinti apie jam peršamą Joaną, 1506 metais į Neapolį siunčiamiems savo pasiuntiniams buvo surašęs detalią instrukciją, į ką jie turėtų atkreipti dėmesį: ar nuotaka sugeba sklandžiai kalbėti, kaip ji atrodo, kokia figūra, koks ūgis, kokia plaukų spalva, kokios akys, ar švari jos oda, kokios krūtys, lūpos, ar moka gražiai valgyti ir gerti. Karalius nepasitikėdavo vien pasiuntinio atsakymais, jis užsisakydavo ir nuotakos portretą." Pasak istoriko, šalia ataskaitų vis labiau ėmė populiarėti ir portretai. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas savo seserų Kotrynos ir Onos portretus dar 1556 metais nusiuntė Švedijos karališkiesiems rūmams, dar valdant Gustavui Vazai, tačiau derybos neužsimezgė. "Gaila, bet šis Kotrynos portretas nėra išlikęs, - sakė K.H.Spiessas. - Tačiau Anglijos karalius Henrikas VIII, pamatęs kunigaikštytės Onos portretą, jau buvo sutikęs ją vesti. Deja, išvydęs labai nusivylė jos drovumu ir vedybų atsisakė. Suprantama, Onai buvo labai nemalonu, tačiau ji išvengė nepavydėtino šešių Henriko VIII žmonų likimo (vienoms skirdavo mirties bausmę, su kitomis išsiskyrė kaltindamas būtais nebūtais dalykais)."

Pasak R.Ragauskienės, nors buvo įprasta, kad LDK valdovų dukros ištekėdavo 14-15 metų, Žygimantas Augustas savo seserims ilgai neleido tekėti.

Derybos dėl kraičio ir tikėjimo

Po savotiškų slaptų žvalgytuvių būdavo sudaroma vedybų sutartis. "Derybos dažniausiai sukdavosi apie nuotakos kraitį, apie tai, kokių garantijų turėtų moteris, jei taptų našle, - pasakojo K.H.Spiessas. - Jaunikio pusė, suprantama, siekdavo kuo didesnės sumos, kurią privalėdavo sumokėti nuotakos tėvas arba brolis. Vyras taip pat privalėdavo santuoką patvirtinti tokio pat dydžio suma. Vėliau nuo bendros sumos priklausydavo savotiškos pensijos tapus našle dydis (jis sudarydavo apie 5 proc. kasmet)."

Kaip tvirtina istorikas, Jogailaičiai savo dukteris remdavo 32 tūkst. dukatų. Kai tokia pati suma būdavo pridedama iš vyro pusės, našlėmis tapusios dukterys galėdavo tikėtis 4,2 tūkst. denarų pensijos kasmet. Jei būsimasis vyras reikalaudavo didesnės sumos, Jogailaičiai likusią sumą išmokėdavo brangakmeniais ar tauriųjų metalų stalo įrankiais. Kotrynos Jogailaitės kraitis buvo įprasti 32 tūkst. dukatų. Iš savo mamos Bonos Sforcos ji dar buvo paveldėjusi 50 tūkst. dukatų, tačiau šio palikimo ji negavo. "Neįprasta šioje sutartyje buvo tai, kad našlės pinigus ji būtų gavusi ir tuomet, jei gyventų ne Švedijoje. Nuo 1530 metų Jogailaičių vedybų sutartyse būdavo įrašyta, kad protestantas vyras privalo sutikti su katalikiškos santuokos apeigomis ir pažadėti nesikišti į žmonos tikėjimą. Jonas Vaza šitai sąlygai pakluso, savo rezidencijoje žmonai pastatė katalikišką koplyčią", - teigė K.H.Spiessas.

"Jogailaičių vedybų sutartyse būdavo įrašyta, kad protestantas vyras privalo sutikti su katalikiškos santuokos apeigomis", - pasakojo K.H.Spiessas.

Savi tarnai

Pasak profesoriaus, viena iš svarbių tarptautinių santuokų sąlygų būdavo galimybė nuotakai iš savo namų vežtis tarnus. "Vyras, suprantama, dėl finansinių priežasčių ir nepasitikėdamas svetimtaučiais stengdavosi, kad jų būtų kuo mažiau. Jonas Vaza šiuo atveju buvo gana dosnus, - tvirtino K.H.Spiessas. - Leidęs žmonai atsivežti tris kunigus, be privalomų rūmų damų, dar sutiko, kad Kotryną atlydėtų siuvėjas, vaistininkas ir net keturi liliputukai linksmintojai."

Pasibaigus deryboms prasidėdavo pasirengimas pervežti į vyro šalį nuotaką. Ją lydėdavo giminės, kariškiai. Po karališkų tuoktuvių praėjus savaitei Kotryną į Suomiją lydėjo 100 karietų, 1,2 tūkst. žirgų. Šios palydėtuvės buvo ypatingos dar ir tuo, kad ją lydėjo pats vyras, nes jie susituokė Vilniuje. Kelionė per Rygą truko 2,5 mėnesio.

Ištekėjusi 36 metų Kotryna atliko savo karališkąją pareigą - dar įkalinta 1566 metais pagimdė sosto įpėdinį. Poros sūnus Žygimantas Vaza 1587 metais buvo išrinktas Lenkijos karaliumi, tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, o po tėvo mirties 1592 metais - Švedijos karaliumi. Be jo, Kotryna pagimdė dar du vaikus - sūnų ir dukrą.

Naujas žingsnis

Pasak prof. Raimondos Ragauskienės, gana daug detalių apie Jono Vazos ir Kotrynos Jogailaitės santuoką galima rasti išlikusioje didikų korespondencijoje. "Turime net detalų Kotrynos kraičio aprašymą, o jų vestuvės įamžintos to meto proginėje bei specialioje literatūroje", - teigė istorikė. Primindama, kad santuokos tik tarp to paties rango atstovų būdavo apraizgiusios visą Europą, istorikė pažymėjo, jog gediminaičių vyrai iki XV amžiaus žmonų dažniausiai ieškodavo Rytų kraštuose, o vyrus savo dukroms valdovai stengdavosi parinkti iš Vakarų. Šiaurės Europos šalys - Norvegija, Švedija - kultūriškai dar atrodė tolimos. Tad Kotrynos Jogailaitės santuoka su Švedijos karaliaus sūnumi, Suomijos kunigaikščiu Jonu III Vaza buvo naujas reikšmingas žingsnis artinant skirtingus kraštus ir kultūras. Be to, pasak R.Ragauskienės, gana svarbios ir santuokos politinės aplinkybės - ji buvo sudaryta per Livonijos karą. Į jį įsitraukė ne tik Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK), Lenkija, bet ir Skandinavija, Prūsija, Šventoji Romos imperija. Jūrinės valstybės planų turėjo ir Žygimantas Augustas. Pretenzijų į šį Baltijos jūros regioną reiškė sustiprėjusi Ivano IV Maskva ir Hanzos jūrinę prekybą siekiančios perimti Danija bei Švedija. "Danijos karaliaus Frederiko II brolis Magnusas ėmė valdyti Saremos bei Kuršo žemes, o Švedijos karaliumi 1560 metais tapęs Jono Vazos brolis Erikas XIV kitų metų vasarą užėmė Taliną", - pasakojo R.Ragauskienė.

Šios krizės kontekste Kotryna istorikų yra vadinama naująja Elena. Jos rankos siekė Maskva ir Švedija.

Vyrą rinko brolis

Pasak R.Ragauskienės, Žygimanto Augusto seserų - Kotrynos ir vyresnių Onos bei Sofijos - šeimos aplinkybės buvo nepavydėtinos. Jos visiškai priklausė nuo brolio. "Žygimantas Augustas į seseris žvelgdavo šaltai, net ciniškai, - teigė istorikė. - Jis seserims ir motinai niekada neatleido priešiškumo jo mylimai antrajai žmonai Barborai Radvilaitei. Kai 1552 metais Žygimantas sužinojo apie rimtą Sofijos ligą, be jokių sentimentų viename laiškų svarstė, kad tokiu atveju laidotuves reikėtų nukelti po Seimo, nes ilgai laikyti kūną brangiai nekainuos ir atsiras galimybė dėl laidotuvių vykti per Varšuvą. Šalti šeimos santykiai atsiliepė ir renkant Jogailaitėms vyrus."

Nors šiaip būdavo įprasta, kad LDK valdovų dukros ištekėdavo 14-15 metų, šioje šeimoje buvo kitaip - Kotryna ištekėjo 36, Ona - 53, Sofija - 34 metų. "Dėl to kalti jų globėjai - brolis ir motina Bona Sforca. Iš laiškų matyti, kad jie vienas kitą kaltino neveiklumu", - teigė R.Ragauskienė.

Grožiu išsiskiriančiai Kotrynai Jogailaitei kilmingi vyrai piršdavosi labiausiai. Jos rankos siekė Badeno grafas, o per tėvo Žygimanto Senojo laidotuves kaip potencialus kandidatas prisistatė 57 metų našlys Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis (Hohencolernas). Žygimantas Augustas vis vilkino derybas, nors kunigaikštis Kotrynai nuolat siųsdavo laiškus ir dovanas. "Jis per savo pasiuntinį laiške prašė paskubinti derybas: "Man, kaip senam žmogui, labai šalta miegoti vienam. Prašau dėti visas pastangas, kad būtų galima gauti Kotryną." Po metų jam vis dėlto buvo atsakyta, - pasakojo R.Ragauskienė. - 1552 metais Kotrynos rankos siekė po antros žmonos mirties našliu likęs Švedijos karalius Gustavas Eriksonas Vaza. Ir jam, ir dar dviem italams Žygimantas Augustas irgi atsakė. Per jo paties trečias vedybas Kotrynai rodė dėmesio būsimos karalienės brolis Ferdinandas Habsburgas. Žygimantas, matyt, žinodamas apie jo slaptą santuoką su austrų patarėjo dukra, vedyboms nepritarė."

Pasak R.Ragauskienės, jei ne politiniai Livonijos reikalai, Kotryna taip ir būtų likusi netekėjusi.

Vilniaus reikšmė

Nors Vilniuje Kotryna gyveno neilgai, šis miestas buvo gana svarbus jos gyvenime, čia priimti lemtingi sprendimai. "Per 57 savo gyvenimo metus Vilniuje Kotryna buvo tris kartus, - pasakojo R.Ragauskienė. - Pirmą kartą į Žemutinės pilies Valdovų rūmus ji su tėvais atvyko būdama dvejų ir čia praleido pusantrų metų. Būdama keturiolikos čia pasiliko dvejiems metams. Greičiausiai čia buvo surengti iškilmingi lapkričio 1 dieną gimusios karalaitės 14 ir 15 metų gimtadieniai. Trečią kartą Kotryna į Vilnių atvyko brolio Žygimanto kvietimu 1556 metais ir gyveno iki vedybų 1562 metais."

Neramios dienos Kotrynos laukė Vilniuje, kai 1560 metais po mėnesio našlystės savo pasiuntinį atsiuntė Ivanas IV, vedybomis ketinantis patekti į LDK sostą po Žygimanto Augusto mirties, o kartu ir užimti Livoniją. Pasak istorikės, derybos truko tris savaites, nes šalys siekė skirtingų tikslų, o Kotryna vaikščiodavo apsiverkusi. "Žygimantas Augustas kėlė sąlygą - derėtis tik po maskvėnų išėjimo iš Livonijos. Liko neatsakyta, ar tokiu atveju brolis būtų paaukojęs seserį ir atidavęs ją tironišku charakteriu Europoje jau pagarsėjusiam Ivanui IV, - svarstė R.Ragauskienė. - Nesunku spėti, koks gyvenimas Kremliuje būtų laukęs šios politinės įkaitės. Jos laimei, derybos nutrūko dėl politinių priežasčių."

Planavo pagrobimą

Po neigiamo atsakymo Ivanas IV atnaujino puolimą Livonijoje ir nors greitai vedė dar kelis kartus, taip ir neatsisakė minties į Kremlių parsigabenti Kotryną.

Kai 1562 metais Kotrynai piršosi Suomijos kunigaikštis Jonas III Vaza, derybas ir Žygimanto apsisprendimą paspartino tai, jog Jonas III pasiūlė LDK suteikti 30 tūkst. sidabro talerių paskolą karui su Maskva ir sudaryti karinę sąjungą. Paskola iš tiesų atkeliavo 1562 metų balandį. Jono Vazos brolis Švedijos karalius Erikas XIV dėl to labai supyko, uždraudė jam vesti Kotryną, o jo siųsti kariai užgrobė Pernu. "Jonas Vaza vis tiek nepakluso, - tvirtino R.Ragauskienė. - Su dar didesne - 120 tūkst. talerių paskola jis atvyko į Gdanską, o iš ten rugsėjo 12 dieną atkeliavo į Kauną. Kauno rotušėje jį iškilmingai priėmė Žygimantas Augustas. Per pietus rotušėje, jau žinodamas apie Švedijos karaliaus poziciją, Žygimantas buvo linkęs derybas atidėti. Deryboms prieštaravo ir Mikalojus Radvila Juodasis, planuojantis sudaryti kitą dinastinę Jogailaitės santuoką su Danijos atstovu. Tačiau dėl Jono III Vazos pasiūlytos naudos, gavęs Kotrynos pritarimą, Žygimantas Augustas su švedo pasiūlymu sutiko."

1562 metų spalio 4 dieną pagal senąjį kalendorių jau įvyko Kotrynos Jogailaitės ir Jono Vazos vestuvės. Santuokos sakramentą Vilniaus katedroje jauniesiems suteikė Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius. Po savaitės linksmybių pora iškeliavo į Suomiją.

Pasak R.Ragauskienės, ši dinastinė santuoka buvo reikšmingas įvykis abiejų tautų istorijoje. Nepaisant Švedijos karaliaus priešiškumo, po 1568 metų susiformavo nauja, prieš Maskvą nukreipta koalicija Livonijos kare: Švedija, Danija, Lietuva ir Lenkija. "Taip buvo užkirstas kelias Ivanui IV užvaldyti Livoniją, - sakė R.Ragauskienė. - Tačiau Kotrynos vedybos nedavė ramybės Ivanui IV. Lieka neaišku, ar jis iš tikrųjų buvo taip įsimylėjęs Kotryną, ar čia buvo tik jo politinis žaidimas."

Pasak Suomijos Abo akademijos universiteto prof. Larso Ericsono Wolke, caras Ivanas Rūstusis, surinkęs 5 tūkst. karių ir manydamas, kad švedų apsauga bus nelojali su Eriku konfliktuojančiam Jonui, ketino pagrobti Kotryną dar per jos kelionę iš Vilniaus į Suomiją. Deja, nepavyko.

1567 metais, kai Kotryna su vyru jo brolio Eriko buvo įkalinta Gripsholmo pilyje, Ivanas IV pasiuntė delegaciją ir darė spaudimą Erikui, kad atiduotų Kotryną. Tačiau šie įvykiai prisidėjo prie liaudies maišto prieš Eriką. Maištą palaikė kitas brolis Karlas ir karalius buvo nuverstas nuo sosto, o įkalinta pora išlaisvinta. Jonas III Vaza ir Kotryna Jogailaitė po šių įvykių karūnuoti Švedijos karaliais. "Vis dėlto galima teigti, kad Jonas III Vaza buvo ne tik sosto uzurpatoriumi laikyto tėvo Švedijos karaliaus Gustavo sūnus, bet ir pats uzurpavo valdžią", - tvirtino L.E.Wolke.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"