TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Šv. Kazimieras – maldingumo ir nuolankumo pavyzdys

2013 03 04 12:00
Ikonografijoje šv. Kazimieras dažniausiai vaizduojamas su skaistumą simbolizuojančiomis lelijomis. / XVII a. tapytojo Danielio Schultzo paveikslas (Wikimedia Commons nuotrauka)

Kovo 4-ąją Katalikų Bažnyčia mini šventojo Kazimiero, daugelyje šalių vadinamo Lietuvos Kazimieru, dieną. Vienintelio Lietuvos šventojo gyvenimas yra pavyzdys, kad deramai išugdyta žmogaus valia gali būti stipresnė už turtų ir valdžios pagundas.

Šv. Kazimieras buvo garbingos Gediminaičių giminės palikuonis. Jis gimė 1458 m. spalio 3 d. karališkoje Krokuvos pilyje. Kazimieras buvo trečiasis Kazimiero III Jogailaičio, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio sūnus. Jo motina Elžbieta – imperatoriaus Alberto II Habsburgo duktė. Buvo numatyta, kad trylikametis Kazimieras paveldės Vengrijos karaliaus sostą, tačiau nesėkmingai susiklosčius 1471–1472 m. karo žygiui, karalaitis grįžo į tėvynę ir talkino tėvui valstybės reikaluose.

Išsilavinimas ir maldingumas

Kazimieras gavo gerą išsilavinimą. Jį auklėjo garsūs to meto mokytojai: žymus istorikas Janas Długoszas, pavadinęs auklėtinį „retų gabumų, atminimo vertos išminties bei kilnumo jaunikaičiu“ bei italų humanistas, poetas ir diplomatas Filippo Buonaccorsis taip žavėjosi jaunuoliu, kad yra apie jį pasakęs: „jis turėjo arba iš viso niekada negimti, arba būti amžinas.“

Apie karalaičio sugebėjimus bei valstybinę veiklą liudija tiek amžininkų atsiliepimai, tiek išlikę žinios apie jo rašytus laiškus, sakytas kalbas ir keli išlikę jų tekstai

Biografai, ypač popiežiaus legatas Zacharijas Ferreris, rinkęs žinias apie karalaičio gyvenimą, pabrėžė ypatingą karalaičio pamaldumą Švenčiausiajam Sakramentui ir Dievo Motinai. Esą jis gyvenęs su numylėta giesme „Omni die dic Mariae“ („Ausk Marijai“) lūpose ir širdyje. Karalaitis, nepaisydamas savo luomo, rinkosi asketišką gyvenimo būdą: pasakojama jį slapta vilkėjus ašutinę, miegojus ant grindų, naktimis ėjus melstis prie uždarytų bažnyčios durų, dažnai pasninkavus, niekada neištarus nereikalingo žodžio. Jis laikėsi griežtos dienotvarkės: ryte – šv. Mišios, dieną – darbas, vakare – ligonių lankymas, vargšų šelpimas.

Geriausiai jaunąjį karalaitį charakterizuojanti dorybė – skaistumas, kurio jis nenorėjo išsižadėti raginamas artimųjų ir net mirties akivaizdoje. To meto gydytojai nusižengimą skaistybei laikė veiksminga priemone gintis nuo džiovos, kuri kamavo gležną Kazimiero kūną. Karalaitis mirė jaunas, vos dvidešimt penkerių metų, 1484 m. kovo 4 dienos rytą Gardino pilyje. Kazmieras iškeliavo pas Dievą išklausęs šv. Mišias ir priėmęs Švenčiausiąjį Sakramentą. Jo palaikai atlydėti į Vilnių ir palaidoti Katedros Karališkojoje koplyčioje.

Kreipėsi dėl kanonizacijos

Prie Kazimiero kapo netrukus pradėjo traukti maldininkų minios. Neabejodami princo šventumu, žmonės čia ateidavo prašyti užtarimo, patirdavo malonių ir palikdavo vaškinius votus. Tokia spontaniška pamaldumo praktika užfiksuota XVI amžiaus pradžioje, nepraėjus nė dvidešimtmečiui nuo Kazimiero mirties.

Lietuvių ir lenkų riteriai, dalyvavę 1518 m. Polocko žygyje ir apgultyje, taip pat patyrė Kazimiero pagalbą. Jis pasirodęs sutemose ir nurodęs brastą per Dauguvą. Šventumo garsu pažymėtas Kazimiero gyvenimas ir stebuklais pagarsėjusi jo kapo vieta XVI amžiaus Antrajame dešimtmetyje paskatino Kazimiero brolį, Lenkijos ir Lietuvos valdovą Žygimantą Senąjį, kartu su Vilniaus vyskupu, kapitula ir broliais pranciškonais kreiptis į popiežių Leoną X prašant paskelbti Kazimierą šventuoju.

Popiežiaus legatas Z.Ferreris, matydamas augantį Kazimiero kultą ir susipažinęs su jo gyvenimo būdu,  aprašė jo gyvenimą ir parengė liturginius šventojo garbinimo tekstus. Veikiausiai remiantis šiais tekstais manyta, kad tuometinis popiežius Leonas X ir paskelbęs Kazimierą šventuoju. XVI a. pabaigoje Kazimiero, kaip katalikų Bažnyčios šventojo, gyvenimo aprašymas per klaidą buvo įtrauktas į šventųjų gyvenimų knygą - Romos martirologiją. Klaidai paaiškėjus, 1602 m. popiežius Klemensas VIII savo breve oficialiai patvirtino Kazimiero kaip šventojo gerbimą Lenkijoje ir Lietuvoje. 1621 m. šv. Kazimiero minėjimas buvo įrašytas į visuotinį Romos Katalikų Bažnyčios kalendorių, jo kulto židinių radosi Italijoje ir Belgijoje.

Kazimiero kulto patvirtinimo proga 1602 m. buvo atidarytas karstas su jo palaikais. Pagal liudytojų parodymus, kūnas, nepaisant nuolatinės drėgmės, per 118 metų nebuvo paliestas gedimo ir skleidė nepaprastai malonų kvapą. Prie galvos buvo rasta mėgstamiausia šventojo giesmė „Omni die dic Mariae“.

Kliaukimės jo malda

1604 m. jo palaikai perkelti į Goštautų koplyčią, o 1636 m. iškilmingai perlaidoti naujoje šventajam skirtoje koplyčioje. Tais pačiais metais šv. Kazimieras paskelbtas Lietuvos globėju. 1948 m., atsiliepdamas į po pasaulį po Antrojo pasaulinio karo pasklidusių lietuvių prašymą, popiežius Pijus XII jį paskelbė ir lietuvių jaunuolių globėju. Jis taip pat yra Lenkijos, Maltos ordino, žmonių, dirbančių viešojoje tarnyboje bei keleto vyskupijų Lietuvoje ir Vidurio Europoje globėjas.

Šv. Kazimiero garbei pavadintas Venesuelos miestas San Kasimiras.

Kiekvienais metais kovo pradžioje šio šventojo iškilmės proga rengiama Kaziuko mugė.

Pirmasis Vilniaus universiteto rektorius Petras Skarga yra rašęs: „Iš tokio aukšto luomo ir karališkos kilmės šventojo jaunikaičio imkime nuolankumo, pasaulio paniekinimo, skaistumo ir kitų dorybių pavyzdį ir modelį. Ir juo labiau jo malda už mus kliaukimės, nes jis mūsų giminaitis, mūsų namiškis, šios karalystės sūnus ir savo liaudies mylėtojas, su mūsų karaliais ir viešpačiais, per kuriuos Viešpats Dievas mus valdo, kraujo ryšiais susijęs. Jis nepaliauja rūpinęsis mumis pas Aukščiausiąjį, kuris jam maloningas.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"