TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Švietimas, gynyba, valdininkai ir rinkimai

2009 03 13 0:00

Šį kartą prisiminkime, ką "Lietuvos žinios" rašė 1922-aisiais, kokias aktualijas ir naujienas dienraštis pateikė tų metų kovo 9-15 dienomis.

Kas svarbiau - krašto apsauga ar švietimas? Tokie klausimai svarstomi kovo 9-osios numerio pirmame puslapyje:

"Mums labai trūksta išėjusių aukštuosius mokslus inteligentų. Šiandien mes turime kelis kartus daugiau vidurinių (ir aukštesniųjų) mokyklų kaip prieš karą. Jas lanko per 14 000 bernaičių ir mergaičių. Šis skaičius dar nėra visai pakankamas, bet jau pakenčiamas.

Jei mes surinksime statistikos žinių, kiek dabar turime lankančių aukštąsias mokyklas studentų, mes gausime skaičių, kuris savo menkumu gali susilyginti tik su mūsų studentų skaičiumi prieš 30-40 metų. Daugiausia jų yra Vokietijoje, bet ir ten jų susirinks tik kelios dešimtys; Šveicarijoj randam per 20; vieną antrą Anglijoj, ir viskas. Taigi bendras skaičius einančių mokslus užsieniuose lietuvių studentų vos prašoka šimtą...

Nemažas skaičius studentų lanko Aukštuosius kursus Kaune, bet vis dėlto tai nėra tikra to žodžio prasme aukštoji mokykla. Universitetas dar tik pradeda kurtis.

Jei mes šiuo klausimu pasilyginsime su kitomis Europos šalimis, mes turėsime prisipažinti, kad esame čia nuo kitų labai toli atsilikę. Imkime Bulgariją. Jos gyventojų skaičius dabar siekia vos 4 milijonus. Šalis vargu bent kiek kultūringesnė už Lietuvą, o ūkio kultūra ten stovi dar žemiau kaip pas mus, o vis dėlto Sofijos universitete randame arti 8000 studentų, o užsieniuose - ligi 2000 bulgarų.

Turime rimtai pagalvoti apie šio nenormalumo pašalinimą. Jei mes ilgiau lauksime, galime ilgai būti tokioj padėtyj, kaip kad dabar esame, t. y. bemažko visai be inteligentų; inteligentinių pajėgų reikalingas visas kraštas, todėl visos visuomenės pastangomis turi būti to tikslo siekiama.

Vyriausybei privalėtų paieškoti daugiau lėšų aukštus mokslus einančiai moksleivijai. Jei šalis pajėgia šimtus milijonų kasmet leisti kraštui ginti, tai be didelio vargo gali surasti vieną antrą milijoną mūsų nepriklausomybei stiprinti, kraštui kultūrinti ir ekonomiškai pakeisti, paruošus ganėtinai didelį inteligentų kadrą. Pagaliau karo vyresnybei, rasi, jau metas būtų pagalvoti apie atleidimą bent dalies pašauktų tėvynės ginti inteligentų.

St. Seime svarstoma papildoma Švietimo ministerijos sąmata, žadama įtaisyt net specialus stipendijoms fondas, Švietimo komisija sutinka su tuom, ginčai eina tik dėlei pačios teknikos, kaip tos stipendijos paskirstyt. Kaip dažnai pas mus atsitinka, antraeiliai dalykai nuslopina pirmaeilius ir patį reikalo branduolį. Baugu, kad ir čionai dėlei mažmožių stipendijų klausimas neužsivilktų."

Čia pat informuojama apie brangstančias gydymo paslaugas:

"Raudonojo Kryžiaus klinikos administracija praneša, kad pradedant nuo kovo 10 d. klinikoj mokesnis už ligonių gydymą pakeliamas: ligoniai III rūšies (bendruose kambariuose) moka 40 auks., II rūš. - 80 auks. ir I rūš. - 120 auks. į dieną. Už gimdymus, operacijas, elektros aparatu naudojimąsi ir t. t. apmokama senąja taksa.

Gimdančios, pristačiusios iš anksto neturto liudymą, priimamos veltui."

Kovo 10 dienos numeryje daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos ir Lenkijos problemoms:

"Lietuvos Vyriausybė gavo tikrų žinių, kad lenkai yra pasiuntę į neutralinę zoną kareivius geležinkeliui ir ypatingai tiltui ant Merkio upės taisyti. Matydamas tame aiškų neutralinės zonos neliečiamybės laužymą iš lenkų pusės, nepaisant Lenkijos atstovo Askenazi'o padaryto Tautų Sąjungos Tarybai š. m. sausio 13 d. iškilmingo pareiškimo ir imdamas domėn, kad šis lenkų

nedraugingas elgimasis sukelia Lietuvai didelio pavojaus dėl jos teritorijos saugumo, užsienių reikalų ministeris prof. Jurgutis kovo 5 d. kreipėsi į generalinį Skautų sąjungos sekretorių p. Drummondą, prašydamas Tautų Sąjungos intervencijos sustabdyti nedraugingus Lenkijos žingsnius, kad išvengus kraujo praliejimo."

Laikraštyje nevengiama pasakoti ir apie gandus, kurie šiandien galbūt sukeltų tik šypseną:

"Radio iš Berlyno skleidžia žinią, būsią ministerių pirmininkas Galvanauskas paleidęs Lietuvos Steigiamąjį Seimą. Tai yra grynas prasimanymas ir dar labai negudriai sukomponuotas, nes visiems žinoma, jog St. Seimas tik pats save gali paleisti arba jį gali paleisti Respublikos prezidentas."

Šiais laikais gausu spekuliacijų dėl galimo euro įvedimo, o 1922-aisiais įvairių komplikacijų keldavo įvedama metrinė matų sistema:

"Iš kai kurių mažiau nusimanančių pirkėjų imamas mokesnis kaip už metrinį svarą. Daugumoje krautuvių jau vartojama metrinės svarstyklės, bet ir čia kai kurie pirkėjai nusiskundžia pardavėjų nesąžiningumu. Jau senai laikas valdžiai į visa tai atkreipti tinkamo "dėmesio".

Kaip ir šiais laikais, dienraštis samprotauja apie valdininkų darbą ir jų algas:

"Einu vienos valstybinės įstaigos raštinėn... nieks darbo nedirba... visi sustoję karštai disputuoja... tiek karštai, kad ir manęs įeinant nepastebi. Pasirodo, visi kalbasi vienu šios dienos opiausiu klausimu - jau du mėnesiu algos negaunama! Vienas skundžiasi, kad jį varą iš buto, kitas sakosi, kad atsakę jam pietų, ir t. t.

Tuoj prisiminė man Šiaulių "Plunksnos" ir Raseinių tarnautojų sąjungos nutarimai... nemalonu girdėti grasinimų ieškoti kitų priemonių savo būviui pagerinti. Kai kas jau pasiskubino įtarti valdininkuose patriotizmo nepritenkant. Įrodinėjama, jog tiems grasinimams negali būti vietos parlamentarinėje šalyje, nes yra savo rinktiniai atstovai - užtarėjai, nes per juos galima šauktis savo buities teisių. Palikime nuošaly tuos ginčus, kas galima ir prie ko gyvenimo verčiama...

Kodėl algų nemokama? Mano giliu įsitikinimu, per daug biurokratizmo, per daug švaistosi algų lapai nuo stalelio į stalelį, per ilgai keliaunama iš įstaigos į įstaigą, per daug registruojama, tikrinama, kontroliuojama ir... ničnieko nesurandama... Kam ta visa kontrolės komisija. Jaugi nėra kitų priemonių tiksliai kontrolei vesti?

Be bendro visoms įstaigoms biurokratizmo, yra ir kai kurių ministerijų apsileidimo: pavyzdžiui, Valstybės kontrolės atstovas gavo algą dar prieš N. metus, kitos išmokėjo tuoj po N. metų, o Žemės ūkio m-ja išsiuntė sausio 20 d. Matyti, jei norima, tai gali būti algos išvaromos punktualiai.

Kodėl gi tie ponai, sėdintieji Centre, savęs nepamiršta? Vien mandagumo dėlei ponai buhalteriai ar kiti ponai, kam tat priklauso daryti, turėtų išsirašyti orderius paskutiniaisiais - gal tada suprasite, kaip malonu išgirsti, kad nuo šios dienos pietų negausi! Jei patys to nesupranta, tai reikia juos priversti, kad ir sotus (ar: bent sotus) alkaną atjaustų!"

Nors iki Seimo rinkimų - dar daugiau kaip 7 mėnesiai, "Lietuvos žinios" jau ankstyvą pavasarį aiškina savo skaitytojams, kokie yra svarbiausi parlamentinės demokratijos principai ir būsimojo Seimo uždaviniai:

"Seimo svarbiausias darbas tai įstatymų leidimas. Kitos jo užduotys, kaip ministerių kabinetui paklausimai, interpeliacijos, Vyriausybės įstaigų ir pasielgimų kontrolė, revizijos - tai vis antraeiliai Seimo veikimai. Tad renkant Seiman atstovus pirmučiausia ir reikia žiūrėti, kad jie galėtų kiek galima daugiau prisidėti prie įstatymų leidimo.

Naujas įstatymas sustatyti arba senasis papildyti, pakeisti, tai dažnai esti nelengvas darbas. Pirmučiausia reikia gerai apsipažinti su esamais veikiančiais įstatymais, kurių nuo Rusijos valdžios pas mus pasiliko daugybė tomų. Toliau įstatymų davėjai turi žinoti, kaip kitose šalyse panašus įstatymas sustatytas ir kaip jis ten veikia.

Paskiau iš visų pusių naujo įstatymo sumanymą išstudijavus reikalinga tinkamai jis suredaguoti ir Seime apginti ar nugriauti.

Kaip kitur, taip ir pas mus, įstatymų sumanymus daugiausia pirmučiausia daro atskiros ministerijos, iš kur jie pereina ministerio pirmininko žinion. Jis paduoda gautą sumanymą Juriskonsultų komisijai apsvarstyti. Toliau tas projektas tenka ar teisingumo m-riui ar kuriam kitam referuoti Ministerių kabinete. Tik Ministerių kabineto priimtas įstatymo tekstas keliauja Seiman, kuris ne tuojau ima jį nagrinėti, bet paduoda atatinkamai komisijai. Čionai ir prasideda pagrindinis Seimo narių darbas.

Komisijų Seime esti daug. Šis Steig. Seimas turi 31 komisiją, kurių sąstata yra trejopa - po 7, po 14 ir po 21 narį komisijoje.

Komisijose smulkiai išnagrinėjama įstatymo tekstas, daromos permainos, papildymai. Svarbesnieji įstatymų projektai svarstomi komisijose po 3 kartus, taip sakant, trimis skaitymais.

Be to, kai kurie sumanymai pereina per dvi ir tris komisijos. Tik po tokio nuodugnaus apsvarstymo įstatymo sumanymas Seimo prezidiumo įtraukiamas į Seimo posėdžių dienotvarkę.

Seime įstatymo sumanymą praneša vienas komisijos paskirtas narys, referentu vadinamas. Jo dalykas aiškiai ir bešališkai Seimui perstatyt, kokios geros ir kokios blogos būsimo įstatymo pusės. Nors įstatymo priėmimas turėtų priklausyt nuo viso Seimo didžiumos balsų, bet paprastai kituose subrendusiuose parlamentuose (seimuose) įstatymo pripažinimas labiausia priklauso nuo dviejų faktorių: nuo komisijos ir nuo Vyriausybės (M. kabineto) nusistatymo.

Matome, kokią svarbią rolę Seime vaidina komisijos. Tiesa, pas mus kai kada Seimo visuma atmeta komisijos projektus. Bet tai atsitinką iš mūsų nepribrendimo ir iš komisijų silpnumo."

Straipsnyje tai pat kalbama apie tai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkant Seimo narius:

"Daugiau reikia žiūrėti, ką kandidatas Seiman yra jau padaręs, atlikęs, o mažiau - ką yra pasakęs. Toliau Seimo narys turi būti teisingas, darbštus, negirtuoklis. Seimo darbas šventas, nuo jo priklauso šalies gerovė. Dėl to šalin nuo jo visokie šelmiai, tinginiai, girtuokliai! Nieks taip nežemina Seimo vardo, kaip blogi jo narių darbai.

Rinkimai kitan Seiman nebetoli. Visiems reik jau rengtis prie jų. Turbūt jie eis ta pačia tvarka, kaip ir pirmieji rinkimai, t. y. surašais. Ot čionai ir yra svarbiausias piliečių uždavinys - sustatyti tinkamų asmenų rinkimų sąrašui. Laikas jau apie tai pagalvoti."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"