TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Taurapilis sudomino vokiečių archeologus

2013 07 03 6:00
Archeologų laukė sensacija - į griovį XVI amžiuje įmesto žmogaus griaučiai. Gintauto Zabielos nuotrauka

Archeologas Gintautas Zabiela neseniai grįžo iš kasinėjimų Taurapilyje (Utenos r.), kur su kolegomis iš Vokietijos pirmąkart Lietuvos archeologijoje išbandė magnetometrą. Anksčiau buvo kasinėjama, galima sakyti, aklai, nežinant, ar ką nors rasi. Moderniu metodu išžvalgius teritoriją paaiškėja, kuriose vietose verta kasti.

Taurapilio ekspediciją humanitarinių mokslų daktaras G.Zabiela vadina neeiline, nes ir pats objektas įdomus, ir taikytas tyrimo metodas labai naujoviškas. "Anksčiau mes, archeologai, juokaudavome, kad viską pasakys profesorius kastuvas, nes patys nematome, kas yra po žeme. Naudojant modernią aparatūrą atsiranda galimybė kai ką matyti. Magnetometru važiuoji per lauką ir iškart kompiuteryje gali matyti vaizdą, kur yra radinių. Su globaline padėties nustatymo sistema (GPS) sujungtas prietaisas informaciją iškart kloja (įrašo) ant žemėlapio. Juodos dėmelės reiškia, kad tose vietose šis tas yra. Pabandėme ten kasti, pasitvirtino, kad prietaisas nemeluoja", - teigė pašnekovas.

Žvilgsnis po žeme

Klaipėdos universitetas, kuriame dirba G.Zabiela, bendradarbiauja su Vokietijos archeologijos instituto Romėnų-germanų komisija. Kolegos iš šios komisijos, tyrinėjantys visame pasaulyje, į Lietuvą atvyko su labai modernia, archeologinius darbus spartinančia aparatūra. "Magnetometro Lietuvoje niekas neturi. Ši aparatūra fiksuoja mažiausius magnetinio lauko pakitimus, tad galima aptikti sudegusius daiktus, geležis, nustatyti krosnių liekanas, įvairius kitus radinius po žeme", - pasakojo archeologas.

Žvalgyti galima iki kelių metrų gylio. Svarbu, kad paviršiuje nebūtų stipraus magnetinio lauko ir jis netrukdytų skverbtis gilyn. Taurapilyje taip buvo išžvalgyti keli hektarai ir tada jau pasirinktose vietose daryti tyrimai. Toks metodas, pasak G.Zabielos, labai paspartina darbus, tyrimai tampa tikslingesni, objektyvesni.

Nors prietaisas brangus, jis greitai atsiperka. "Jei, pavyzdžiui, kyla ginčų, buvo tam tikroje teritorijoje gyvenvietė ar ne, norint atsakyti į šį klausimą, reikėtų kasti. Tokie darbai nemažai kainuoja ir ilgai trunka. Magnetometras atsakymą duotų daug greičiau, - tikino G.Zabiela. - Be to, visus ligšiolinius kasinėjimus galima pavadinti ardomaisiais. Šis neardo. Tai moderni XXI amžiaus archeologija." Vienintelis prietaiso trūkumas, kad juo negalima dirbti mieste, nes yra daug trukdžių ir rodmenys būtų netikslūs. Tačiau laukuose, miškuose veikia puikiausiai.

Istorinis atradimas

Šalia giliausio Lietuvos ežero - Tauragno - stūkso Taurapilio piliakalnis, o šalia - Taurapilio pilkapynai, kuriuose vienas žinomiausių Lietuvos archeologų Adolfas Tautavičius dar 1970-1971 metais aptiko kunigaikščio ir jo palydos kapą. Kad kapas priklauso kariniam V amžiaus pabaigos elitui, išdavė ginklų ir aprangos puošnumas bei gausa. Tai vienas turtingiausių Lietuvoje žinomų kapų. A.Zabielos teigimu, tai galbūt nevietinio kunigaikščio kapas. Kol kas istorikai neatsakė, kas jis.

Įkapės, bylojančios apie šio krašto ryšius su Rytais ir Vakarais, sudomino ir vokiečių archeologus, kurie tyrinėja įvairių Europos regionų kontaktus. Kunigaikščio kape buvo tokių daiktų, kurie aptinkami daug kur Europoje, konkrečiau, Vengrijos provincijose. Vadinasi, prieš tūkstantį penkis šimtus metų čia gulintis kunigaikštis turėjo kokių nors ryšių su tais kraštais. "Pagal kaulų DNR tyrimus galima būtų daug ką pasakyti, tačiau kol kas tokie tyrimai brangūs, tad palikome ateičiai. Šįkart į kapą nelindome, žvalgėmės tik po teritoriją, - sakė G.Zabiela. - Tyrimų metu buvo nustatyta, kad Taurapilio gyvenvietė yra kur kas didesnė, svarbesnė ir ankstyvesnė, negu manyta iki šiol. Tai istorinis atradimas. Radome įrodymų, jog buvo gyventa pirmaisiais amžiais po Kristaus. Vadinasi, kunigaikštis, jei jis ir nevietinis, atėjo ne į tuščią teritoriją, o į seniai gyventą. Taurapilis labai išaugo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. Matyt, buvo kurtas kaip svarbus to krašto miestelis. Jis ėmė nykti, kai Livonijos ordino kariai 1433 metų žiemą sudegino pilį. Bažnyčia dar stovėjo iki XVIII amžiaus."

Gintautas Zabiela. / Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Įtvirtintas miestas

Pasak G.Zabielos, iki šiol net neįsivaizduota, kad viduramžiais, XV amžiuje, Taurapilis buvo įtvirtintas miestas. "Gyvenvietė buvo apjuosta grioviu. Nors dabar griovio nėra, tačiau magnetometras parodė, kad žemė lanku aplink jį yra sujudinta. Atsitiktinai pasirinktoje vietoje nusprendėme patikrinti kastuvu. Pasitvirtino. Prietaisas dirba puikiai. Griovio iš tiesų būta. Žemė jame kitokia, - pasakojo archeologas. - Ir dar mūsų laukė sensacija - toje vietoje, kurioje kasėme, radome XVI amžiuje į griovį surištomis rankomis įmesto žmogaus griaučius. Užkastas jis buvo negiliai. Neaišku, ar tai kokio nors nusikaltimo įrodymas, ar šiaip greitai palaidota."

Kitoje vietoje, kur magnetometras rodė pakitimų, archeologai rado šiukšlyną, o tai jiems - tikras lobis. Be to, buvo paimta žemės mėginių, leisiančių nustatyti, ką čia gyvenę žmonės veikė. "Į dirvožemį patenka jų veiklos dalelių, atliekų. Jau galime spėti, kad čia dirbo juvelyras, nes radome mažyčių bronzos lašeliukų, - pasakojo G.Zabiela. - Dar laukia ilgas laboratorinis darbas. Gal bus ir naujų atradimų."

Kitoje vietoje, kur magnetometras rodė, jog verta kasti, archeologai aptiko XIV amžiaus krosnį. Joje - daug žuvų žvynų. "Tai retas radinys. Pagal jį galime pasakyti, kad čia buvo kone visų senųjų Lietuvos žuvų kolekcija, - teigė G.Zabiela. - Žvynus surinkome išsijoję žemę. Juos dar tirsime ir, manau, galėsime daugiau ką pasakyti." Juodų dėmių magnetometro nubraižytame žemėlapyje - labai daug, tad archeologai ilgai turės kruopštaus darbo.

Zonde - kultūrinis sluoksnis

Taurapilyje buvo išbandytas ir kitas vokiečių naudojamas metodas - kalamasis zondas. Įkali tuščiavidurį kelių metrų strypą, ištrauki su žemėmis ir jame - visas kultūrinis pjūvis. Nereikia kasti. Tokiu zondu buvo išbadyta teritorija senosios gyvenvietės vietoje ir piliakalnyje. "Nustatėme, kad piliakalnyje ne vien pilis stovėjusi, bet yra ir senesnių sluoksnių - iš brūkšniuotosios keramikos laikų. Per keletą dienų moderniais metodais galima aptikti tai, ką senaisiais tektų aiškintis keletą savaičių ar net mėnesių", - džiaugėsi archeologas.

Kaip pasakojo G.Zabiela, kolegos iš Vokietijos naujuosius metodus norėjo išbandyti Latvijoje ir Estijoje, tačiau pasirinko šį labai įdomų Lietuvos objektą. Rezultatai juos nustebino ir nudžiugino. Galbūt atvyks ir kitais metais tęsti tyrimų. Nusipirkę brangų, apie milijoną litų kainuojantį magnetometrą, vokiečiai dalyvauja įvairiuose projektuose, kaupia duomenis savo nagrinėjamoms temoms. Darbai magnetometru jau suplanuoti metus į priekį. "Šiaip nuomotis jį dienai kainuotų apie tūkstantį litų. Kadangi šįkart ekspedicija buvo bendra, tai kiekviena šalis padengė savo išlaidas", - pasakojo G.Zabiela.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"