TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Ties Maironio namų slenksčiu skamba "Lietuva brangi"

2012 06 05 8:05

Poeto, kunigo Jono Mačiulio-Maironio, kurio 150-osios gimimo metinės šiemet minimos, namai Kaune atkurti taip, kaip jie atrodė jam gyvam esant - lyg užeitume pas poetą į svečius.

Jau žengiant per poeto namų slenkstį veriamos durys braukia virš jų pakabintų kanklių stygas ir suskamba pagal poeto eiles "Lietuva brangi" parašyta Juozo Naujalio daina. Žymaus to meto muzikos instrumentų meistro Jono Garalevičiaus padirbtos kanklės ir kitados svečiams iškart primindavo, kad įžengė į dainiaus namus ir nuteikdavo patriotiškiems pokalbiams.

Tautinio stiliaus interjeras aštuonių kambarių bute byloja apie Maironio meilę Tėvynei, kuria alsavo visos jo eilės.

Maironio lietuvių literatūros muziejus šiuose namuose įsteigtas 1936-aisiais, praėjus ketveriems metams po poeto mirties. Visas poeto butas atkurtas 1992-aisiais, o autentiškai restauruotas 1998 metais. Autentika išlaikyta pagal sesers Marcelės brėžinius, aprašymus ir amžininkų nuotraukas.

Maironio namai Kauno centre, netoli rotušės, kuriuos jis nusipirko 1909 metais už dėstymu Peterburgo dvasinėje akademijoje uždirbtus pinigus (tiesa, dar prisidėjo kartu su juo gyvenusi sesuo Marcelė), tapo savotišku kultūrinio miesto gyvenimo centru.

XVIII amžiuje statytame name butus nuomojosi ir kiti gyventojai. Šalia Maironio buto yra gyvenęs ir prezidentas Antanas Smetona, kompozitorius Juozas Tallat-Kelpša, dailininkas Kazys Šimonis, kurio keletas paveikslų puošia poeto namus. Pirmame namo aukšte buvo įsikūrę įvairios kultūrinės draugijos: leidykla "Sakalas", žurnalo "Garnys" redakcija, katalikiška moterų draugija.

Šiuo metu virš Maironio namo-muziejaus pristatomas trečias aukštas, apie kurį svajojo poetas ir prieš mirtį nubraižė jo planą. Tikimasi, kad šis mansardinis aukštas lankytojams duris atvers kitais metais.

Pirmas pokalbis - apie Žalgirį

Maironio svečiai prieškambaryje į barokinę vazą sumesdavo savo vizitines korteles. Iš jų matyti, kiek daug to meto žymių žmonių užsukdavo pas poetą. Iš viso yra išlikę apie 600 kortelių (200 jų nesikartoja).

Prieškambario puošmena - Jono Ignatavičiaus daryta Jano Mateikos paveikslo "Žalgirio mūšis" kopija, beje, kaip teigia muziejininkai, viena geriausių Lietuvoje. "Maironis žinojo kiekvieną drobėje pavaizduotą karžygį, jo likimą - apie tai dar prieškambaryje pradėdavo pokalbį su svečiais, - pasakojo muziejaus darbuotoja Inga Kreivėnaitė. - Svetainėje rokoko stiliaus veidrodžiai sukabinti gana aukštai, nedidelio ūgio ponios negalėdavo apžiūrėti savo šukuosenų, tad pykdavo ant Maironio. Šis joms paaiškindavo, kad šukuotis reikia namie, o atėjus į svečius - kalbėtis."

Ant sienų - tautiniai raštai

Muziejininkai labai dėkingi su Maironiu gyvenusiai seseriai Marcelei, kuri po brolio mirties nubraižė namų planą, aprašė, kas ir kur stovėjo, tad autentiškai atkurti buvo nesunku. Daugelį daiktų sesuo buvo išdovanojusi, muziejininkams kai ką tik visai neseniai pavyko susirinkti.

"Pavyzdžiui, didžiojoje svetainėje dabar stovinčią lietuvių meistrų sukurtą medinę indaują parsivežėme iš vieno kunigo, gyvenusio netoli Žagarės. Zakristijoje ji buvo nutepliota tamsiais dažais, tačiau pavyko nuvalyti, atkurti taip, kaip buvo, - aiškino muziejaus senosios literatūros skyriaus darbuotoja Regina Mažukėlienė. - Sienas puošia tautiniai raštai. Juos atkūrė architektė Liuda Perevičienė. Ji kalinėjo sienas, ieškojo spalvų likučių. Daug padėjo ir senos nuotraukos. O raudonosios svetainės sienos žydros spalvos. Manoma, kad tai Sankt Peterburgo įtaka, kur Maironis dėstytojaudamas nemažai laiko praleido."

Kambarių langus puošė sesers Marcelės nertos ir siuvinėtos užuolaidos. Tikrosios jau yra sudilusios ir saugomos muziejaus fonduose, tačiau atsirado gabi tautodailininkė, kuri jas atkūrė labai autentiškai. Kambariuose netrūksta ir Marcelės siuvinėtų rankdarbių, kitos sesers Pranciškos austų užtiesalų.

Slapčia dėliojo pasjansą

Eiles Maironis rašydavo ne sėdėdamas, o stovėdamas prie stalo-pulto. Čia eksponuojama ir keletas jo rankraščių. Šalia - supamas medinis krėslas ir kortų stalelis, ant kurio po eilių rašymo poetas mėgdavo dėlioti pasjansą. Apie šį Maironio pomėgį jo amžininkas teologas, poetas ir literatūros kritikas Aleksandras Dambrauskas-Jakštas rašė: "Kortų išpirkimui dainius eiles rašo, o svečių sulaukęs pats prie vinto prašo."

Kaip pasakoja muziejininkė R.Mažukėlienė, šį savo užsiėmimą poetas slėpdavo nuo pas jį gyvenusių trečios sesers Kotrynos vaikų. "Pasibeldus kuriam nors, užversdavo dangtį ir paslėpdavo kortas. Maironis manė, kad vaikai neturi priprasti prie tokio užsiėmimo, - sakė muziejininkė. - Sesuo Kotryna turėjo septynis vaikus ir beveik visus Maironis į mokslus leido, pats laisvalaikiu prancūzų kalbos mokė. O vaikams šiuose namuose labai patikdavo darinėti duris ir klausytis kanklių grojamos "Lietuva brangi". Juos prižiūrinti Marcelė bardavo, esą nuo tokio darinėjimo kanklės gali sutrikti".

Didžiajame valgomajame, į kurį Maironis kviesdavo savo svečius švęsti didžiųjų metų švenčių, tebestovi senas fortepijonas, kuriam dabar jau du šimtai metų, tačiau juo dar galima groti. Maironiui labai patikdavo Fryderyko Chopino kūryba. Ji čia dažnai skambėdavo. O ir svečių, pagal amžininkų prisiminimus, didžiojoje svetainėje sutilpdavo iki dviejų šimtų.

Svetainės sienos dekoruotos tautiniais raštais, o lubos išpieštos kosmoso motyvais. Pasakojama, kad taip su poetu nepasitaręs savo sumanymą įgyvendino archeologijos dailininkas Tadas Daugirdas. Poetas, pamatęs jau pabaigtą darbą, pyktelėjo, mat jis ir čia norėjo kuo daugiau lietuviškumo elementų.

Smalsi sesuo

Tarp didžiosios ir mažosios svetainių pereinamajame kambaryje gyveno sesuo Marcelė. "Į ekskursijas atvykstantys moksleiviai, pamatę tokį nediduką kambarėlį, spėja, kad Maironis nemylėjo sesers, jeigu jai skyrė tik tokį plotelį, - pasakojo I.Kreivėnaitė. - Iš tikrųjų jis mylėjo seserį, tačiau sesuo buvo kukli, be to, gana smalsi. Jai labai patiko pereinamas kambarys. Marcelei rūpėjo, kas pas brolį ateina, kas išeina. Rūpinosi jo geru vardu."

Nemėgo kopūstų kvapo

Sklandė pasakojimai, esą Maironis labai nemėgo raugintų kopūstų sriubos kvapo. "Jei Marcelė sau ar čia gyvenantiems sesers vaikams sugalvodavo kopūstienės išvirti, Maironis visus virtuvės durų plyšius užkamšydavo, negalėjo pakęsti to kvapo, - šypsojosi I.Kreivėnaitė. - Šiaip maistui nebuvo išrankus. Mėgo virtinukus su mėlynėmis, virtus ir keptus kiaušinius, o kūčiukų iškepti prašydavo dažnai, ne tik per kūčias."

Mažajame valgomajame, kuriame prie stalo stovėjo tik keturios kėdės, Maironis pusryčiaudavo ir vakarieniaudavo. Pietaudavo seminarijoje.

Už šio valgomojo - poeto miegamasis su autentiška lova. "Ji gana nedidelė. Apskaičiavome, kad poetas galėjo būti 168 cm ūgio. Šalia lovos - klauptas, kur Maironis melsdavosi. Lova užtiesta sesers Pranciškos austa lovatiese, ant kurios Marcelė išsiuvinėjo KJM (kunigas Jonas Mačiulis), - pasakojo I.Kreivėnaitė. - Jei svečių nebūdavo, poetas miegoti eidavo anksti - apie dešimtą valandą vakaro, tačiau anksti keldavosi ir eidavo į šalia esantį kabinetą-biblioteką ruoštis paskaitoms. Juk buvo ne tik Kauno kunigų seminarijos rektorius, bet dar ir dėstė tuomečiame Kauno universitete (dabartiniame Vytauto Didžiojo universitete -aut.)."

Visi abonentai - vienoje knygoje

Bibliotekoje stovi senas angliškas Maironio telefonas ir nestora 1930 metais išleista abonentų knyga, į kurią sutilpo visi to meto Lietuvos vienženkliai-keturženkliai telefonai. Pavyzdžiui, Maironio telefono numeris buvo 1849, o respublikos prezidento - 1, prezidentienės - 227. Pasak muziejininkės R.Mažukėlienės, tai vienas labiausiai lankytojus dominančių eksponatų Maironio namuose. "Lankytojai dažnai nori pasižiūrėti, koks telefono numeris buvo jų senelių ar kitų giminaičių, ir apskritai, ar jie telefoną turėjo, - teigė pašnekovė. - Telefonus tuo metu turėjo tikrai nedaug kas. Tai buvo prabangos dalykas. Net ir iš prieškambaryje sumestų vizitinių kortelių matyti, kad ne visiems to meto garsiems žmonėms tai buvo prieinama."

Pasak R.Mažukėlienės, kai pabaigus buto restauravimą pas juos apsilankė jauniausia Maironio sesers Kotrynos dukra Danutė Lipčiūtė-Augienė, apsidairiusi didžiojoje svetainėje ji palingavo galvą: "Viskas taip, kaip buvo... O ten dar mano lovelė stovėjo, kai atvykdavau į svečius."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"