TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Tiesa išlaisvina

2012 03 22 10:15

Tokiu pavadinimu išleista arkivyskupo, metropolito JE Sigito Tamkevičiaus prisiminimų knyga apie dvidešimt „LKB Kronikos“ metų.

Šią kukliai išleistą prisiminimų knygelę galėjo vartyti ir skaityti į Kauno arkivyskupijos kurijos salę susirinkę, tie, kurie prieš keturiasdešimt metų pradėjo leisti tiesos žodžiu vadintą Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką. Minėjimas prasidėjo, sugiedojus tautinę giesmę ir antrąjį Lietuvos himną „Lietuva brangi“. Kronikos tėvu įvardintas „tuomet jaunas kunigėlis, dabar brandus vyskupas –metropolitas Sigitas Tamkevičius kviečiamas priminti susirinkusiems Kronikos pradžią.

Vyskupas sakė, kad knygoje aprašomi žmonės, kuriuos jis laikė “kronikos darbininkais“. Jų portretinės nuotraukos demonstruojamos skaidrėse. Šiltai, su pagarba S. Tamkevičius prisiminė visus, kurie bent kiek prisidėjo leisdami, redaguodami ar platindami LKB Kroniką. Vienu didžiausių Kronikos rėmėju vyskupas įvardijo vyskupą Julijoną Steponavičių. Leidiniui pavadinimą davė kardinolas V. Sladkevičius.

Toks leidinys buvo reikalingas, kad parodyti, kaip sovietmečiu buvo diskriminuojama bažnyčia Lietuvoje. Susirinkusiųjų nuotaiką skaidrino saugumiečių duoti slapyvardžiai Kronikos leidėjams. Antai, Sigitas Tamkevičius vadintas „Tomov“, monsinjoras A. Svarinskas „Nepataisomasis“, o Juozas Zdebskis „Akiplėša“.

Leidinys buvo platinamas ne tik Lietuvoje. Jis buvo verčiamas ir į kitas kalbas. Kun. St. Kiškis LKBK vertė į rusų kalbą. Kun. K. Pugevičius Kroniką vertė į anglų kalbą ir ją platino įvairiose JAV organizacijose, bibliotekose. Mons. Vytautas Kazlauskas Kronikos numerius perskaitydavo per Vatikano radiją, skiltyje „Rašo užsienio lietuvių spauda“.  Petras Plumpa redagavo ir daugino pirmuosius Kronikos numerius. Už tai gavo 8 metus griežto režimo kalėjimo. Nenuilstanti rėmėja ir pagalbininkė buvo sesuo Nijolė Sadūnaitė. Tuo laiku nebuvo galimybės dideliu tiražu padauginti ir paskleisti pogrindžio leidinio. Tačiau per didelį vargą inžinierius Vytautas Vaičiūnas iš dalių sulipdė kopijavimo aparatą „Era“, kuriuo buvo galima dauginti Kroniką.

Prisiminimais taip pat dalijosi sesuo Bernadeta Mališkaitė. Tuo metu jai buvo 25 metai. Sakė, jog „jaunystė pati savaime linkusi aukotis“. Dėl tos aukos daug ko išmokusi. Išmoko suglamžyti popieriaus lapą ant kurio parašytas tekstas. To reikėjo, kad greičiau užsidegtų lapas, jeigu saugumiečiai įsiveržtų. Degtukai irgi turėjo būti šalia. Netgi plaktukas buvo neatsiejamas nuo slapto rašymo. Juo  galėjai sudaužyti rašomosios mašinėlės klaviatūrą.

Sergejus Kovaliovas  savo pamąstymais priminė, kad „kai yra vienintelė ideologija tai ji neišvengiamai ima meluoti. O su melu pradedama vykdyti prievarta“. Tai prievartai reikia priešintis. S.Kovaliovas sakė, kad LKB Kronikos patirtis yra labai brangi ir nepakeičiama. Šalies piliečiai turi stebėti savo valdžią ir įsiminti, kad šeimininkas savo namuose yra pilietinė visuomenė.

Telšių vyskupas Juozas Boruta prisiminė, kad po to, kai buvo areštuotas ir ištremtas S. Tamkevičius, jis perėmė KB Kronikos leidimą. Baigęs pogrindžio kunigų seminariją, diplomuotas fizikos mokslininkas daug važinėjo po Lietuvą, bendravo su tikinčiaisiais. Iš pirmųjų lūpų sužinodavo, kokia bažnyčios ir tikinčiųjų padėtis Lietuvoje. Tos žinios virsdavo straipsniais Kronikoje.

Profesorius A. Dumčius susirinkusiems papasakojo apie tai, kaip 1994 metais, gavęs Česlovo Milošo ir Aleksandro Štromo rekomendacijas, vyko į Oslą, Nobelio premijos komitetą, kad įteiktų prašymą dėl Nobelio taikos premijos suteikimo Lietuvos katalikų Bažnyčios Kronikai.  Naktį praleidęs Osle studentų draugijoje, dieną rekomendacijas įteikė Komitetui. Istorinės aplinkybės lėmė, kad tuo metu premija buvo paskirta vienai iš Afrikos šalių taikos puoselėtojai. Profesorius šiuos istorinius dokumentus perdavė vyskupui S. Tamkevičiui.

KLBK sukakties proga sveikino Kauno miesto katalikiškų mokyklų atstovai, Kauno  miesto meras A.Kupčinskas. Dainas ir giesmes atliko Kauno katalikiškos „Vyturio“ gimnazijos mokiniai ir mokytojai.

Mykolas Fedaravičius. Kraštotyrininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"