TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Tiesos atkūrimo laukia ilgas kelias

2014 08 28 6:00
Penkiakampe žvaigžde, nebeegzistuojančios SSRS herbu ir užrašu apie sovietų karius, "kritusius kovoje dėl mūsų tėvynės laisvės ir nepriklausomybės", papuoštas paminklas Vabalninke trikdo žmones. Daivos Baronienės (LŽ) nuotrauka

Siekdama, kad sovietų kariai ant visoje Lietuvoje jiems pastatytų paminklų nebebūtų vadinami išvaduotojais ir mūsų šalies nepriklausomybės gynėjais, Biržų rajono merė ragina bent dabar, trečiąjį atkurtos Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį, imtis žygių, kad pagaliau būtų atkurta istorinė tiesa. Į pagalbą pasitelktos Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovai pabrėžia, kad tiesos atkūrimo laukia ilgas kelias.

Biržų rajono merė Irutė Varzienė, kuriai sovietai lėmė gimti Krasnojarsko krašte, teigia, kad ją, kaip ir daugelį tremtį bei lagerius iškentusių Biržų krašto žmonių, žeidžia ne tik ant sovietinių karių paminklų iškalti žodžiai, kuriais šie vadinami mūsų išvaduotojais, gynėjais ar kitais nepelnytais vardais, bet ir prie tų paminklų pritvirtinti sovietinės simbolikos reliktai: SSRS herbas, kūjis su pjautuvu ar penkiakampė žvaigždė. Biržų rajone tokie lietuvių tautos jausmus žeidžiantys paminklai yra trys. Vienas stovi pačiame Biržų centre, o kiti du – Nemunėlio Radviliškyje ir Vabalninke. „Mūsų siekis – teisiškais bei etiškais veiksmais atkurti istorinę atmintį. Siekdami šio tikslo, nutarėme kreiptis į LSA, nes šia institucija pasitikime ir tikimės, jog ji padės rasti būdų, kad istorijos veikėjai, kaip ir jos kūrėjai, būtų pavadinti tikrais vardais“, - teigė merė.

LSA direktorė Roma Žakaitienė pabrėžė, kad asociacija aiškinasi, kokios yra mūsų šalies teisės norint pertvarkyti sovietų karių kapų užrašus, o jeigu prireiks, siūlys įtvirtinti atitinkamus teisės aktus.

Žeidžia ir užrašai, ir simbolika

Aistros dėl sovietų karių kapų Biržų centre, pasak merės I. Varzienės, verda nuo pat Atgimimo pradžios, tačiau šiuo klausimu beveik nieko nedaroma, nes nežinoma, kokios yra teisinės galimybės veikti. „Mes, biržiečiai, jokiu būdu nesame nusistatę prieš pačius karius, kurių grįžtančių nesulaukė jų tėvai, žmonos ar mylimosios. Mus žeidžia tik istoriją iškreipiantys užrašai ant mūsų šalyje kritusiems kariams pastatytų paminklų, nes okupacinės kariuomenės kariai vadinami mūsų išvaduotojais“, - teigė I. Varzienė. Ji pabrėžė apie tai kalbėjusi ne su vienos savivaldybės vadovu, o jie pasiūlė šiuo klausimu kreiptis į šalies savivaldybių asociaciją. „Tikimės, kad asociacija padės mums išsiaiškinti, ką apskritai teisiškai galima padaryti su šiais užrašais. O jeigu paaiškės, kad mūsų rankos surištos, viliuosi, jog asociacija inicijuos įstatymų, leisiančių mums deramai tvarkytis savoje šalyje, priėmimą", - vylėsi merė. Ji sakė neabejojanti, kad ši problema aktuali daugeliui šalies savivaldybių, nes sovietinių karių paminklų su mūsų tautą žeidžiančiais įrašais Lietuvoje yra daugybė.

I. Varzienė LŽ prisipažino, kad sovietmečiu gyvendama Biržuose nekreipė dėmesio į užrašą ant miesto centre stovinčio paminklo kritusiems sovietų kariams, nors ten šie įvardijami kaip kovotojai už mūsų nepriklausomybę. „Kaip dabar priprantame prie įvairiausių ir neretai itin keistų reklamų, nebekreipiame į jas dėmesio, taip sovietmečiu pati tarsi buvau susitaikiusi su tais užrašais“, - LŽ sakė merė. Savivaldybės vadovė taip pat prisiminė, kad itin aštriai sovietų karių kapų klausimas Biržuose buvo keliamas per Atgimimą. „Tuomet svarstyta galimybė sovietų karių palaikus perkelti į miesto kapines, norėta pakeisti užrašus ant paminklų. Tačiau tai nebuvo padaryta“, - sakė merė I. Varzienė. Taip pat ji apgailestavo, kad mūsų šalyje, puoselėjančioje kapinių kultūrą, palaidoti sovietų kariai dėl netinkamų užrašų ant paminklų neturi ramybės. „Užrašų ant paminklų sovietinių karių kapinėse klausimą pavadinčiau filosofiniu, nes užrašai turėtų atspindėti nūdienos filosofiją, apibūdinančią tautos pasirenkamas vertybes“, - tvirtino Biržų rajono savivaldybės merė.

Pritaria merei

LSA prezidentas Ričardas Malinauskas LŽ prisipažino, kad tokių kreipimųsi, kaip šis, parašytas Biržų rajono savivaldybės merės, asociacija dar nebuvo gavusi. „Iki šiol stengėmės atstovauti šalies savivaldybių interesams, o reikalui esant juos ginti Seime bei Vyriausybėje. Užsiiminėjome lobizmu. Aiškintis užrašų ant sovietinių paminklų klausimo dar neteko“, - pabrėžė R. Malinauskas ir kiek abejojo, ar jo vadovaujamos asociacijos kompetencija spręsti sovietinės simbolikos reikalus.

Tačiau LSA direktorė Roma Žakaitienė LŽ tvirtino, kad asociacija tikrai imasi merės I. Varzienės iškeltos problemos nagrinėjimo. „Aiškinsimės, ką įmanoma padaryti remiantis šiuo metu galiojančiais įstatymais, o jeigu reikės, inicijuosime, kad būtų priimti teisės aktai, būtini, kad šalyje nebekiltų problemų dėl sovietinės simbolikos ir tautos jausmus žeidžiančių užrašų ant karių kapų“, - pabrėžė R. Žakaitienė. Ji teigė, kad kolegės I. Varzienės iškeltas klausimas išties labai aktualus. LSA patarėja savivaldybių administravimo klausimais Vida Ablingienė patikino, kad Biržų rajono merės iškelta problema jau pradėta analizuoti. Šiuo metu tyrinėjama teisinė bazė ir aiškinamasi, kokios yra mūsų šalies galimybės veikti pagal įstatymus tvarkant sovietų karių kapines.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"