TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Tikroji Margaret Thatcher istorija

2012 02 22 8:32

Kaip dienraštyje "The Wall Street Journal" rašo Amerikos rašytojas, oratorius ir ekonomistas Danielis Yerginas, filmo "Geležinė ledi" prodiuseriai pasielgė kaip ir kiti istorinių juostų kūrėjai - kai tenka rinktis tarp "dramos" ir "istorinio tikslumo",  numojama ranka į istoriją ir imamasi dramos. O juk šiandien Europą ir JAV drebinančios valstybių skolos yra tikslus tragiškų ano meto britų gyvenimo peripetijų pakartojimas.

Buvusią Didžiosios Britanijos ministrę pirmininkę suvaidinusi Meryl Streep vėl pasiekė vaidybos meno aukštumas, tačiau Margaret Thatcher paveikslas filme labai fragmentiškas, nors ši moteris - ne paprasta politikė net tik Jungtinės Karalystės, bet ir pasaulio istorijoje.

Vadovaudama britų vyriausybei M.Thatcher susidūrė su didžiuliu  pasipriešinimu, nes ėmėsi brėžti ribą tarp valstybės ir rinkos. Kartu  ji sugebėjo įrodyti, kokia katastrofa ištinka, kai vyriausybė pradeda gyventi ne pagal išgales.

Po Antrojo pasaulinio karo Didžioji Britanija susikūrė gerovės nuo lopšio iki kapo valstybę. 1945 metais Leiboristų partijos pastangomis priimtoje Konstitucijoje buvo įrašyta, kad "gamybos priemonės" - pradedant nuo anglių kasyklų, plieno pramonės ir baigiant įrankių parduotuvėmis, viešbučiais bei kelionių agentūromis - turi priklausyti valstybei.

Tokia pokario "mišri ekonomika" sukėlė ekonomikos nuosmukį. Nelanksčios darbo taisyklės ir profsąjungų kova dėl valdžios privedė prie nesibaigiančių streikų ir ūkio žlugimo. Valstybei priklausančių įmonių darbininkai iš esmės buvo valstybės tarnautojai, todėl gavo labai skaudų smūgį. Sistema stabdė inovacijas ir produktyvumą, paversdama Didžiąją Britaniją nekonkurencinga pasaulyje šalimi. Kad palaikytų dosnią socialinio aprūpinimo sistemą, ji taupė ir skolinosi. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje valstybei priklausančių įmonių nuostoliai pasiekė tokį mastą, kad jų skolas teko dengti iš valstybės iždo. Didžioji Britanija buvo priversta skolintis pinigų iš Tarptautinio valiutos fondo. Didėjant deficitui ir nesibaigiantiems streikams sutrikdžius ekonominį gyvenimą (net duobkasiai atsisakė dirbti), infliacija pasiekė beveik 20 procentų. Atrodė, valstybė neišvengs žlugimo. Kai kas net pranašavo, kad netrukus Didžiosios Britanijos padėtis taps blogesnė nei komunistų valdomos Rytų Vokietijos.

Tuo metu politinėje scenoje ir pasirodė M.Thatcher, bakalėjos parduotuvės savininko duktė, pradėjusi savo profesinę karjerą kaip maisto pramonės chemikė, tačiau netrukus nusprendusi, kad jai labiau patinka politika. 1975-aisiais M.Thatcher buvo išrinkta Konservatorių partijos lydere, o po ketverių metų tapo vyriausybės vadove. Britams imponavo jos pasiryžimas sustabdyti valstybės nuosmukį. M.Thatcher turėjo parengusi programą, kurios pagrindus paklojo laisvosios rinkos ekonomistai. Per interviu, kurį davė po daugelio metų, ji pabrėžė, kad neprarado ryžto: "Viskas prasidėjo nuo idėjų, nuo įsitikinimų. Privalu pradėti būtent nuo to. Taip, visada viską lemia įsitikinimai." 

Tapusi vyriausybės vadove ir siekdama įgyvendinti savo idėjas, M.Thatcher iš karto susidūrė su milžinišku pasipriešinimu, jai nepritarė net partijos bičiuliai. Bet jau po kelerių metų premjerė, skausmingai apkarpiusi biudžetą ir privertusi vyriausybę atsisakyti nuostolingų įpročių, triumfavo. Valstybei priklausančių kompanijų akcijos buvo parduotos, britų iždo nuosavybė perėjo pensijų fondams, bendriesiems fondams ir kitiems pasaulio investuotojams. Šis procesas Didžiojoje Britanijoje paskatino imtis masinio privatizavimo ir daugelyje kitų šalių. "Nemėgstu žodžio "privatizavimas", - gerokai vėliau viename interviu pasakė jau buvusi ministrė pirmininkė, nes jos tikslas buvo tik "paskatinti laisvąją verslininkystę". 

M.Thatcher valdymo metais ypač daug sunkumų kėlė darbo santykiai. Šalis ilgiau negalėjo funkcionuoti be darbo reformos. Labiausiai ji buvo būtina valstybės valdomoje anglių pramonėje, kuriai per metus reikėdavo skirti apie 1,3 mlrd. svarų subsidijų. Marksistų vadovaujami angliakasiai darė didelę įtaką visam krašto ūkiui, nes anglimis buvo kūrenamos Didžiosios Britanijos elektrinės. Britai puikiai prisimena 1974 metais visą valstybę paralyžiavusį Nacionalinės kalnakasių sąjungos streiką, kuris ne tik panardino šalį į tamsą, bet ir nuvertė konservatorių vyriausybę. Taip į valdžią atėjo M.Thatcher.

Tačiau 1990 metais nepatenkinti konservatoriai padarė tai, kas nepavyko kalnakasiams, - nuvertė M.Thatcher. Jie aiškino, kad Geležinė ledi virto visagale valdove - Imperine ledi. Sukilę konservatoriai privertė ministrę pirmininkę atsistatydinti.

M.Thatcher ir Ronaldas Reaganas buvo intelektualūs dvasios draugai, bet filme šis nepaprastai svarbus jų bendradarbiavimas, leidęs baigti šaltąjį karą, net neminimas. Kaip ir tai, kad 1988 metais vykęs premjerės vizitas į Lenkiją suteikė varomosios jėgos judėjimui "Solidarumas" kovoti su komunistine vyriausybe.

M.Thatcher įtaką ir indėlį reikia vertinti atsižvelgiant į vėlesnius įvykius, nes ja sekė net leiboristai. Tony Blairas ir Gordonas Brownas, pradėję vadovauti Leiboristų partijai, ėmėsi modernizuoti savo organizaciją. Jie privertė partijos narius atsisakyti ketvirtojo programos punkto, kad valstybei turi priklausyti svarbiausios ekonomikos sritys, ir nemėgino kastis po M.Thatcher padėtais ekonomikos pamatais. T.Blairas net pripažino, jog nesukūrus gerovės rizikuojama perskirstyti vis mažėjančius pyrago gabalus.

O pasaulis irgi suvokė, kad šalių vyriausybės negali nuolat gyventi ne pagal išgales. Tačiau tada, kai ekonomikos ima sparčiai augti, ši gerai išmokta pamoka dažnai pamirštama. Kuo ilgiau trunka užmarštis, tuo skausmingiau tenka mokytis iš naujo. Taigi tokia yra tikroji Geležinės ledi ir dabartinės Europos bei JAV istorija.

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"