TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Tyrimas: kaltinimai paskutiniam Aukštaitijos partizanui – nepagrįsti

2014 11 13 10:30
Antanas Kraujelis-Siaubūnas apie 1956 m.  partizanai.org nuotrauka

Dviem Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams pareikalavus atimti laisvės kovų dalyvio statusą iš Antano Kraujelio-Siaubūno, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) specialistai atliko dar vieną tyrimą. 16 puslapių ataskaitoje teigiama, jog nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo tam padaryti, o paskutinio Aukštaitijos partizano ilgametė kova prieš okupaciją – nepriekaištinga. 

Šių metų spalio 7 dieną du Kovo 11-osios dienos akto signatarai – Aloyzas Sakalas ir Jurgis Jurgelis – kreipėsi į LGGRTC generalinę direktorę Teresę Birutę Burauskaitę su prašymu panaikinti 1997 metais A. Kraujeliui suteiktą kario savanorio statusą. Tekste nurodoma, jog Lietuvos ypatingajame archyve esama dokumentų, liudijančių, kad jis nužudė 11 civilių gyventojų, o pagal liudininkų teisme parodymus, skaičius gali būti ir didesnis. Rezonansiniu vadinamas 1949 metais įvykdytas nėščios Leokadijos ir Prano Gečių nužudymas vaikų akivaizdoje, įtarus, jog jie išdavė partizanus. Ištyrus paaiškėjo, kad šeima miško brolių neišdavė, jiems suteiktas laisvės kovų dalyvių statusas. Tačiau, kaip teigia A. Sakalas bei J. Jurgelis, LGGRTC iš naujo nevertino juos nužudžiusių asmenų statuso.

1948 metais A. Kraujelis antrosios sovietinės okupacijos pradžioje tapo partizanų ryšininku, o vėliau ir Vytauto apygardos, stipriausios Šiaurės Rytų Lietuvoje ir veikusios iki 1952 metų kovotoju. Jis priklausė šios apygardos Liūto rinktinės Žėručio rajonui, kur ėjo Žvalgybos skyriaus viršininko pareigas. Organizuoto pasipriešinimo pabaigoje pats vadovavo partizanų grupei. Nusišovė 1965-aisiais, apsuptas ir sužeistas sovietų karinės čekistų operacijos metu. LGGRTC pateiktame papildomame tyrime rašoma, jog žiniasklaidoje partizanui primetami kaltinimai „tik fragmentiškai ir tendencingai parinktais KGB dokumentuose pateiktais kaltinimais“.

Išanalizavę septynis epizodus, kai dėl civilių žūties kaltinamas A. Kraujelis, tyrimo autoriai nurodo, kad visais atvejais išskyrus minėtos Gečių šeimos bei V. Lapušauskienės mirtis, nužudytieji nebuvo neutralūs gyventojai: „tai apylinkės pirmininkas, kolūkio pirmininkas ir pavaduotojas, LKP srities komiteto narys ir atstovas, švietimo skyriaus vedėjas, pirminės komjaunimo organizacijos sekretorė“. Kai kurie jų buvo ginkluoti ir apie partizanus ar jų šalininkus pranešdavo specialiosioms tarnyboms.

Dėl išimtimi nurodytų žūčių, pasak LGGRTC specialistų, negalima kaltinti A. Kraujelio, nes „nėra patikimų, akivaizdžių ir nekeliančių abejonių įrodymų“. Remiantis nekaltumo prezumpcija ir nesant teisinėje valstybėje būtinų tvirtų įrodymų, daroma išvada, kad partizanas taikių gyventojų nežudė. Kaip rašoma tyrime, jis „veikė kaip vienintelės teisėtos valdžios sovietų okupuotoje Lietuvoje – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio – karys, iki gyvenimo pabaigos nesulaužęs duotos Tėvynei partizano priesaikos“. Todėl, kaip teigiama, kitų metų kovo 17-ąją valstybė turėtų deramai paminėti 50-ąsias jo žūties metines.

Tyrimą atliko Gintaras Šidlauskas ir Laima Petrauskienė. Su pilnu jų išvadų tekstu galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"