TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Už jūsų ir mūsų laisvę – tautinės mažumos Baltijos kelyje

2014 11 18 11:48
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Baltijos kelias – trijų Baltijos tautų vienybės pasireiškimas, pilietinio brandumo manisfetacija, epochinis lūžis. Yra teigiančių, jog su šia iki tol neregėta protesto akcija sovietinėje imperijoje baigėsi XX amžius.

Tačiau 1989 metų rugpjūčio 23 dieną įsimintina ne tik trijų Baltijos valstybių bei pasaulio istorijoje, bet ir jos piliečių asmeniniame gyvenime. Tokie įvykiai, kai ypatingu būdu pasijauti istorijos dalimi, retai pasitaiko ir gali būti, jog čia galioja pirmosios meilės taisyklė – neužmirštama, nepakartojama. Po to kasdienybė toliau teka sava vaga ir sugrįžta jausmas, jog esi kažkur istorijos pakraščiuose.

Baltijos kelio liudininkai pasakoja, jog su tūkstančiais kitų žmonių jautėsi kaip viena. Visgi retkarčiais pamirštama, jog šalia lietuvių, latvių ir estų gyvojoje grandinėje susikibę rankomis stovėjo ir lenkai, baltarusiai, armėnai, rumunai, rusai, totoriai, žydai bei kitų tautybių žmonės. Kaip tautinių bendrijų atstovai prisimena prieš 25 metus vykusią akciją buvo klausiama praėjusią savaitę Vilniaus universiteto Istorijos fakultete (VU IF) vykusiame renginyje.

Pernelyg sureikšminti neįmanoma

Iki 1989 metų rugpjūčio 23 buvo liūdesio diena, tačiau siekiant atkreipti pasaulio dėmesį į Molotovo-Ribbentropo pakto penkiasdešimtmetį, Baltijos asamblėjoje sumanyta bendra trijų šalių akcija. Šiandien ši data atsimenama ir džiaugsmingai. VU IF dėstytojas doc. Algirdas Jakubčionis tai pavadino viena didžiausių švenčių, į kurią įėjo visos tautos, gyvenusios teritorijoje nuo nuo Vilniaus Gedimino iki Talino Tompėjos bokšto. Būtent gegužę vykusios asamblėjos metu, kur buvo aptartas planas dėl gyvosios grandinės, Sąjūdis bei Liaudies frontai įsipareigojo garantuoti kultūrines teises čia gyvenančioms tautinėms mažumoms.

Organizuojant akciją numatyta, kad Lietuvoje gyvenančios tautinės bendrijos taip pat dalyvaus Nepriklausomybės siekyje, sakė A. Jakubčionis. Skirstant Baltijos kelio atkarpas, joms taip pat „atriektas“ ruožas. Nuo Gedimino bokšto iki Katedros stovėjo vaikų organizacijos, nuo Katedros iki Žaliojo tilto – tremtiniai, nuo tilto iki pedagoginio instituto – moksleiviai, nuo instituto iki kryžkelės į Ukmergės plentą – medikai, pedagogai, spaudos darbuotojai. Tautinės bendrijos buvo atsakingos už dviejų kilometrų atkarpą Ukmergės plente prie Šeškinės.

Docentas pasakojo, jog kartais keliamas klausimas, ar ne per daug sureikšminame Baltijos kelią – naujosios istorijos faktą. „Yra datų, kurių per daug sureikšminti neįmanoma“, – atsako jis, pažymėdamas, jog neklausiame lenkų, ar jie ne per daug dėmesio skiria „Solidarumo“ judėjimui ar vokiečiai Berlyno sienos griūčiai. Tiesa, organizuojant akciją būta netikrumo – ar susirinks pakankamai žmonių. Kai kurie sakė, jog tai pernelyg pompastiškas užmojis, kiti priešingai – kritikavo, jog susikabinimas rankomis yra per menkas, nieko neduosiantis veiksmas. Visgi šiandien Baltijos kelias atsimenamas būtent toks – taikus 2 milijonų žmonių, susikibusių rankomis, liudijimas patiems sau, Sovietų Sąjungai bei visam pasauliui, kad trokštama Nepriklausomybės.

Pavyzdys ir moldavams, ir armėnams

Bendrijos „Dačija“ ir Moldovos Liaudies fronto atstovai Baltijos kelyje. / www.europeana1989.eu nuotrauka

Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija“, jungiančios ir moldavus, pirmininkė Lučia Bartkienė priminė vieną akcijos šūkių – „Už jūsų, ir mūsų laisvę“. Tik dalis jų tais pačiais metais 1989 metais įkurtos bendrijos dalyvavo Baltijos kelyje, nes kiti buvo Kišiniove, kur rugpjūčio 27-ąją vyko masinės demonstracijos už tai, kad rumunų kalba būtų pripažinta oficialia Moldovos Tarybų Socialistinėje respublikoje. „Norėjome palaikyti ir lietuvių Nepriklausomybės siekį, ir savo istorinę tėvynę Moldovą“, – apie bendrijos narius, dalyvavusius Baltijos kelyje sakė L. Bartkienė. Ji prisiminė, kaip patys siuvosi lietuviškas vėliavas, prieš pat akciją jiems atsiuntė ir moldavišką. Net negalvodami apie pavojų Ukmergės plente stovėjo kartu su vaikais, kurių mažiausiajam buvo vos dveji metai. „Niekas negalvojo, kad gali blogai baigtis, buvo pakylėta atmosfera, nepakartojamas jausmas. Atrodė, kad visus aplink pažįsti ir myli“, – pasakojo ji.

Specialiai šiai dienai atvyko ir žmonių iš Moldovos. Pasibaigus akcijai žmonės nenorėjo skirstytis, virė diskusijos. Apie 40 žmonių sugužėjo į L. Bartkienės namus, atsinešė kas ką turėjo, susėdo kur kas galėjo, net ir ant grindų. Kalbėta apie lietuvių tautines ambicijas, kad ir moldavams reikia imti pavyzdį. „Mano vyras – vienintelis lietuvis – pirmąkart pasijuto tautine mažuma savo namuose“, – juokavo moteris. Susirinkusieji buvo labai pakylėti, mat pirmąsyk susitikta ir diskutuota, tačiau tuomet nepagalvota sudaryti dalyvių sąrašo, kaip nors dokumentuoti išsakytas idėjas. „Norite ar ne, mes tapome Lietuvos istorijos dalimi“ – sakė rumunų draugijos pirmininkė.

Baltijos kelias buvo priimtinas ir suprantamas ne tik lietuviams, bet ir kitų tautybių gyventojams, sakė Lietuvos armėnų sąjungos narys Ruslanas Arutiunianas. Jis pasakojo, jog pats su šeima dalyvavęs toje atkarpoje, kurią paskyrė Sąjūdis, buvo padarę plakatą „Armėnija tiesia ranką Lietuvai“. Baltijos kelias – įspūdinga, veiksminga, unikali Nepriklausomybės siekio demonstracija, kur visi dalyviai – lygūs. Tai buvo ne tik džiaugsmingas gyvenimo įvykis, bet ir, kaip sakė R. Arutiunianas, Nepriklausomybės referendumas.

Baltijos kelio idėja šiandien

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Tuo tarpu gudų kultūros draugijos Lietuvoje atstovas Olegas Ablažėjus prisiminė, jog dėl tautinių mažumų sielų kovojo ne tik Sąjūdis, bet ir prosovietinė „Jedinstvo“. Tačiau jo aplinkai nekilę klausimų prie ko prisijungti, vaikščiojo į Sąjūdžio mitingus, demonstracijas. O. Ablažėjus pasakojo istoriją, kaip vieną dieną nusiplūkę sėdėjo Sąjūdžio būstinėje, o kažkas įkišęs galvą paklausė, ar jie žurnalistai. „Ne, mes baltarusiai“, – atsakė.

Vyras įsitikinęs, jog Baltijos kelio idėja gyva ir šiandien tik atgyti turėtų kitokiu pavidalu. „Jame stovėti turėtų ne atskiri žmonės, o valstybės“, – teigė O. Ablažėjus, pažymėdamas sanitarinio kordono aplink Rusiją sukūrimą. Pasak jo, naujasis Baltijos kelias būtų sudarytas iš Ukrainos, Baltarusijos, Baltijos šalių, nes Rusija vis dar netapo civilizuota valstybe, kaip buvo tikimasi. Taip pat gudų draugijos atstovas atkreipė dėmesį į Lietuvos žiniasklaidoje aptarinėjamas idėjas, kad baltarusių opozicija norinti nusavinti LDK istoriją bei Vilnių. „Esu tikras, kad tai specialiųjų tarnybų provokaciją, kuriai iš dalies pasiduodama“, – su liūdesiu konstatavo A. Ablažiejus. Anot jo, šitaip Baltarusijos valdžia siekia, kad Lietuvos vyriausybė neremtų opozicijos, neva užimsiančios Vilnių. Tai marginalių grupių, o ne visos opozicijos pažiūros, pabrėžė kalbėtojas.

Vertėjas, publicistas, poetas Georgijus Jefremovas, prisidėjęs prie rusakalbės Sąjūdžio spaudos kūrimo, taip pat dalinosi mintimis apie Baltijos kelią šiandien. Tai būtų laisvės kelias, jungiantis ne tik Baltijos šalis, bet ir Lenkiją, Baltarusiją, Rumuniją. Jis pasakojo apie grupę iš Vokietijos, praėjusią vasarą atvykusią jo filmuoti Baltijos kelio 25-mečiui. Bandė suprasti, kodėl jis, rusas, prisidėjo prie lietuvių pasipriešinimo. O G. Jefremovas apgręžė klausimą: o kodėl jūs, vokiečiai, atvažiavote į Lietuvą apie tai filmuoti? Sulaukė atsakymo, kad Baltijos keliams jiems kaip Berlyno sienos griuvimas. „Gyvenom ir dirbom ne veltui“, – apibendrino literatas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"