TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Valdovų rūmai - ne tik karaliams

2013 04 10 6:00
Eskorialis - ambicingiausias Felipės II projektas, monarchas jį įgyvendino nuo 1560 metų iki savo mirties. Milžiniško (207,20 m ilgio ir 156,80 m pločio) komplekso funkcija trejopa: karaliaus rezidencija, vienuolynas ir karališkasis panteonas. / LŽ archyvo nuotraukos

Vilniuje viešėjusio meno istoriko Fernando Villasenoro Sebastiano paskaita apie Ispanijos karališkųjų rūmų tinklą atskleidė daug bendrų kultūros sąsajų su lotyniškosios Europos civilizacija.

Šiuo metu atkuriami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) Valdovų rūmai dar negali pasigirti tokiu kultūros tradicijų puoselėjimu, jų atkūrimu, kokiu gali didžiuotis ispanai, turintys ištisą karališkųjų rūmų tinklą. Tačiau Europos valstybių valdovų rūmų pristatymo programa, pagal kurią F.Villasenoras Sebastianas viešėjo mūsų krašte, leidžia suprasti, kad su daugeliu jų Lietuvą sieja nemažai kultūrinių tradicijų ir istorinių ryšių.

Keliaujantys karaliai

Ispanijos monarchų dvaras buvo keliaujantis. Kaip pasakojo Kantabrijos universiteto docentas F.Villasenoras Sebastianas, tokios tradicijos imta laikytis nuo 1516 metų, kai karaliumi tapęs Karlosas I sujungė Kastilijos, Aragono ir Navaros karalystes. Jo sūnus Felipė II Madridą 1561 metais pavertė pirmąja ispanų monarchijos sostine ir iš čia ėmė valdyti savo neaprėpiamą imperiją.

Pasak F.Villasenoro Sebastiano, Madrido rūmai turistų yra lankomiausi Ispanijoje, antrojoje vietoje - Eskorialis.

"Įkūrus nuolatinę dvaro būstinę pradėta steigti vasaros rezidencijas. Jos pirmiausia buvo skirtos karališkajai didybei parodyti, - pasakojo meno istorikas. - Per Madrido apylinkes nusidriekė viduramžiais statytų, paskui perstatytų, ištobulintų rūmų, parkų, medžioklės pilaičių tinklas."

Aplink Madridą įkurtam karališkųjų rezidencijų tinklui priklauso ne tik nemažai pilių, rūmų, poilsio pilaičių kaime, karinei funkcijai skirtų pilių ir tvirtovių ant uolų, bet ir karalių pastatytų vienuolynų, kuriuose valdovai turėjo savo kambarius. Nuo XIII amžiaus net atsirado nauja valdytojo (alkaidės) pareigybė. Monarchas siųsdavo valdytojus prižiūrėti savo tvirtovių ir pilių, kai pats jose nebūdavo.

Kur gyvena karaliai

Kaip teigė F.Villasenoras Sebastianas, dauguma valdų gana gerai išsilaikiusios, kai kurios perstatytos. Madrido karališkieji rūmai atstatyti iš naujo, nes buvo visiškai suniokoti gaisro. Toledo pilis, sugriauta pilietinio karo metais, taip pat atstatyta.

"Visi tie pastatai priklauso valstybinei nacionalinio paveldo organizacijai. Karališkoji šeima ir dabar gali naudotis rūmais, tačiau jai šis turtas jau nepriklauso", - paaiškino F.Villasenoras Sebastianas. Madrido rūmuose vyksta oficialūs priėmimai. Karalius Chuanas Karlosas ir karalienė Sofija juose negyvena. Dabartinių monarchų šeima įsikūrusi mažesniuose rūmuose, kurie stovi tarp šių ir El Pardo rūmų. Pastaruosiuose apgyvendinami į šalį atvykstantys svečiai. Eskorialio rūmai su Šv. Lauryno vienuolynu - Ispanijos karalių panteonas. Čia palaidotas Chuano Karloso tėvas.

Iš griuvėsių atstatyti Madrido rūmai karaliaus rezidencija tapo 1561 metais, kai Madridas buvo paskelbtas sostine.

Karališkųjų rūmų tinklas pritraukia į Ispaniją daugybę turistų. Lankomiausi - Madrido rūmai, antrojoje vietoje - Eskorialis. Visuose puikiai derinamos reprezentacinės, valstybinės ir muziejinės funkcijos. Būtent tokią niekaip nebaigiamų atstatyti rūmų paskirtį regi ir LDK Valdovų rūmų muziejaus darbuotojai.

Arabiška atmosfera

Ispanijos rūmų architektūroje galima įžvelgti anksčiau Pirėnų pusiasalyje gyvenusių musulmonų statinių stiliaus bruožų. Iki ankstyvųjų viduramžių beveik 800 metų Ispanijos teritorijoje viešpatavę musulmonai turėjo įtakos ir karališkųjų rūmų struktūrai, papročiams. "Viduramžių kronikos, pasakojančios apie Kastilijos karalius, dažnai užsimena apie musulmonišką atmosferą, kuri buvo persmelkusi ispanų visuomenės gyvenimą, - teigė F.Villasenoras Sebastianas. - Žavėdamiesi tuo vietos gyventojai perėmė ir kai kurias rytietiškas pramogas, pavyzdžiui, bulių koridą. Šventėse netrūkdavo vadinamojo maurų stiliaus muzikos ir šokių."

Daug istorinių šaltinių liudijimų patvirtina, kad į visuomenės gyvenimą buvo įtraukta nemažai islamizuotų papročių. Musulmoniškai architektūrai būdingos iš drožinėto medžio blokų sumontuotos lubos, stiklu inkrustuotos keraminių plytelių sienos tapo populiarios ir ispanų rūmuose.

Aljaferijos pilis Saragosoje - viena svarbiausių Aragono karalių rezidencijų.

Prie tokio meno propagavimo Kastilijos dvare labai prisidėjo monarchija. Užimdami Al Andalusijos miestus, musulmonų valdytojų pilis ir rūmus karaliai paversdavo savo rezidencijomis. Pagal jų stilių statė ir naujus pastatus. Islamiško palikimo pėdsakas - sodu paverstas vidinis kiemas.

Sąsajos su Lietuva

Kaip priminė Nacionalinio LDK Valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas, dinastinių mūsų krašto ir Ispanijos ryšių būta jau XVI amžiuje. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos proanūkis Liudvikas Jogailaitis vedė Kastilijos ir Leono valdovų Pilypo Gražiojo ir Chuanos dukterį Mariją Habsburgaitę. O jos brolis, būsimasis Šventosios Romos imperijos imperatorius Ferdinandas I, susituokė su Liudviko Jogailaičio seserimi Ona Jogailaite.

Kitas dinastinis Lietuvos ir Ispanijos ryšys susijęs su Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo žmona Bona Sforca. Ji buvo Milano hercogo Giano Galeazo Sforcos ir Bario bei Rosano kunigaikštienės Izabelės Aragonietės duktė.

Šv.Izabelės Kastilietės kiemas Aljaferijos pilyje Saragosoje.

Mūsų valdovai perėmė kai kurias Ispanijos dvaro tradicijas. "Tarkime, Eskorialio rezidencijos jungtis su šventove akivaizdi Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčios jungtyje su Valdovų rūmais", - sakė V.Dolinskas. Į tai jau anksčiau yra atkreipęs dėmesį prof. Kęstutis Paulius Žygas iš JAV, kiti tyrinėtojai. Beje, Vilniaus vyskupas kardinolas kunigaikštis Jurgis Radvila jaunystėje (1579 metais) lankėsi Madride, susitiko su Ispanijos karaliumi Pilypu II, vėliau su juo susirašinėjo. Pasak istoriko, tuometis Lietuvos ir Lenkijos valdovas Žygimantas Vaza ir Pilypas II buvo panašūs - kieti katalikai, absoliučios valdžios šalininkai, meno mecenatai. Ispanija rėmė Žygimantą Vazą per karą su protestantiškąja Švedija. Vėliau šio valdovo sūnus Jonas Kazimieraitis buvo įtariamas šnipinėjimu Ispanijos naudai ir net patekęs į prancūzų nelaisvę.

Ispanijos pasiuntiniai ne kartą lankėsi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose. Kaip teigė V.Dolinskas, 1636 metais Ispanijos karaliaus Pilypo IV pasiuntinys buvo sutiktas labai iškilmingai - jo garbei pastatyta opera "Elenos pagrobimas". Šis ispano grafo vizitas pagreitino operos pastatymą, tad jos premjera Vilniuje įvyko anksčiau negu Paryžiuje ar Londone.

Pasak V.Dolinsko, ankstesnis Ispanijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje Jose Luisas Solano lankėsi atkuriamų mūsų Valdovų rūmų simboliniame atidaryme 2009 metais, o paskui kelis kartus buvo atvykęs tiesiog pasivaikščioti atviromis arkinėmis galerijomis, kurios būdingos Ispanijos ir kitų Viduržemio jūros pakrančių rūmams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"