TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Valdovų rūmuose prisimenama iškiliausia Lietuvos giminė

2015 11 12 15:00
Lietuvos kancleris, Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Juodasis (1515-1565).  XVII a. D. Kustoso raižinys

Radvilų giminė vadinama nekarūnuotais Lietuvos karaliais. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorija be jų neįsivaizduojama. Šių didikų palikimas didžiulis ir įvairiopas, tad ir apie jį diskutuoti mokslininkai susibūrė trims dienoms. 

Šiandien Valdovų rūmuose prasidėjo tarptautinė mokslinė konferencija „Kunigaikščiai Radvilos. Garsiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė“, ji baigsis šeštadienio vakarą.

Renginys skiriamas dviem ypatingoms datoms – Lietuvos kanclerio ir Vilniaus vaivados kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo gimimo 500 metų ir mirties 450 metų sukaktims. Į konferenciją atvyko giminės palikuonys Motiejus, Mikalojus bei Dominykas Radvilos, taip pat mokslininkai iš penkių šalių (Lietuva, Lenkija, Baltarusija, Austrija, Jungtinė Karalystė). Pastarieji atstovauja 24 skirtingas mokslo ir kultūros institucijas.

LDK tradicijų saugotojai XXI a.

„Nesu palikuonis, esu Radvila“, – konferencijos atidarymo metu sakė kunigaikštis Motiejus, pabrėždamas, kad tęstinumo naratyvas giminėje gyvas. Jis prisipažino, kad pačios keisčiausios giminaičių laidotuvės, kuriose jam yra tekę dalyvauti – 2009 metais vykęs iškilmingas aštuonių didikų perlaidojimas Dubingių piliavietėje. Tarp jų buvo ir Mikalojaus Radvilos Juodojo bei Mikalojaus Radvilos Rudojo palaikai. Jų gyvenamuoju laikotarpiu XVI a. giminė pasiekė šlovės viršūnę. Į Vilnių atvykęs M. Radvila kalbėjo apie skirtingus giminės gyvavimo laikotarpius – nuo XV a., kuomet protėviai ėmė užimti svarbias politines bei karines pareigas iki XX a., kai teko prarasti turtus, patirti sovietų represinių struktūrų persekiojimus, kalėti Sibiro lageriuose.

„Gyvenome čia, kai buvo gerai, turime likti ir kai sunku“, – skatinusius gyventi Lenkijoje senelės žodžius prisiminė kunigaikštis. Sovietmečiu Radvilos išvyko į Vakarus, ne visiems buvo akivaizdu, kad reikia grįžti po 1989-ųjų. M. Radvila prisiminė, kaip tais metais apsilankė Baltarusijoje, Nesvyžiaus pilyje – valytoja jį vaikėsi su šluota. Tuo metu šiandien bendradarbiaujama, drauge rengiami projektai. 2005-aisiais restauruotas pilies ansamblis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Šiais laikais Radvilos taip pat valstybininkai. Naujojoje Lenkijos vyriausybėje Konstantui Radvilai siūlomas sveikatos ministro portfelis. Anot kunigaikščio Motiejaus, aristokratiškas palikimas įpareigoja gyventi pagal aukštus moralės standartus, rūpintis silpnaisiais, o ne juos išnaudoti, tarnauti valstybei, o ne išnaudoti ją asmeniniams turtams didinti. „Turime saugoti LDK tradicijas, svarbias gyvenantiesiems nuo Baltijos iki Juodosios jūros“, – šiandienos uždavinį įvardijo Radvilų giminės atstovas. Nors sovietmečiu jos silpnintos, vis tik neišnyko. Tai yra pagarba kitoms religijoms, tautybėms, draugiškas sugyvenimas. Pasak M. Radvilos, geriausias būdas jas palaikyti – švietėjiška veikla.

Jis patikino lietuvius, kad nėra ko bijoti lenkų, kurie „nekelia sienų revizijos klausimo, nėra grupelių, norinčių susigrąžinti pakraščius“. Kunigaikštis priminė jau anksčiau išsakytą teiginį, kad yra pasiryžęs ginti Vilnių, jei Lenkijos kariuomenė nuspręstų jį užimti. „Lenkai nenori atgauti pakraščių, bet visada jų ilgisi“, – kalbėjo jis, pažymėdamas, kad lenkiška kultūra formavosi per santykį su kaimynais.

Lenkai atsimena kitaip

Kaip apibūdino vienas iš renginio organizatorių, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas, Radvilų giminės istorija – Lietuvos istorijos santrauka. Jų darbų esama tiek daug ir tokių įvairių, kad nagrinėjant bet kurį senosios valstybės istorijos laikotarpį nuo XV a. neišvengiamai susiduriama su Radvilomis. XVI a. Šventosios Romos imperijos kunigaikščių titulą gavusi giminė svarbi ir lenkams, jokie kiti didikai jiems neprilygsta.

Kaip pasakojo iš Austrijos atvykęs prof. Bogusławas Dybaśas, geriausiai Lenkijoje žinomi jų atstovai yra Jonušas ir Boguslavas. Henrikas Senkevičius aprašė juos romane „Tvanas“, kurį 1974 m. ekranizavo Jerzy Hoffmanas. „Radvilų vaizdinys lenkų atmintyje intensyvus. Tačiau jis skiriasi nuo lietuviškojo“, – kalbėjo profesorius. Pavyzdžiui, Jonušas Lieuvoje laikomas apdairiu strategu, talentingu karvedžiu, ambicingu politiku. Tarpukariu pirmasis raitelių pulkas buvo pavadintas jo vardu, 1931 m. Biržuose jam atidengtas Juozo Zikaro paminklas. 2006 m. Algirdo Boso sukurtas J. Radvilos biustas virš iždą simbolizuojančios skrynios iškilo Kėdainiuose. Tuo metu Lenkijoje jis laikomas Abiejų Tautų Respublikos išdaviku dėl Liublino unijos sulaužymo ir Kėdainių sutarties su Švedija pasirašymo. Maskvos agresijos akivaizdoje J. Radvila pasirinko jam atrodžiusią mažesnę blogybę – LDK atskirta nuo Lenkijos ir unijos saitais sujungta su Švedija.

Radvilų veikla – įvairiapusė

„Šia proga sieksime atskleisti visos kunigaikščių Radvilų giminės įvairiapusę veiklą, indėlį į valstybės, jos politikos ir diplomatijos, kultūros ir meno, ūkio ir karybos raidą, pristatyti žymiausius giminės atstovus, apibūdinti šios giminės kultūrinį ir meninį paveldą, taip pat ir Radvilų vietą mūsų istorinėje atmintyje“, – sakė Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas. Jis drauge su Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriumi dr. Sigitu Narbutu renginio atidarymo metu apdovanoti Lenkijos valstybiniais apdovanojimais už nuopelnus populiarinant Lietuvos ir Lenkijos istoriją.

Pirmąją renginio dieną daugiausia dėmesio skirta Radvilų giminės analizei, Mikalojaus Radvilos Juodojo politinei veiklai ir religijos bei tikėjimo klausimams. Lapkričio 13 d., penktadienį, mokslininkai nagrinės giminės vaidmenį valstybės bei karybos srityse bei apžvelgs išlikusią Radvilų ikonografiją. Šią dieną vainikuos styginių kvarteto „Art Vio“ koncertas „Svečiuose pas Motiejų Radvilą: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diduomenės muzikinė aplinka“. Baigiamąją konferencijos dieną, lapkričio 14-ąją, bus analizuojamas Radvilų kultūrinis gyvenimas bei giminės paveldo topografija. Iš viso renginio metu bus perskaityti 42 moksliniai pranešimai.

Renginį organizuoja Valdovų rūmų muziejus, VU Istorijos fakultetas, Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyrius. Planuojama, kad po metų konferencijos medžiaga bus išleista lietuvių bei lenkų kalbomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"