Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Vasario 16-osios akto detektyvas: 10 klausimų-atsakymų

 
2017 03 30 14:30
Lietuvos Tarybos nariai - Vasario 16-osios akto signatarai
Lietuvos Tarybos nariai - Vasario 16-osios akto signatarai

Skaitytojų dėmesiui siūlome 10 rimtų ir ne visai rimtų klausimų bei atsakymų apie Vasario-16-osios akto istoriją, jo dingimo paslaptis ir stebuklingai lengvą atradimą:

1. Kas ir kada parengė Vasario 16-osios aktą?

Daugelis šaltinių mini, kad pirmasis Nepriklausomybės akto variantas parengtas 1917 metų gruodžio 11 dieną. Esą tą pačią dieną Lietuvos Taryba slapta ir paskelbė krašto nepriklausomybę. Tačiau siekiant nesukelti okupacinės Vokietijos valdžios pykčio, šiame dokumente buvo žadama išlaikyti glaudžius santykius su Vokietija. Vėliau ši formuluotė neretai traktuota, kaip pasižadėjimas tapti Vokietijos dalimi.

Skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje.

Akto projektas parengtas 1918 metų vasario 15 dieną. Tikslių žinių apie tai, kas jį surašė nėra. Anot Klaipėdos universiteto profesoriaus Stasio Vaitiekūnos, veikiausiai tai buvo Stanislovas Narutavičius, Jonas Vileišis, Steponas Kairys ir Mykolas Biržiška. Stasio Vaitiekūno nuomone, pagrindinis autorius turėjo būti teisininkas Stanislovas Narutavičius, nes dokumentas surašytas gera teisine kalba. Be to, Stanislovas Narutavičius puikiai mokėjo vokiečių kalbą, kuria taip pat buvo surašytas vienas iš dokumento originalų.

Anot kitos, versijos, mažai tikėtina, kad prie Lietuvos Tarybos svarstyto teksto kūrimo nebūtų prisidėjęs dr. Jonas Basanavičius.

2. Kur, kada ir kaip tai įvyko?

Galutinis Vasario 16-osios akto variantas pasirašytas Vilniuje, Didžiosios gatvės 30-e name, vadintame Štralio namais, 1918 metų vasario 16 dieną, 12 valandų 30 minučių. Tarybos posėdis prasidėjo 11 valandą, jam pirmininkavo vyriausias pagal amžių narys dr. Jonas Basanavičius, nes pirmininkas Antanas Smetona išvakarėse atsistatydino.

Donato Malinausko poelgis pakurstė gandus, kad jis neva posėdį pramiegojo, nes išvakarėse lėbavo.

Po pusantros valandos trukusių diskusijų priimama galutinė teksto formuluotė: „Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybės šiuo pareiškimu: Lietuvos Taryba, kaip vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18–23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis. Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas. Lietuvos Taryba pranešdama apie tai vyriausybei, prašo pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę„.

Aktą pasirašė visi 20 Tarybos narių: Saliamonas Banaitis, Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška, Kazimieras Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Stanislovas Narutavičius, Alfonsas Petrulis, Antanas Smetona, Jonas Smilgevičius, Justinas Staugaitis, Aleksandras Stulginskis, Jurgis Šaulys, Kazimieras Šaulys, Jokūbas Šernas, Jonas Vailokaitis, Jonas Vileišis.

3. Kas „pavogė“ plunksnakotį?

70 metų tyrinėtas Nepriklausmybės akto originalų dingimas nebuvo pirmas su šia istorinę data susijęs detektyvas. Dar tarpukariu pasigesta plunksnakočio, kuriuo buvo pasirašytas dokumentas.

Pirmasis Nepriklausomybės aktą pasirašė posėdžiui pirmininkavęs dr. Jonas Basanavičius. Jis, kaip ir visi Tarybos nariai, naudojo sekretoriaus Povilo Dogelio atneštą plunksnakotį. Įvairūs šaltiniai nurodo, kad plunksnakotį pasiėmė arba Jonas Vileišis, arba Povilas Dogelis, tačiau vienaip, ar kitaip, jo niekas nebematė. „Kur dabar toji plunksna, kuria buvo pasirašytas aktas. Bet kas ten bežinos, – ji dingo, kaip ir daugelis smulkesnių daiktelių: juk ne tai tais laikais buvo svarbu“, – 1940 metais, paskutinį kartą oficialiai minint Vasario 16-osios metines, retoriškai klaus laikraštis „XX amžius“.

4. Nedrausmingas signataras?

Žinoma, kad vienas iš signatarų – Donatas Malinauskas – aktą pasirašė vėliau. Vieni šaltiniai teigia, kad jis pavėlavo į posėdį ir pasirašė dokumentą po pietų, kiti – kad tik kitą dieną. Donato Malinausko poelgis pakurstė gandus, kad jis neva posėdį pramiegojo, nes išvakarėse lėbavo. Už tai neva gavęs antausį nuo dr. Jono Basanavičiaus. Gandus kurstė jo reputacija buvus bajoriškų užmojų žmogumi. Šį incidentą tyrinėjęs politologas Raimundas Lopata teigė, kad nors ir žinoma, kad Donatas Malinauskas vėlavo, nėra jokių įrodymų, kad taip nutiko dėl išgertuvių.

5. Kiek buvo Nepriklausomybės akto originalų?

Tikrai žinoma, kad Nepriklausomybės akto originalų būta mažiausiai trys. Anot vienos versijos, vieną dokumentą patikėta saugoti dr. Jonui Basanavičiui, antrasis (duplikatas), iš pradžių įteiktas saugoti Petrui Klimui, vėliau – iki 1940 metų buvo saugomas Prezidento kanceliarijos archyve, o trečiąjį – surašytą vokiečių kalba – Jurgis Šaulys įteikė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovui Vilniuje Georgei von Boninui. Tą pačią dieną dokumento tekstas pasiekė Berlyną. Tačiau egzistuoja ir kita versija, pasak kurios, Jurgis Šaulys įteikė vokiečiams dar ir lietuviškai surašytą dokumento egzempliorių, o tai reikštų, kad akto originalų būta mažiausiai keturių.

1928 ir 1933 metais pagamintos akto faksimilės.

6. Kas pirmieji sužinojo apie nepriklausomybės paskelbimą?

Anksčiau už lietuvius apie aktą sužinojo vokiečiai: vasario 18 dieną jo tekstą paskelbė Berlyno laikraštis „Vossische Zeitung“. Vasario 19 dieną dokumento tekstą mėginta publikuoti pirmajame „Lietuvos aido“ puslapyje, tačiau jį uždraudė okupacinė vokiečių valdžia. Vasario 19 dieną tekstą taip pat paskelbė kitas Vokietijos laikraštis „Taegliche Rundschau“. Įsikišus kaizerinės Vokietijos cenzūrai, Vasario 16-osios akto viešinimas uždraustas ir Vokietijoje.

Vokietija visomis išgalėmis stengėsi kompromituoti Lietuvos Tarybą ir užkardyti bet kokius mėginimus pradėti valstybės kūrimo darbą. Tik 1918 metų spalio viduryje Berlynas galiausiai davė leidimą sudaryti Lietuvos Vyriausybę.

7. Kur pradingo Vasario 16-osios akto originalai?

Versijų per 70 metų pateikta daugybė, tačiau nei vienos iš jų patvirtinti nepavyko. Nesiginčijama dėl vieno – svarbiausia Nepriklausomybės akto dokumentų dingimo priežastis – valstybingumo praradimas.

Pėdsakų ieškota ir Švedijoje, kur aktas galėjo patekti 1940 metais, gelbėjant svarbiausius valstybės dokumentus nuo sovietų.

Pasak vienos versijos, dr. Jonas Basanavičius tiesiog pamiršo, kur saugojo jam patikėtą akto originalą. Tai mažai tikėtina versija, nes dr. Jonas Basanavičius labai kruopščiai vedė dokumentaciją. Akto nesėkmingai bandyta ieškoti Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, kur saugomi Jono Basanavičiaus rankraščiai.

Anot kitos versijos, aktas buvo paslėptas Petro Vileišio pastatytuose rūmuose, tačiau ir ten jo nerasta.

Originalo taip pat nesėkmingai ieškota Lietuvos mokslo draugijos bibliotekoje.

Pasitaikydavo ir kurjoziškai skambančių versijų: esą akto originalą patikėta paslėpti Šv. Mikalojaus bažnyčios rektoriui Vladui Jazukevičiui, kuris paslėpė jį bičių avilyje, kur dokumentas suiro.

Taip pat svarstyta, kad Vasario 16-osios akto originalą išsivežė į JAV pabėgusio prezidento Antano Smetonos šeima.

Pėdsakų ieškota ir Švedijoje, kur aktas galėjo patekti 1940 metais, gelbėjant svarbiausius valstybės dokumentus nuo sovietų. Vėliau jis galėjo pasimesti švedų archyvuose, būti perduotas sovietams, arba atsidurti privačių kolekcininkų rankose.

Gana įtikimai skamba versija, kad vokiečių okupacinė valdžia dar 1918 metais išgabeno jai įteiktą dokumentą į Berlyną, kur vėliau jis pasimetė (iki tol, kol apie jo radimą paskelbė profesorius Liudas Mažylis).

8. Surasti buvo paprasta?

Kovo 29 dieną Lietuvą sudrebino žinia iš Berlyno: Vasario 16-osios aktas atrastas. Vytauto Didžiojo universiteto politologas profesorius Liudas Mažylis paskelbė prieš kelis mėnesius užsidegęs akto paieškos idėja ir radęs jį Vokietijoje. Pasak Liudo Mažylio, jis kreipėsi į Vokietijos valstybės archyvą, kur sulaukė geranoriškos pagalbos ir buvo nukreiptas reikiama paieškos kryptimi. Vokiečių archyvarai rekomendavo jam kreiptis į Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos politinį archyvą, kuriame profesorius atrado du lietuvių ir vokiečių kalbomis surašytus Vasario 16-osios akto dokumentus.

Pasak VDU politologo, ten pat jis rado ir vokiškai surašytą 1917 metų gruodžio 11 dienos aktą, kuriame trūksta Lietuvos Tarybos nario Prano Dovydaičio parašo.

9. Ar išmokės milijoną?

2017 metais koncernas „MG Baltic“ paskelbė išmokėsiantis milijono eurų premiją, tam kas suras ir perduos valstybei Vasario 16-osios akto originalą. Paskelbus apie dokumento radimą, žiniasklaida kreipėsi į koncerno vadovą Darių Mockų, kuris savo pažado neatsiėmė, bet pažymėjo, kad aktas privalo būti ir perduotas Lietuvai. Kovo 30 dieną koncernas išplatino pranešimą, kuriame patikslino, kad premijos išmokėjimo sąlygose nurodyta, jog milijonas eurų gali būti išmokėti asmeniui, kuris perduotų dokumentą Lietuvos valstybei iki 2018 metų vasario 16 dienos.

Profesorius Liudas Mažylis teigė nenorintis būti siejamas su piniginio atlygio istorija.

10. Kaip sureagavo Lietuva?

Džiugiai Lietuvoje sutiktą žinią apie Vasario 16-osios akto radybas lydi juokelių banga socialiniuose tinkluose. Pagrindiniu pajuokų objektu tapo „MG Baltic“ vadovas Darius Mockus, kurio „garbei“ sukurta grotažymė #MockauDuokMilijoną. Pašaipų susilaukė ir vienas garsiausių Lietuvos istorikų Alfredas Bumblauskas, suabejojęs Liudo Mažylio kompetencija.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kovo 30 dieną paskelbė, kad Lietuvos pareigūnai jau susisiekė su Angelos Merkel administracija, siekdami išsiaiškinti kaip ir kada dokumentus būtų galima grąžinti į Lietuvą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"