TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

VDU atsisakius konferencijos apie J.Brazaitį, ji vyks Kauno savivaldybėje

2012 05 18 8:37

Vytauto Didžiojo universitetui atsisakius mokslinės konferencijos apie Kaune perlaidojamą 1941 metų Lietuvos Laikinosios vyriausybės vadovą Juozą Brazaitį, ji vyks Kauno miesto savivaldybėje.

Konferencija minėjimas "Juozo Brazaičio mokslinė, švietėjiška, rezistencine ir politinė veikla" šeštadienį numatoma Kauno miesto savivaldybes didžiojoje salėje.

Vytauto Didžiojo universitetas pirmadienį pranešė atsisakantis suteikti patalpas renginiui, nes "universitetas laikosi pozicijos neorganizuoti neakademinių renginių universitetinėse erdvėse".

Kaip rodo BNS turima programa, konferencijoje apie J.Brazaičio vaidmenį ketina kalbėti Lituanistikos tyrimo ir studijų centro vadovas Augustinas Idzelis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos departamento direktorius Arūnas Bubnys, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Viktorija Skrupskelytė, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotoja Ilona Strumickienė, padėkos žodį tars Rozė Šomkaitė, kurios namuose J.Brazaitis gyveno gyvenimo pabaigoje.

Pristatyti J.Brazaičio palikimą spaudos konferencijoje Seime penktadienį ketina parlamentarai Arvydas Anušauskas ir Rytas Kupčinskas, A.Idzelis ir žurnalistas Vidmantas Valiušaitis.

J.Brazaičio, kuris iki karo turėjo Ambrazevičiaus pavardę, palaikai į Vilnių iš JAV buvo parskraidinti ketvirtadienį. Penktadienį Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje prasideda atsisveikinimas su velioniu. Perlaidojimas numatomas sekmadienį.

Tarpukariu aktyviai lietuvių literatūrą tyrinėjęs, universitete dėstęs J.Brazaitis, tuo metu turėjęs Ambrazevičiaus pavardę, 1940 metais sovietams okupavus Lietuvą įsitraukė į pogrindžio veiklą.

Prasidėjus sovietų ir nacių karui, Lietuvoje įsiplieskė sukilimas, o J.Brazaitis ėmė vadovauti Laikinajai vyriausybei, kuri 1941 metų birželio 23-ąją paskelbė apie nepriklausomos valstybės atkūrimą.

Tačiau vokiečiai nesirengė nusileisti lietuvių siekiams būti savarankiškiems, įvedė savo valdžią, ir, atsisakiusi tapti vokiečių patikėtinių taryba, Laikinoji vyriausybė rugpjūčio 5 dieną savo veiklą sustabdė.

Lietuvos laikinoji vyriausybė ir sukilimo organizatoriai yra sulaukę priekaištų dėl bendradarbiavimo su naciais, siekiant atkurti nepriklausomybę, ir dėl to, kad garsiai nepasmerkė žydų žudynių, taip pat dėl priimtų dokumentų, kurie diskriminavo žydus.

Pats J.Brazaitis vėliau Vokietijos okupacijos metu aktyviai veikė antinacistiniame pogrindyje.

Karo metais vengdamas suėmimo J.Ambrazevičius pakeitė pavardę į Brazaičio, o 1944 metais, artėjant antrajai sovietų okupacijai, pasitraukė į Vokietiją, 1951-aisiais persikėlė į Jungtines Valstijas, kur dalyvavo išeivių lietuvių veikloje.

J.Brazaitis mirė 1974 metais, palaidotas Putnamo vienuolyno kapinėse, Konektikuto valstijoje.

Lietuvos Vyriausybė finansavo J.Brazaičio palaikų perlaidojimą, tačiau valstybės vadovai ceremonijose neketina dalyvauti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"