TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Vienuolės ne tik meldėsi. Ir pypkutę rūkė

2010 11 08 0:00
Šiame vienuolyne XVII a. gyveno apie 40 seserų. Vienuolės bernardinės turėjo paklusti uždaresnio gyvenimo taisyklėms nei gretimai įsikūrę vyrai bernardinai.
Alinos Ožič nuotrauka

Vilniuje, šalia Šv. Mykolo bažnyčios, veikusio moterų bernardinių vienuolyno archeologiniai tyrimai atskleidė įdomių uždaros bendruomenės gyvenimo detalių.

Neseniai restauruotos bernardinėms priklausiusios Šv. Mykolo bažnyčios (Šv. Mykolo g.9) rūsiuose atidaryta archeologinių radinių paroda. Ji atskleidžia buvusį gana prabangų vienuolių gyvenimą XVI-XIX amžiuje ir net draudžiamus uždaram, vadinamajam klauzūriniam, vienuolynui įpročius.

Supo prabanga

Kaip pasakojo archeologas, parodos kuratorius Valdas Steponavičius, į vienuolyną ateinančios merginos (beje, priėmė ir našles) turėjo atsinešti nemažą kraitį - nuo 100 iki 19 000 auksinų. "Dauguma jų buvo iš turtingų šeimų. Tad, suprantama, laisvėje turėtą prabangų gyvenimą norėjo susikurti ir čia, už vienuolyno sienų. Tarp vienuolių buvo ir ne viena Sapiegaitė - vienuolyną fundavusio Leono Sapiegos giminaitė, - pasakojo archeologas V.Steponavičius. - Pasižiūrėkite į radinius - atvežtinių, dažniausiai iš Vokietijos, akmens masės indų - ąsočių, bokalų - liekanos, graviruoto stiklo taurių šukės, puošnūs kokliai. Vieno eksponato istorija ypač įdomi: dvi sueinančios lėkštutės dalys buvo rastos skirtingais metais (1994 ir 2007 m.) ir skirtingose vietose. Ant lėkštutės nutapyti Kristaus kančios įrankiai. Vilniuje tokios lėkštutės nesu matęs, tai vienintelė su tokiais piešiniais. Labai buvo įdomus jausmas, kai sugretinus šiuos gabalus jie sulipo. Beje, dar trūksta nemažos dalies. Gal kada nors kitų kasinėjimų metu atsiras daugiau šukių ir susidėlios visa."

Privatumo netrūko

Kaip pasakojo V.Steponavičius, iš archeologinių radinių matyti, kad vienuolės net naudojosi asmeniniais indais - ant lėkščių dugno, ant šaukštų buvo išbraižyti jų inicialai. "Tai unikalūs radiniai. Bent jau Vilniaus archeologijoje tokių neteko matyti, - stebėjosi jis. - Be to, radome ir pypkutę. Kažkuri iš vienuolių, matyt, mėgo pypkiuoti. Miniatiūrinis šachmatas byloja ir apie tokią laisvalaikio leidimo formą. Mėgo seserys ir rankdarbius - rasta nemažai siuvinėjimo įrankių."

Seserys maištavo

Privati nuosavybė, bendravimas su giminaičiais ir aptarnaujančiu personalu uždaruose vienuolynuose nebuvo toleruojami. Kaip pasakojo istorikas Liudas Jovaiša, 1766 metais atliekant bernardinių vienuolyno patikrinimą buvo rasta nemažai nusižengimų ir pareikalauta juos pašalinti. "Kaip užrašyta vizitacijos dokumentuose, viena didžiausių vienuolyno gyvenimo negerovių - per daug privačios nuosavybės. Tai nederėjo su neturto įžadu, - pasakojo L.Jovaiša. - Be to, vienuolės turėjo asmeninių drabužių, net atskirai celėse valgydavo, turėjo tarnaites, augino šuniukus, kačiukus. Vizitaciją daręs bernardinų provincijolas (vyrai vienuoliai bernardinai globojo moterų vienuolyną) piktinosi, kad seserys per laisvai bendrauja su giminaičiais, kurie jas dažnai lanko vienuolyne. Provincijolui nepatiko, kad vienuolyne gyvena daug pasauliečių moterų, ir net su savo tarnaitėmis. Po vizitacijos pareikalauta pakeisti vyresniąją seserį ir panaikinti minėtus tvarkos pažeidimus. Tai sukėlė sesių pasipiktinimą. Dalis jų nepritarė vizitatoriaus potvarkiams, įsiplieskė konfliktas, į kurį įsikišo net Vilniaus vyskupas."

Pasak istoriko, nežinia, ar reikalavimai išgyvendinti privačią nuosavybę buvo įgyvendinti, ar tai taip ir liko tik popieriuje. "Vizitatorius piktinosi, kad tarnai kasdien į klauzūrinę teritoriją įeina pasiimti savo alaus, duonos ir degtinės davinio iš vienuolyno vyresniosios, - pasakojo L.Jovaiša. - Vyrų bernardinų ir moterų bernardinių vienuolynų veikla gerokai skyrėsi. Iš moterų reikalauta uždarumo, o vyrai gyveno daug atviresnį gyvenimą, jie ir apaštalavo, bendravo su pasauliečiais. Abu vienuolynai turėjo tik bendrą dvasingumą, tuos pačius ordino įsteigėjus - šv. Pranciškų ir šv. Klarą, tačiau kultūrinis gyvenimas jų veiklą modifikavo. Apskritai daugelio ordinų moterys vienuolės buvo panašios. Svarbiausia joms buvo melstis ir dirbti vienuolyno viduje, pavyzdžiui, privalėjo siūti ir siuvinėti liturginius drabužius. Dėl uždarumo, naudos visuomenei neteikimo apšvietos epochos metu (XVIII a. pab.) daugelyje kraštų valstybinė valdžia tokius vienuolynus naikindavo."

Prie jūros nebuvo

Rasta didžiulė jūros kriauklė duoda peno fantazijai - gal vienuolės ne taip ir užsidariusios tarp keturių sienų buvo, gal keliavo į tolimus kraštus. Tačiau archeologas tokias fantazijas neigia: "Tai greičiau bus fundatoriaus ar rėmėjų parvežta dovana. Ta kriauklė - garsiojo piligrimų kelio Ispanijoje į Kompostelos Santjago miestą simbolis. Tapusios vienuolėmis moterys tikrai negalėjo keliauti. Gyveno gana sėslų gyvenimą, kurį iliustruoja adatėlės, smeigtukai, knygų apkalai, jų užsegimo detalės. Vienuolyną seserys galėjo palikti tik retais atvejais - prasidėjus karui, siaučiant marui, kilus gaisrui ar persikeliant į kitą vienuolyną.

Ką nors daugiau sužinoti apie seserų gyvenimą už uždarų sienų yra sunku, nes net išlikusioje vienuolyno kronikoje nėra užrašytų jų gyvenimo istorijų. "Priimtų vienuolių metrikoje pažymėtas tik atsinešto kraičio dydis, - sakė istorikas L.Jovaiša. - Kadangi buvo reikalaujama gana nemažo kraičio, ne kiekvienai, norėjusiai tapti vienuole, šis vienuolynas buvo prieinamas. Be kraičio priimdavo tik tas, kurių trūko bendruomenei, pavyzdžiui, vargonininkes, kantores."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"