TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Vilniaus katedros kapitulos paslaptys bus prieinamos visiems

2016 07 16 11:40
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Lietuvos istorijos institutas vykdo projektą, kuriuo vienas geriausiai žinomų Lietuvos istorijos ir kultūros šaltinių – Vilniaus katedros kapitulos posėdžių protokolai – bus prieinami nemokantiems lotynų kalbos. 

Mokslininkai neabejoja, kad protokolų knygos bus naudingos ne tik įvairių sričių mokslo atstovams, tačiau sudomins ir didelę istorijos mylėtojų auditoriją – žmonės, kurie domisi istorija, tačiau negeba skaityti lotyniškai, dabar turės galimybę autentiškų šaltinių santraukas paskaityti lietuvių kalba, su paaiškinimais.

Vilniaus katedros kapitulos posėdžių protokolai nuo seno traukia kelių sričių mokslininkų dėmesį, tačiau prieinamumas ir panaudojimas tyrimams iki šiol buvo reikalaujantis lotynų kalbos žinių ir terminologijos išmanymo.

1503–1533 metų Vilniaus katedros kapitulos posėdžių protokolai.

„Katedros kapitulos paskirtis – padėti vyskupui, valdančiam vyskupiją, tam tikrais klausimais ji turėjo pritarimo arba patariamojo balso teisę. Visi kapitulos posėdžiai buvo protokoluojami. Mes turime net 150 lapų knygą lotynų kalba, kurioje užfiksuotas 1503–1533 metų Vilniaus katedros gyvenimas“, – kalbėjo projekto vykdytojas humanitarinių mokslų daktaras Darius Antanavičius.

Kapitula – lotyniškos kilmės žodis, kuriuo buvo vadinamos krikščionių bažnyčios institucijos. Pasak mokslininko, turtinga protokolų medžiaga bus naudinga ne tik istorikams, bet ir Vilniaus miesto istorijos bei architektūros tyrėjams, kultūros istorikams, menotyrininkams bei visiems, tyrinėjantiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) epochos problemas ir susiduriantiems su Katalikų Bažnyčios ir Vilniaus, kaip sostinės, vaidmeniu Lietuvos istorijoje.

„Pirmasis projekto etapas jau užbaigtas, jo metu buvo nurašyta 150 lapų rankraštinė knyga. Reikia suprasti, kad knyga buvo rašoma ne vieno žmogaus, kartais viename lape galima matyti 3–4 skirtingus rašysenos tipus, ne visi žodžiai lengvai įskaitomi, todėl pirmasis etapas pareikalavo nemažai laiko. Dar nėra technologijos, kuri leistų rašytinį tekstą skaitmenizuoti“, – apie iššūkius kalbėjo mokslų daktaras. Projektas bus vykdomas iki 2018-ųjų metų rugpjūčio mėnesio, jį finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

Lietuviškasis vertimas – 2018-aisiais metais

Pagrindinis projekto uždavinys – parengti spaudai kritinį chronologiškai ankstyviausios Vilniaus katedros kapitulos posėdžių protokolų knygos leidimą, taip atveriant naują šio svarbaus istorijos ir kultūros šaltinių komplekso panaudojimo ir tyrimų perspektyvą lietuvių ir užsienio mokslininkams. Smukus lotynų kalbos mokėjimui ne tik tarp skaitančiosios visuomenės, bet ir tarp profesionalių istorikų, kultūrologų, menotyrininkų būtina padaryti esminę šio šaltinio informaciją prieinamą nemokantiems lotynų kalbos.

„Posėdžių protokoluose atskleidžiamas kasdienis miesto gyvenimas – sprendžiami žmonių ginčai, priimamos taisyklės, renkami žmonės užimti tam tikras pareigas“, – kalbėjo Darius Antanavičius.

Ištrauka iš 1521 04 12 kapitulos posėdžio:

„Kanauninkas ir katedros Karališkosios (šv. Kazimiero) koplyčios prepositas Albertas iš Rožanų skundė minėtos koplyčios mansionarijų Motiejų Baptistą, kad šis nežinia iš kokių paskatų balandžio NN dieną kažkokio Stepono smuklėje, girdint žmonėms už akių jį šmeižė, vadindamas valkata. Todėl reikalaująs 2000 aukso dukatų skriaudai atlyginti. Savo ruožtu Motiejus Baptistas neigė Alberto iš Rožanų kaltinimus. Šis pareiškė, kad pagrįsiąs savo kaltinimus.“

Šiuo metu vyksta perrašymo tikrinimo ir komentarų rašymo etapai. Tikrinimo metu pažymimi neperskaitomi žodžiai, sužymima reikalinga papildoma informacija.

Komentarų rašymas – bene svarbiausia projekto dalis, kada rašomi paaiškinimai, apie ką kalbama knygoje, suteikiant galimybę kitiems ją panaudoti atliekant savo tyrimus.

Siekiant plačiajai visuomenei padaryti kapitulos posėdžių protokolus prieinamus, 2018 metų pradžioje bus išleista knyga, kurią sudarys lotyniškas tekstas su komentarais ir lietuviškos santraukos.

„Šis leidinys patrauks ir užsienio mokslininkų dėmesį. Lietuvą ir Lenkiją sieja bendra istorija, Vilniuje buvo kalbama lenkų kalba, todėl vien lenkų mokslininkai turės naujos medžiagos savo tyrimams“, – pasakojo mokslų daktaras.

Papildoma informacija:

Originalas:

Transkripcija:

genera||[f. 43v]lem unum elegerunt, nomina(ve)runt, decreverunt et deputarunt, hoc tamen adiecto per dominum Albertum de Rozan, ut huiusmodi electio unius procuratoris sit citra iniuriam domini Zukowski electi procuratoris.

Vertimas:

[...] nominavo, išrinko ir paskyrė [Albertą Vieležinskį] vieninteliu generaliniu [kapitulos prokuratoriumi], tik ponas Albertas iš Rožanų pridūrė [išlygą], kad šie vienintelio prokuratoriaus rinkimai neturi daryti skriaudos ponui Žukovskiui, kaip išrinktajam prokuratoriui [t. y. neturi pažeisti jo, kaip išrinktojo prokuratoriaus, teisių].

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"