TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Virš Medininkų pilies jau plaikstosi Vytis

2012 09 03 7:57
Atstatytame donžone - keturios ekspozicijų ir viena reprezentacinė salė. Bokšto šonuose atkurtos šaulių galerijos. 15 metrų aukščio, beveik 2 metrų pločio sienos uždengtos apsauginiais stogeliais. / Jūratės Mičiulienės nuotraukos

Po dvejus metus trukusių Medininkų pilies restauravimo darbų ant atstatyto 30 metrų aukščio donžono plaikstosi senoji istorinė Vyčio vėliava. Galima sakyti, pilis pradeda naują gyvenimą.

Keturios ekspozicijų salės ir penktas viršutinis reprezentacinis aukštas lankytojams duris atvers po oficialaus atidarymo rugsėjo 26 dieną, o savaitgalį (29-30 dienomis) šurmuliuosianti viduramžių amatų mugė, inscenizuotos mūšio scenos atkurs čia vykusias kovas prieš pilį kitados siaubusius kryžiuočius. Toks mūšis čia buvo 1402 metais ir istoriniuose šaltiniuose yra paminėtas.

Pilyje eksponuojamas paveikslas primena 1402 metus, kai kryžiuočiai padegė Medininkus.

Atstatytas donžonas

Kaip pasakojo Trakų istorijos muziejaus Medininkų skyriaus vadovas istorikas Donatas Žukauskas, vienas svarbiausių Medininkų pilies akcentų yra penkiaaukštis šiaurės rytų bokštas, vadinamasis donžonas. Jis turėjo ir gynybinę, ir gyvenamąją paskirtį, dominavo visoje pilies architektūroje.

Atliekant archeologinius tyrimus donžono vietoje, kur buvo į bokšto vidų suvirtusios visų penkių aukštų griuvenos (pirmo aukšto sienos išlikusios autentiškos), įžvelgtas išskirtinis pirmo aukšto architektūros ir interjero bruožas - trijose sienose esančios nišos. Pasak D.Žukausko, vienos sienos nišų viršutinė dalis turi smailiakūrį kontūrą, kitur nišas vainikuoja apskritiminio kontūro sąramos. "Lietuvos architektūros tyrinėtojai tokias detales priskiria romaniniam stiliui", - sakė pašnekovas. Pasak istoriko, donžono griuvėsiuose rasti tapyto tinko (freskų) fragmentai įrodo gotikos įtaką. O aptiktos nerviūros plytos leidžia tvirtinti, jog tai buvo gyvenamosios, o ne ūkinės paskirties patalpos. Kadangi gotikos stiliaus elementų rasta tik pilies dekore, D.Žukauskas teigia, kad šis kultūros paminklas statytas romaninio ir gotikos stilių sandūroje.

Senovės baltų kovos brolijos klubas "Vilkatlakai" treniruojasi pilies kieme ir ruošiasi pilies atidarymo šventei.

Didžiausia aptvarinė

"Medininkų pilis yra priskiriama aptvariniam arba gardiniam pilies tipui. Architektūros aspektu ji laikoma analogiška Lydos, Krėvos bei pirmajai Kauno piliai. Minėtų pilių plytos mūrytos baltiškuoju arba vendiniu būdu, - teigė istorikas. - Medininkų pilis yra didžiausia iš jų - bendras plotas kartu su gynybiniais grioviais - fosomis - užima 6,5 hektaro. Tai viena didžiausių pilių Vidurio Rytų Europoje."

Kaip pasakojo pašnekovas, šalia pietinės sienos buvo kitas, gynybai skirtas keturių aukštų bokštas, jo yra išlikusi tik pirmo aukšto dalis. "Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai čia buvo įsirengę ginklų sandėlį, atsitraukdami susprogdino, - sakė D.Žukauskas. - Jį atstatyti būtų sunku, nes nėra duomenų."

Apskritai, Medininkų pilies radinių yra išlikę nedaug.

"Esu apsirengęs taip, kaip kunigaikščio Kęstučio karys, pavaizduotas Kęstučio herbe", - sakė "Vilkatlakų" narys D.Jurcevičius.

Ginklai, sidabras, ragai

Kaip pasakojo Trakų istorijos muziejaus, kuriam priklauso ir ši pilis, direktorius Virgilijus Poviliūnas, į trečią atstatyto donžono aukštą iš muziejaus rinkinių jau atkeliavo X-XX amžių Lietuvos meistrų sidabro dirbiniai. Antrame aukšte muziejininkai eksponuos XIII ir XIV amžių ginkluotę, šarvus, archeologinius radinius. Vienas šalies kolekcininkas pažadėjo, kad dvejiems metams paskolins patrankų kolekciją eksponuoti pirmame aukšte. Išlikusias autentiškas šio aukšto akmenines sienas jau puošia paveikslai, nukeliantys į didžiųjų Lietuvos pilių praeitį. Lankytojai galės įsivaizduoti, kaip atrodė Medininkų, Vilniaus, Kauno, Trakų pilys savo gyvavimo ir kovų su kryžiuočiais laikais.

Ketvirtame aukšte jau įsikūrė prezidento Algirdo Brazausko dukrų muziejui padovanota peilių ir medžioklės trofėjų kolekcijos dalis. Suprantama, galima svarstyti ir ginčytis, ką ir kaip būtų galima eksponuoti Medininkų pilyje, tačiau ekspozicijos - kilnojamas daiktas, jos galės keistis. Kaip minėjo D.Žukauskas, taip vėliau ir bus daroma, ekspozicijos keisis atsižvelgiant į visuomenės poreikius ir pageidavimus. Tačiau dabar džiugu, kad daug amžių nykusios bei trupėjusios pilies sienos jau sutvirtintos, uždengtos apsauginiais stogeliais, atstatytas donžonas. Beje, viršutiniame aukšte sienoje palikta dar visai neseniai griuvėsių viršūnėje augusio berželio kamieno dalis, kuri primena, kaip laikas žalojo istorinį statinį. Lankytojams parodomi ir senojo mūro likučiai - palikti vadinamieji atviri zondažai.

"Medininkuose eksponuosime X-XX amžių Lietuvos meistrų sidabro dirbinius", - sakė Trakų istorijos muziejaus direktorius V.Poviliūnas.

Veiks muziejus

8 mln. litų (95 proc. Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, 5 proc. - muziejaus lėšų) kainavę pirmojo etapo restauravimo darbai atgaivino senąją pilį. Po pilies atidarymo lankytojai į donžone veikiančias ekspozicijas galės patekti kasdien nuo 10 iki 19 valandos. Pilies kieme pastatytas administracinis pastatas su konferencijų sale suteikia puikias galimybes čia organizuoti įvairius kultūrinius, istorinius, edukacinius renginius. Ketinama įrengti kultūriniams renginiams skirtą sceną, sudaryti sąlygas pilyje veikti įvairaus profilio istoriniams klubams.

Pasak direktoriaus V.Poviliūno, jei vėliau bus lėšų, planuojamas ir antrasis muziejaus plėtimo etapas, bus statomas viduramžių amatų miestelis. Tam vietos erdviame 1,85 hektaro ploto kieme pakanka. Kieme galės šurmuliuoti Viduramžių šventės, Gyvosios archeologijos dienos, jau spėjusios išpopuliarėti Trakuose ir Kernavėje.

Prancūziška gotika

"1993 ir 1994 metais darant tyrimus iš rastų tinko ir nerviūros plytų likučių nustatyta, kad čia vyravo gotikos stilius, tad penkto aukšto langų apvadus dabar papuošėme XIII amžiaus prancūzų gotikos ornamentais", - teigė D.Žukauskas. Kaip pasakojo šiuo metu langų apvadus sakralinės dailės motyvais dar gražinanti dailininkė Liuda Stankevičienė, tokių pavyzdžių Lietuvoje daugiau niekur nėra. "Kadangi čia nieko nebuvo išlikę, restauruoti nėra ką, tad darau viską nuo pradžių, - sakė ji. - Darau gotikinės ornamentikos apžvalgą, visą laikotarpį įpyniau į pynę aplink langus. Galima sakyti, įsegiau prancūziško gotikos laikotarpio "citatas". Skliautų derinys padiktavo ir visos patalpos spalvų derinį. Dirbti labai įdomu." Dailininkė savo improvizacija sukuria gana puošnų reprezentacinės patalpos vaizdą.

Pilyje jau sukabinti prezidento A.Brazausko medžioklės trofėjai.

Gedimino darbas

Nors archeologinių tyrimų pilyje būta nemažai, istorikai vis dar ginčijasi ir dėl tikslesnės pilies statybos metų. "Dažnai kyla klausimas, kokiu tikslu ši didelė pilis statyta. Literatūroje susiformavo nuomonė, kad Medininkų pilis pastatyta gintis nuo kryžiuočių ar totorių. Kai kuriems autoriams pilies pastatymo motyvacija lieka neaiški. Tačiau Medininkų pilies pastatymas gali būti paaiškinamas gana paprastai, - teigė D.Žukauskas. - Teisingai pažymi istorikas Edvardas Gudavičius, jog "Lietuvos mūro pilys iškilo visų pirma kaip didžiojo kunigaikščio domeno fortifikavimo, o ne labiausiai gresiamų sienų apsaugos fenomenas".

D.Žukauskas, remdamasis savo tyrimais, laikosi nuomonės, kad pilis statyta XIV amžiaus pirmoje pusėje. "Greičiausiai Gedimino valdymo laikais. Ne itin gausūs istoriniai rašytiniai šaltiniai neleidžia sužinoti tikslios Medininkų pilies pastatymo datos, - teigė pašnekovas. - Vyresnė istorikų karta iki šiol mano, kad tai XIII amžiaus pabaigos statinys. Dabar pasigirsta nuomonių, kad ji galėjo iškilti XIV amžiaus antroje pusėje." Tačiau D.Žukauskas, palyginęs architektūriniais sprendimais panašias pilis, daro išvadą, kad jos statytos panašiu ar net tuo pačiu laikotarpiu. "Medininkų, pirmosios Kauno bei dabartinės Baltarusijos teritorijoje esančios Krėvos ir Lydos pilys yra valdovo domeno fortifikacijos pilys, - tvirtino jis. - Kyla klausimas, kuris Lietuvos didysis kunigaikštis galėjo pajėgti įgyvendinti tokią gynybos strategiją. Anksčiau nei Gedimino valdymo laikotarpiu Medininkų pilis negalėjo būti pastatyta. Iš to išplaukia, kad ji pastatyta ne anksčiau nei 1316 metais, kai Gediminas tampa didžiuoju kunigaikščiu. Be to, reikia atsižvelgti į tą faktą, kad Gediminas 1323 metais laiškus į Vakarų Europą rašė iš sostinės Vilniaus, kuriame jau turėjo būti pastatyti mūriniai gynybiniai įtvirtinimai ar pilys. Taigi kol kas galima bent minimaliai susiaurinti pilies pastatymo laikotarpį, atsisakant nuomonės, jog Medininkų pilis buvo pastatyta XIII amžiaus pabaigoje ar XIII ir XIV amžių sandūroje."

Istorikas D.Žukauskas įsitikinęs, kad Medininkų pilis buvo pastatyta Gedimino valdymo laikais.

Vytautas vadino savo pilimi

Pasak istoriko, gana plonos (iki 2 metrų storio) sienos byloja, kad pilis statyta iki šaunamųjų ginklų atsiradimo (jie atsirado XIV ir XV amžiais, išradus paraką).

"Istorinių žinių apie Medininkus nėra gausu, - apgailestavo pašnekovas. - Rašytiniuose šaltiniuose pilis paminėta gana vėlai - 1387 metų kryžiuočių ordino žvalgų žemėlapiuose. Dar minima, kad 1402 metais čia yra buvęs mūšis. Istoriniuose šaltiniuose nurodyta, kad net keletą kartų Medininkų pilyje lankėsi Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, o du kartus iš čia rašė laiškus. 1415 metais Vytautas Medininkų pilyje parašė laišką didžiajam magistrui, o 1426 metais rašytame rašte jis ją vadino savo pilimi."

Atstatytame donžone eksponuojamas paveikslas vaizduoja buvusį  kryžiuočių apsilankymą Medininkuose. "Ši pilis Kryžiuočių ordino didžiojo komtūro armijos puolimo metu buvo sudeginta, - teigė D.Žukauskas. - Tai byloja XV amžiaus istoriniai šaltiniai. Posilgės kronikoje užsimenama, jog 1402 metais didysis Kryžiuočių ordino komtūras su Švitrigaila Medininkus pasiekė žygiuodamas per Vilnių. Per žygį neįstengę paimti sostinės, kryžiuočiai veržėsi toliau į pietus. Pasiekę Medininkus juos sudegino. Akmeninės sienos liko, bet sudegė mediniai pastatai viduje, šaulių galerijos, stogai."

Dailininkė L.Stankevičienė langų apvadus išpuošė gotikos ornamentų pyne. Šalia langų palikti autentiško mūro fragmentai.

Istorinės mįslės

Medininkų pilis traukė romantikų žvilgsnį, tačiau istorikas netiki XIX amžiaus romantikų spėjimais, kad šioje pilyje galėjo būti gimęs ir gyvenęs šventasis Kazimieras.

Kaip pasakojo pašnekovas, Medininkuose rastas gana mįslingomis aplinkybėmis atsidūręs akmuo su arabišku užrašu. Žolėse jis pragulėjo daugybę metų. "Kaip vėliau paaiškėjo, tai antkapinis akmuo. Anot dr. Egdūno Račiaus, tyrusio šį radinį, jis datuotinas XVI-XVIII amžiais, - pasakojo D.Žukauskas. - Akmenyje arabų kalba iškalta pagrindinė islamo formulė, vadinamoji šachada: "Nėra kito Dievo, išskyrus Alachą, o jo pranašas yra Mahometas." Apačioje iškaltas Ibrahimo (Abraomo) vardas. E.Račiaus manymu, akmuo atgabentas iš Nemėžio, esančio už dvidešimties kilometrų nuo Medininkų, senų musulmoniškų kapinių. Tačiau kokiu tikslu akmuo atsirado Medininkuose, neaišku.

Medininkų pilis po Vytauto laikų tampa jau ne tokia svarbi. "Kurį laiką ji dar naudojama kaip valdovų rezidencija ar poilsiavietė, tačiau XV amžiaus pabaigoje, kai ji tampa jau ne tokia "reikšminga" vieta, 1514 metais Medininkus valdyti įpareigojamas kunigaikštis Vosylius Žilinskas. 1519 metais ji apgriaunama ir iki XX amžiaus naudojama daugiau ar mažiau ūkiniams reikalams. Tiesa, prie Medininkų 1658 metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė susikauna su rusų kariniais daliniais ir pasiekia nemažą pergalę", - pasakojo D.Žukauskas.

Reikia tikėtis, kad restauracijai skirti ES milijonai prikels kryžiuočių ir negailestingo laiko šimtmečius niokotą pilį.

Dailininkė L.Stankevičienė.
Taip 2010 metais, pradedant restauravimą, atrodė donžono liekanos. Jo viršuje lizdą suko gandras.
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"