TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Vis dar supainiota tiesa

2014 08 05 6:00
Ant 2007-aisiais Rusijos ambasados iniciatyva sutvarkyto paminklo sovietų kariams tebėra užrašas "Amžina šlovė didvyriams, kritusiems kovose už mūsų tėvynės laisvę ir nepriklausomybę”. Daivos Baronienės nuotraukos

Nuo sovietmečio paminklų prabylanti iškreipta tiesa, kai sovietų kariai vadinami mūsų nepriklausomybės gynėjais, o Lietuvos partizanai – buržuaziniais nacionalistais ar net banditais, itin žeidžia už Lietuvą kovojusius, lagerius bei tremtį iškentėjusius politinius kalinius bei tremtinius. Tačiau paveldosaugininkai tikina, kad situaciją galėtų pakeisti nebent įstatymų leidėjai.

Laisvės gynėjams nesuprantama, kodėl ant mūsų krašte kritusių sovietų karių paminklų vis dar gausu užrašų, vadinančių juos didvyriais, kovotojais už laisvę. Todėl politinių kalinių ir tremtinių sąskrydyje, praėjusį savaitgalį vykusiame Raseinių rajone, Ariogaloje, priimtas kreipimasis į Vyriausybę, kad ši inicijuotų teisės aktų pakeitimus, reglamentuojančius sovietmečio paminklų užrašų keitimą.

Paminklų užrašai ydingi atrodo ir kultūros paveldo specialistams, tačiau jie teigia, kad pakeisti užrašų kol kas nėra teisinio pagrindo. Paveldosaugininkai užsimena apie būtinybę priimti įstatymą, kuriuo būtų nustatyta tvarka, kaip įvardyti kovose kritusius mūsų šalies kovotojus ir kitų valstybių kareivius.

Siekia tiesos

“Nesiūlome tų paminklų griauti, išvežti. Mums svarbu tik realybės neatitinkančius jų užrašus pakeisti teisingais, neutraliais, neužgaunančiais jausmų”, - LŽ pabrėžė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) pirmininkas Gvidas Rutkauskas. Šios sąjungos valdybos narys Povilas Jakučionis teigė, kad visoje Lietuvoje pristatyta paminklų sovietų kariams, o jų užrašai neatitinka tikrovės. Itin įžeidūs užrašai, pasak jo, tebėra ant sovietmečio paminklų Trakų rajone netoli Rūdnios ir Alytaus rajone, Miroslave. “Prie Rūdnios esantis paminklas žymi vietą, kurioje mūsų partizanai susprogdino čekistų mašiną ir nukovė 20 svetimos valstybės karių. Jų žūties vietoje pastatytas paminklinis akmuo byloja, neva čekistai žuvo per lietuviškų banditų įvykdytą diversiją”, - sakė P.Jakučionis. O Miroslavo kapinėse prie pat vietos bažnyčios ant sovietų kariams pastatyto paminklo parašyta, kad juos nužudė buržuaziniai nacionalistai.

“Dėl šių užrašų kreipėmės į Trakų ir Alytaus rajonų merus, prašėme, kad tautos jausmus žeidžiantys užrašai būtų pakeisti. Tačiau abu merai nuo sprendimo išsisuko. Kai buvau Seimo narys, raginau kolegas parlamentarus ir Vyriausybę imtis užrašų keitimo, bet taip nieko ir nebuvo padaryta”, - teigė P. Jakučionis.

Užrašas ant paminklo sovietių kariams Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse.

Merija - bejėgė

Vienas iš istorinei tiesai prieštaraujančių užrašų yra ir Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse. Jose stovi paminklas, kuriame įamžintas vėliavos įsitvėręs klūpantis sovietų karys, o ant postamento lietuvių ir rusų kalbomis išlietas užrašas “Amžina šlovė didvyriams, kritusiems kovose už mūsų Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę”. Greta pastatyta lentelė byloja, kad ši sovietų karių palaidojimo vieta 2007-aisiais sutvarkyta Rusijos ambasados iniciatyva. Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio vedėjas Arūnas Umbrasas LŽ patikino, kad dėl šios vietos tvarkymo į jį kreiptasi nebuvo. Kapavietė, anot A. Umbraso, neturi kultūros paveldo objekto statuso, o už ją, kaip ir už visas savo teritorijoje esančias kapines, atsakinga Panevėžio miesto savivaldybė.

Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėja Loreta Paškevičienė prisipažino, kad ją, kaip ir ne vieną Panevėžio politiką, trikdo ant paminklo likęs užrašas. Tačiau, anot jos, karių kapinių tvarkymas - tarpvalstybinis, Lietuvos ir Rusijos susitarimo reikalas, dėl kurio Lietuva derasi su Rusija. Esą merija bejėgė kaip nors paveikti, kad užrašai sovietų karių kapinėse būtų pakeisti.

Algimantas Degutis pabrėžė, kad sovietų karių kapinės nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tebėra mūsų šalies ir Rusijos derybų objektas /LRT archyvo nuotrauka

Bejėgis ir KPD

Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis pažymėjo, kad sovietų karių kapinės nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo yra mūsų šalies ir Rusijos derybų objektas. Rusija šiose kapinėse norėtų tvarkytis savo nuožiūra. Lietuva tam prieštarauja. Tad ieškant kompromisinio varianto vyksta derybos. „Tiesą sakant, sumaniusi tvarkyti sovietų karių kapines Rusija iš pradžių tai darė nieko nederindama su mūsų šalies institucijomis. Taip vietoj vejų atsirado trinkelės, buvo perdažomi ar perstatomi paminklai bei atliekami kiti nesuderinti darbai“, - teigė A. Degutis. Anot jo, šiam nevaldomam procesui pasipriešino KPD, kurio specialistų parašų pastaraisiais metais imta reikalauti pertvarkant tokias kapines.

„Tenka prisiminti, kad anksčiau, kol sovietų karių kapinių ar palaidojimo vietų pertvarkymo projektai nebuvo derinami su mūsų specialistais, ant paminklų atsirasdavo daugiau žuvusiųjų pavardžių, nei būta anksčiau. Taip pat yra atsiradę ir keistokų, sakyčiau, dviprasmiškų užrašų“, - sakė A. Degutis. Jis pabrėžė, kad dabar derinant kapinių pertvarkymo projektus bent jau neįrašoma daugiau žuvusiųjų, tačiau užrašai dažniausiai lieka kokie buvę. Reikalauti, kad jie būtų pakeisti, kultūros paveldo saugotojai neturi įstatymo nustatytų galių. Todėl KPD bent jau laikosi pozicijos, kad pertvarkant sovietų karių kapines būtų išlaikyta autentika.

Baiminasi notos

KPD Kontrolės skyriaus viršininkas Rimantas Kraujalis LŽ teigė, kad šiuo metu vadovaujamasi Kultūros ministerijos nustatyta tvarka, pagal kurią užsienio valstybės, pageidaujančios tvarkyti mūsų šalyje esančias savo tautiečių kapines, privalo gauti Kultūros ministerijos, kuriai šiuo atveju atstovauja KPD, leidimą. “Tačiau realiai tokia ministerijos nustatyta tvarka mums suteikia tik galimybę patarti paminklų tvarkytojams. Neabejoju, kad uždraudę kurį nors iš dviprasmiškų užrašų ar privertę jį pašalinti, sulauktume atitinkamos Rusijos notos”, - įsitikinęs R. Kraujalis. Todėl, anot jo, nei savivaldybių merai, nei kultūros paveldo specialistai griežtų veiksmų dėl užrašų ant sovietų karių kapų imtis nesiryžta.

Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Vyšniauskienė LŽ taip pat patvirtino pasigendanti valstybės pozicijos vertinant istoriškai neteisingus šių paminklų užrašus. “Sovietų karius vadinant išvaduotojais, o mūsų laisvės kovotojus – banditais, iškreipiama istorinė tiesa. Nors dauguma tokių paminklų įrašyti į mūsų šalies kultūros paveldo paminklų sąrašą, saugoti tokių užrašų lyg ir turėtų neleisti ne tik istorinė atmintis, bet ir sveika logika”, - įsitikinusi A. Vyšniauskienė. Specialistė pabrėžė, kad saugoti karių kapines valstybes įpareigoja Ženevos konvencija. “Tik mes neprivalome garbinti tų karių. Tačiau dabar egzistuojantys užrašai reiškia jų garbinimą”, - sakė A. Vyšniauskienė. Todėl, anot jos, Lietuvos įstatymų leidėjai turėtų priimti įstatymą, kuriuo būtų nustatyta teisinė tvarka, kaip įvardyti kovose kritusius mūsų ir kitų šalių kovotojus.

Reikėtų stendų

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė LŽ tvirtino dažnai girdinti apie sovietų karių kapinėse esančius užrašus, kurie neatitinka tikrovės, kelia painiavą, pykdo, glumina ir žeidžia.

Anot centro vadovės, vieni šiuos užrašus siūlo keisti, kiti - naikinti, dar kiti svarsto, kad į juos apskritai nereikėtų kreipti dėmesio. Pati T. B. Burauskaitė šiuo klausimu turi kategorišką nuomonę. „Primygtinai siūlau, kad šalia tų paminklų, kurių užrašų pakeisti kol kas neturime jokios teisės, būtų pastatyti stendai su išsamiais paaiškinimais“, - pabrėžė pašnekovė. Jos tvirtinimu, turėtų būti išdėstyta istorinė tiesa, kaip svetimos šalies kariai pateko į mūsų kraštą, taip pat turėtų būti paaiškinta, kas turėta galvoje rašant žodį "Tėvynė".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"