TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Vokiečiai vis dar skaito "Stasi" bylas

2012 01 06 6:00

Praėjo 20 metų, kai Vokietijoje buvo atverti slaptosios policijos "Stasi" archyvai. Daugybė vokiečių iki šiol tebėra šokiruoti to, ką juose rado. Tačiau kiti pajuto palengvėjimą.

Beveik 1,6 mln. nuotraukų, skaidrių ir negatyvų sukrauta į 111 kilometrų ilgio lentynas. Kartu su 15 500 segtuvų, kuriuose sukauptos šnipų ataskaitos, šie archyvai atskleidžia, kaip aktyviai Rytų Vokietijoje veikė slaptoji policija, sekusi beveik 6 mln. žmonių, t. y. daugiau kaip trečdalį buvusios VDR gyventojų.

1990 metais Rytų Vokietija žlugo, o 1992-ųjų sausio 2 dieną "Stasi" archyvai Berlyne buvo atverti visuomenei. Kartu priimtas nutarimas leido sužinoti, kas buvo tie žmonės, kurie tarnavo režimui.

Žvilgsnis į "Stasi"

Rašytojas ir publicistas Lutzas Rathenow, kuris šiuo metu yra Saksonijos "Stasi" dokumentų komisaras, buvo vienas pirmųjų, nuėjusių į archyvą, kai tik šis buvo atidarytas. Dėl kritiško požiūrio į VDR šis vokietis ilgą laiką buvo sekamas, kol pagaliau 1976 metais likus trims mėnesiams iki baigiamųjų egzaminų Jėnos universitete, kur jis studijavo germanistiką ir istoriją, buvo suimtas. Iš universiteto jis iš karto buvo išmestas.

L.Rathenow nekantriai laukė archyvų atvėrimo, nes 1991 metų pabaigoje jis ir Rytų Vokietijos muzikas Wolfas Biermannas buvo smarkiai kritikuojami žiniasklaidoje. Iš archyvų jis sužinojo, kad tai darė "Stasi" informatoriumi buvęs Sascha Andersonas.

L.Rathenow, kuriam dabar 59 metai, teigia, kad tą dieną, kai pagaliau buvo atverti "Stasi" archyvai, jis pajuto didelį palengvėjimą. Daugybės buvusių disidentų gyvenimą sugriovė įvairūs gandai ir paskalos, kurie buvo apie juos skleidžiami. Todėl beveik 3 mln. vokiečių apsilankė archyvuose, norėdami susipažinti su bylomis, jau nekalbant apie daugybę žurnalistų ir mokslininkų.

Sisteminė destrukcija

Žmogaus teisių gynėja Ulrike Poppe buvo kita VDR gyventoja, labai laukusi archyvų atvėrimo. Ji prisimena, kad ją nustebino bylų gausa. "Prieš mus padėjo beveik 40 bylų, kuriose buvo daugybė raportų, sekimo ataskaitų ir planų, kaip sugadinti mano reputaciją. Informatorių buvo daug daugiau, nei galėjau pamanyti. O jų pranešimų dažnumas ir šimtai surašytų lapų mane tiesiog pribloškė. Pirmą kartą pamačiau, kaip sistemiškai buvo naikinama žmogaus reputacija, kaip buvo rengiamos "nesėkmės" darbe ir įsibraunama į privačius žmonių butus", - pasakoja U.Poppe, šiandien dirbanti Brandenburgo valstybinėje institucijoje, kuri aiškinasi komunizmo diktatūros padarinius. Ši vokietė sužinojo, kad kitoje gatvės pusėję priešais jos namą buvo įrengta stebėjimo kamera, kuri užfiksuodavo kiekvieną įėjusįjį pro jo duris.

Juokas ir ašaros

L.Rathenow gerai prisimena, kaip skirtingai žmonės reaguodavo, skaitydami savo bylas. "Ant dokumentų krito ašaros", - pasakoja jis prisiminęs, kaip komunistinio režimo oponentė Vera Lengsfeld, šiandien dirbanti kartu su Angela Merkel, išsiaiškino, kad jos vyras ją šnipinėjo. Prie kito stalo L.Rathenow išgirdo juoką - juokėsi žmogus, skaitantis su daugybe gramatinių klaidų parašytą "Stasi" informatoriaus pranešimą. O pats L.Rathenow net pajuto simpatiją apie jį pranešinėjusiems žmonėms. "Iš karto pastebėjau, kad jie apie daug ką buvo nutylėję. Vos perskaitęs iš karto jiems atleidau", - sako jis.

L.Rathenow palengvėjo, kai jis suprato, kad jo artimiausi draugai nebuvo tapę informatoriais. Tai jam buvo maloni žinia: "Man tai buvo įrodymas, kad jie manęs neišdavė. Perskaitęs bylas pamačiau, kad du ar trys žmonės, kuriuos įtarinėjau, buvo nekalti." Panašiai pasijuto ir U.Poppe. "Per kelis mėnesius man daug kartų buvo pranešta, kad mano draugai buvo "Stasi" informatoriai. Tačiau perskaičiusi savo bylą pamačiau, kad didžioji jų dalis nepasidavė "Stasi" spaudimui ir pasakė "ne". VDR laikais mes visi buvome labai įtarūs, nes žinojome, kaip talentingai jie moka verbuoti informatorius. Šiandien aš daug labiau pasitikiu žmonėmis, nes žinau, kad tie laikai jau praėjo", - sako Ulrike.

To negalima ištrinti

L.Rathenow mano, kad "Stasi" archyvai turi būti atviri visą laiką, nes jie yra Vokietijos istorijos dalis. "Tai ne dėmė, kurią paprasčiausiai nušluostai. Norint suprasti VDR sistemos egzistavimo motyvus, reikia perskaityti šias bylas", - teigia jis. Manoma, kad archyvai bus atviri iki 2035 ar 2036 metų, nes tiek laiko prireiks norint visiškai su jais susipažinti.

Saksonijoje šis vokietis rengia švietimo programas moksleiviams, kad jie "pamatytų sistemos blogąją pusę" ir kad naujos kartos nepamirštų to, kas buvo. U.Poppe taip pat daug dirba Brandenburge, nes "didžioji dalis brandenburgiečių vis dar domisi savo istorija. Dauguma jų prisimena, kaip "Stasi" žmonės buvo įdarbindami įvairiose įstaigose". U.Poppe mano, kad niekada neateis diena, kai vokiečiai galės pasakyti: "Pagaliau su tuo baigta."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"