TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Vyriausybei siūlo išsaugoti privačiai įkurtus partizanų ir tremtinių muziejus

2012 01 20 10:34

Seimo valdyba siūlo Vyriausybei sudaryti darbo grupė pasiūlymams dėl tremties ir rezistencijos muziejų statuso parengti. Tokį siūlymą pateikė Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

Parlamento vadovė Irena Degutienė sulaukė europarlamentarės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, Lietuvos partizano Juozo Jakavonio-Tigro dukros Angelės Jakavonytės-Rukštelienės ir kunigo Gintaro Vitkaus kreipimųsi dėl tremties bei rezistencijos muziejų ir atkurtų laisvės gynėjų slėptuvių statuso.

Atsižvelgdama į kreipimusis ir primindama, kad 2012-ieji yra paskelbti Muziejų metais, ji pavedė šį klausimą apsvarstyti komitetui, rašoma Seimo Ryšių su visuomene skyriaus pranešime.

Gautuose raštuose atkreipiamas dėmesys į būtinybę išsaugoti tremtiems ir rezistencijos muziejus, kurie yra unikalus okupacijos ir rezistencinių kovų liudijimas. Pačių tremtinių ir rezistentų iniciatyva ir pastangomis po Nepriklausomybės atkūrimo įkurti muziejai neturi valstybinio statuso, todėl negali pretenduoti į nuolatinį valstybės finansavimą. Privačių lėšų esą vos pakanka būtiniausioms reikmėms, sudėtinga vykdyti veiklą pagal valstybinės muziejininkystės standartus. Pasiūlymų autorių teigimu, būtina kuo greičiau išspręsti šių muziejų statuso klausimą ir inicijuoti Muziejų įstatymo pataisas.

Kreipimųsi autoriai informuoja, kad Lietuvoje šiuo metu veikia 9 tremtinių įkurti muziejai, kurių dalis, net turinčių kraštotyros muziejų padalinių statuso, yra apverktinos būklės, o veikiantys visuomeniniais pagrindais atsidūrė ant išnykimo ribos. Nuolatinės priežiūros reikalauja ir muziejų įkūrėjų pastangomis atkurta partizaninio karo laikų infrastruktūra, ypač partizanų slėptuvės.

Pabrėžiama, kad šių muziejų veikla gali užgesti pasitraukus jų steigėjams – pagyvenusio amžiaus pilietiškiems žmonėms, tremtiniams, kurie dažniausiai yra vieninteliai eksponatų rinkėjai, ekskursijų gidai, salių saugotojai ir veiklos finansuotojai. 

Iniciatorių teigimu, siekiant, kad istorinės atminties skatinimas ir sklaida taptų nuoseklia valstybine politika Lietuvoje, tokie muziejai galėtų tapti jaunimo pilietinio ugdymo, pokario istorijos informacijos centrais, lankytojus supažindinantys su išlikusiais autentiškais tų dramatiškų įvykių eksponatais. 

Kreipimuose pabrėžiama būtinybė dėti pastangas, kad pasipriešinimo sovietų okupantams ir tremčių atmintis nenunyktų, o būtų visokeriopai stiprinama, užtikrintas istorinių liudijimų prieinamumas visuomenei, ypač perdavimas jaunajai kartai. Pasak jų, siektina, kad muziejai turėtų etatinius darbuotojus, kurie užsiimtų moksleivių švietėjiška-edukacine veikla, galėtų naudotis naujomis informacinėmis technologijomis ir kompiuterine technika.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"