TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Vytautas Didysis sekė Europos madomis

2014 08 08 6:00
"Daugelis Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rastų papuošalų šiuo metu eksponuojama Valdovų rūmų muziejuje", - sakė R. Valatkevičienė. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vytauto Didžiojo (1350-1430 m.) valdymo laikais dar puoštasi senaisiais baltiškais ornamentais paženklintais žiedais, segėmis, tačiau išlikę tų laikų radiniai byloja, kad mūsų krašte sparčiai plito vakarietiškos mados. "Labiausiai džiugina, kad labai geros kokybės juvelyriniai dirbiniai yra ne tik atvežtiniai, bet ir vietinių meistrų", - teigė archeologė Rasa Valatkevičienė.

Į Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rastų papuošalų ir audinių likučių tyrinėjimus nuo 2002 metų pasinėrusi Valdovų rūmų vyresnioji muziejininkė-archeologė R. Valatkevičienė įsitikinusi, kad žmonės mėgo puoštis visada, net ir sunkiais laikais. Apie tai byloja įvairiuose kultūriniuose sluoksniuose aptikti radiniai. "Ypač gausu papuošalų iš XIV-XV amžiaus. Jie gana įvairūs - nuo paprastų iki prabangių, galėjusių priklausyti diduomenei, valdovams", - pasakojo ji.

Iš viso Žemutinės pilies teritorijoje nuo 1987 metų pradėję sistemingus kasinėjimus archeologai aptiko apie 300 tūkst. radinių. Papuošalais besidominti R. Valatkevičienė suskaičiavo apie 200 žiedų. Visi papuošalai dar išsamiai neištyrinėti, nesuskaičiuoti, tačiau jų iš viso gali būti apie 500. "Papuošalų amžių galima pasakyti pagal tai, kokiame kultūriniame sluoksnyje jie aptikti, ir pagal šalia rastas monetas, - pasakojo archeologė. - Tikslus metodas yra dendrochronologija - tyrinėdama medinius dirbinius muziejaus darbuotoja dr. Rūtilė Pukienė gali pasakyti apie šalia gulėjusių radinių amžių." Tačiau, pasak pašnekovės, Vilniuje būta daug statybų, todėl sluoksniai neretai susimaišę. Tada medžiaga lyginama su Lietuvos, Europos ir Rytų kraštų radiniais.

Svečiams negailėjo dovanų

Archeologams daug pagelbsti istoriniai šaltiniai. Juose yra žinių apie Vytauto, Jogailos, Zigmanto Liuksemburgiečio ir jo žmonos Barboros, Ordino didžiojo magistro ir kitų asmenų keitimąsi dovanomis, tarp kurių būta ir brangenybių bei audinių. Tai byloja apie diplomatinę kultūrą, palankumo, pripažinimo ženklus. Tarp dovanų taip pat įvardytas šilkas, atlasas, aksomas, damastas, altembasas, o brangenybės dažnai nekonkretizuojamos.

"Rašoma, kad Vytautas pats dovanodavęs šilkus, sabalų kailius, brangių kailių kailinius ar kailiais pamuštus drabužius, brangenybes. Buvo populiaru dovanoti ir pirštines, kepures, diržus, - tvirtino R. Valatkevičienė. - Istoriniai šaltiniai byloja, kad Vytautas rengėsi pagal vakarietišką madą, o jo žmona Ona vilkėjo iš labai brangių audinių pasiūtus drabužius, puošėsi brangenybėmis."

Vytautas savo svečiams negailėjo brangių dovanų. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad Burgundijos hercogo Jono Bebaimio pasiuntinys, prancūzų didikų kilmės riteris Ghillebert'as de Lannoy du sykius lankėsi Lietuvoje ir buvo priimtas Vytauto bei apdovanotas šilkiniais drabužiais, kailiniais, galvos apdangalais, dukatais (auksinėmis monetomis), sidabru. Valdovo antroji žmona Julijona jį pamalonino auksine grandinėle ir totorišku florinu, skirtu nešioti po kaklu. Jo bendrakeleiviai taip pat gavo drabužių, dukatų, sidabro.

"Išliko žinių apie Vytauto dvare viešėjusį vengrų didiką Benediktą Makrą, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgiečio arbitrą. Jį Vytautas apdovanojo auksiniu diržu, pentinais ir brangenybėmis. Istoriniai šaltiniai taip pat mini Zigmanto Liuksemburgiečio žmoną Barborą, ji Vytautui atsiuntusi auksinį žiedą su smaragdu", - kalbėjo R. Valatkevičienė.

Vilniaus Žemutinėje pilyje rastas seniausias auksinis papuošalas – granatu inkrustuotas auksinis žiedas - yra iš Vytauto laikų. Jį galėjo mūvėti Vytauto žmona.

Seniausias auksinis

Vilniaus Žemutinėje pilyje rastas seniausias auksinis papuošalas – granatu inkrustuotas auksinis žiedas - yra iš Vytauto laikų, XIV-XV amžiaus. "Tai drąsiai galime teigti, nes kultūrinį sluoksnį tiksliai datavo dendrochronologė dr. R. Pukienė. Kas jį nešiojo, negalime pasakyti, - sakė archeologė. - Nuo Vytauto ir Jogailos laikų buvo kauptas Katedros lobynas. Jame išlikusi seniausia Lietuvoje liturginė taurė taip pat buvo puošta granatais ir stiklu, tačiau už šį žiedą ji kiek naujesnė, datuojama XV a. antrąja puse."

Aksomas Vytauto kapui

Apie brangenybes ir audinius yra daug duomenų vėlesnių laikų valdovų sąskaitose. Pavyzdžiui, Jogailos anūkas Aleksandras Jogailaitis (1461-1506), valdęs 1492-1506 m., šimtmečiu vėliau nei Vytautas, mėgo prabangius audinius. Neabejingas jis buvo ir papuošalams, Vilniuje įkūrė lietuvišką pinigų kalyklą, Vilniaus auksakalių cechą. "Išlikusiose jo dvaro sąskaitose ne visi audiniai įvardyti, tačiau yra paminėti tokie, apie kokius šiuolaikinės moterys gali tik pasvajoti. Tai juodas aksomas, damastas, šilkas, raudonas altembasas, flanelė, štametas, raudonas atlasas, novohundiškas (dabartinio Belgijos miesto Poperingės) audinys, mecheleniškas audinys iš garsaus to meto audinių gamybos centro, dabartinio Belgijos miesto Mecheleno, medvilninis audinys, čekiškas audinys, Florencijos audinys, Kolčesterio (Anglija) audinys, auksiniai siūlai, kaspinai kunigaikštienei (kai kurie pirkti Gardine iš pirklio Brodos, taip pat - iš pirklio Stepono, - vardijo R. Valatkevičienė. - Minimas ir Vytauto kapui Katedroje papuošti pirktas juodas aksomas. Beje, audinių rietimai būdavo paženklinti švino antspaudais - plombomis su įrašais. Jų mes dar išsamiai neištyrinėjome, tačiau šios savotiškos anų laikų etiketės byloja, iš kokio miesto ir koks audinys yra atkeliavęs, kartais būdavo nurodytas net gijų skaičius."

Aleksandro sąskaitose paminėti lapių, kiaunių, šermuonėlių, sabalų, lūšių kailiniai, taip pat yra įrašas, kiek už perlų vėrinį Gardine sumokėta turkams.

Kaip tvirtino pašnekovė, Vilniaus Žemutinėje pilyje ir Vilniaus mieste dirbo vietiniai ir užsieniečiai juvelyrai. Jie Gedimino buvo pakviesti dar 1323 metais. O norint įstoti į Aleksandro Jogailaičio 1495 metais įsteigtą auksakalių cechą reikėjo įrodyti savo meistriškumą - auksakalių brolijos atstovams parodyti tris savo dirbinius: taurę, antspaudą ir žiedą su brangakmeniu.

Elenos kraičio skrynioje

Kai į Vilnių 1495 metais atvyko Aleksandro Jogailaičio sužadėtinė Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano III duktė Elena (vestuvės keltos Vilniaus Žemutinėje pilyje), buvo surašytas jos kraitis. Jame minimi šilko, aksomo, damasto, taftos audiniai iš Rytų ir Vakarų šalių, taip pat raudonas, juodas, žydras, žalias ir aukso siūlais puoštas Venecijos aksomas, Brusos (dabartinė Turkija) žydras ir juodas, raudonas ir juodas su aukso siūlais aksomas.

Elenos kraičio skrynioje puikavosi vos ne visų geriausių to meto audėjų cechų gaminių pavyzdžiai. Kaip pasakojo R. Valatkevičienė, būsimoji mūsų šalies valdovė į Vilnių atsivežė ir damasto iš Brusos, Jezdo (dabartinis Iranas), Egipto, Samarkando (dabartinis Uzbekistanas), Šemachi (dabartinis Azerbaidžanas), Sirijos, Amasijos (dabartinė Turkija), Kafos (dabartinė Etiopija, Šiaurės Afrika), Trabzono (dabartinė Turkija). Jos kraičio skrynioje spalvomis žėrėjo pilkai melsva, žalia, tamsiai mėlyna, dryžuota, raudona, rausva ir geltona, tamsiai žalia, raudona tafta, raudonas, juodas, margas šilkas. Taip pat minimi 20 tūkst. voverių, 2 tūkst. šermuonėlių kailiukai.

Filigranas – viena sudėtingiausių papuošalų puošimo technikų. Auksines vielutes susukti, išdėlioti raštą ir jį prilydyti prie papuošalo mokėjo tik patyrę meistrai.

Elenos kraityje minimos brangenybės, kurias, jai besipiršdamas, buvo atsiuntęs Aleksandras: ant karneolio išraižyta ikona, aptaisyta auksu ir deimantais, raudonaisiais špineliais ir perlais bei pakabinama ant auksinės grandinėlės. Taip pat auksinis žiedas su raudonu rubinu, deimantu ir žaliu brangakmeniu bei auksinė sąsaga su rubinu, raudonaisiais špineliais ir Naugardo perlais. Minima dar viena auksinė sąsaga su rubinu, deimantu, raudonaisiais špineliais ir Naugardo perlais – ją Elenai perdavęs Jonas Liutauras Chreptavičius, Lietuvos dvaro paiždininkis, 1493 metais Aleksandro siųstas derybų dėl vedybų su Elena.

Žinoma, kad valdovai turėjo auksinius žiedus su turkiais. Su vienu tokiu žiedu buvo palaidotas Aleksandro tėvas - Kazimieras Jogailaitis, o Aleksandras – su dviem. Aleksandro lobyno inventoriuje išvardyti 27 žiedai, buvę su turkių, rubinų, deimantų, safyrų, smaragdų inkrustacijomis.

Dažymas Indijos ir vietinėmis žolėmis

Istorinius duomenis papildo Vilniaus Žemutinėje pilyje archeologų rasti XIV a. pab.-XV a. pr. ir XV a. radiniai – vilnoniai ir šilkiniai audiniai. Kaip pasakojo R. Valatkevičienė, Prano Gudyno restauravimo centro tyrėja dr. Laima Grabauskaitė identifikavo audinius - gelumbę, atlasinio pynimo bei dryžuotą šilką. Restauratorė nustatė ir sunkiai paprasta akimi įžiūrimas spalvas: raudoną šilko audinį ir šilkinius siūlus, raudonos ir mėlynos spalvos vilnonius audinius.

"Raudona spalva audinius ir siūlus seniau dažydavo marena, gauta iš daugiamečių augalų – dažinių raudžių. Šis augalas buvo paplitęs Viduržemio jūros regione, Mažojoje Azijoje ir Kaukaze. Daugiau Europoje jis augintas nuo XIII a., o nuo XIV a. per Hanzos pirklius pasiekdavo ir Baltijos kraštus, Angliją bei Olandiją. Vėlyvaisiais viduramžiais šalys kaimynės pačios ėmė auginti šiuos augalus, - aiškino R. Valatkevičienė. - Mėlyna spalva audinius dažydavo Indijoje augančia indigažole arba Lietuvoje augančia takažole. Indigo (mėlynas) dažiklis dar buvo gaminamas ir iš reto Lietuvoje augančio augalo - dažinės mėlžolės. Ji aptikta Vilniaus apylinkėse, Anykščių rajone, Palangoje, spėjama, kad buvo auginta Lietuvoje ir kituose Šiaurės Europos kraštuose."

Tačiau, dr. L. Grabauskaitės teigimu, neįmanoma pasakyti, ar audinys mėlynai dažytas indigu iš vietinių augalų, ar atvežtinių. Istorikai mano, kad indigažolė iš Indijos dėl brangumo didesniais kiekiais į Europą vežta tik nuo XVI a., o indigu nudažyti audiniai Lietuvoje žinoti jau I tūkstantmetyje. Tad tikėtina, jog jie dažyti vietiniais augalais.

Perlai, kriauklės, gintarai

Vilniaus Žemutinėje pilyje archeologų rasta ir sidabrinė paauksuota papuošalo ar papuošimo detalė su granatu ir perlu. "Renesanso epochoje perlai buvo labai populiarūs, tačiau iš XV a. jų žinoma mažai. Beje, nustatyta, kad šis rastas perlas yra ne jūrinis, o upinis, - sakė R. Valatkevičienė. - Tokių senų laikų perlų dar žinoma iš Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios šventoriaus XV a. pr. turtingo moters kapo, kuriame buvo rasti sidabriniai paauksuoti auskarai su turkiais ir perlais. Iš Katedros lobyno ir tyrimų žinoma apie žiedus su safyru, kalnų krištolu ir perlu. Vienas XV a. auksinis žiedas su perlu rastas tyrinėjant Katedros požemius. Mokslininkų spėjimais, jis galėjęs priklausyti Vytautui, Aleksandrui, Vilniaus vyskupui ar kitam kilmingam asmeniui, palaidotam Vilniaus katedroje. Taurusis metalas ir brangakmenis bei ypatinga radimo vieta – Katedra leidžia teigti, kad šį žiedą nešiojo neeilinė asmenybė. Vilniaus Žemutinėje pilyje, Vilniaus katedroje ir Trakų bažnyčios šventoriuje rasti perlai yra bene vieni seniausių Lietuvoje."

Masyvus XIV-XV a. gintarinis žiedas iš Vytauto laikų. Spėjama, kad juo antspauduodavo.

Tų laikų žmonės mėgo puoštis ir vėriniais su mineralų, stiklo, metaliniais karoliais, žvangučiais, kabučiais, kaurų kriauklelėmis. Pastarųjų kilmė – tropinės Indijos ir Ramiojo vandenyno pakrantės. Pasak pašnekovės, kaurai buvo gana plačiai paplitę ir didžiuoju Dniepro-Dauguvos prekybos keliu patekdavo į Livoniją, o iš ten – į Lietuvą. "Žemutinės pilies teritorijoje rasta ir puikiai išsilaikiusių kaurų kriauklių. Latvijoje jų aptikta tūkstančiai, pas mus labai mažai", - teigė archeologė.

Vilniaus Žemutinėje pilyje archeologai surado Vytauto valdymo laikotarpio (1392-1430 m.) gintarinių dirbinių ir žaliavos. "Spėjame, kad aptiktas masyvus, unikalus gintarinis žiedas galėjo būti signetinis. Vėlesni istoriniai šaltiniai mini, kad signetinių žiedų būta ir gintarinių", - teigė R. Valatkevičienė.

Padirbinėjo pinigus

Labai įdomus ir XV a. datuojamas auksinių dirbinių lobis, rastas Vilniaus Žemutinėje pilyje archeologinių tyrinėjimų metu. "Tarp gotikinių pastatų griuvėsių, gotikinių koklių krūvoje aptikti keturi dirbiniai: žiedas, dviejų papuošalų ar papuošimo detalių fragmentai ir Venecijos dukatas. Numizmato Eduardo Remeco nuomone, rasti tik lobio likučiai, pats lobis galėjęs būti aptiktas dar XVI a. viduryje, atliekant rekonstrukcijos darbus, - pasakojo R. Valatkevičienė. - Venecijos dukatas, šio numizmato nuomone, yra tik imitacija. Kitų mokslininkų nuomone, tai yra tikras Venecijos dukatas. Tačiau piginų imitacijos nėra retas reiškinys. Padirbinėti pinigus mėgta visais laikais."

Įdomus Žemutinės pilies teritorijoje rastas XV a. datuojamas auksinis juostinis žiedas, puoštas augaliniu ornamentu. "Vidinėje pusėje jis turi įspaudą. Ženklas kol kas nenustatytas. Taurieji metalai visada turėjo vertę ir buvo brangūs, todėl neretai falsifikuoti. Patikrinti jų kokybę galėjo tik kvalifikuotas meistras, kuris po tyrimo įspausdavo ženklą, - sakė pašnekovė. - Įspaudas garantavo tinkamą dirbinio kokybę ir tauriojo metalo kiekį. Pirmieji įspaudai dirbiniuose žinomi Prancūzijoje ir datuojami 1275 m. Vėliau dirbiniai imti taip prabuoti Anglijoje, o XIV a. – Italijoje, Vokietijoje, Švedijoje. Pirmiausia įspausdavo valstybės (herbo) ar valdovo ženklą, tada – miesto (herbo ar pavadinimo pirmą raidę), kuriame pagamintas dirbinys, o vėliau – pagaminimo metų, cechų meistrų, kontrolės ženklus. Ženklų galėjo būti ne vienas. Valdovų, Bažnyčios, diduomenės jurisdikcijoje dirbę meistrai paprastai neįspauduodavo dirbinių, nes pasitikėta jų darbo dirbinių kokybe."

Galbūt pametė Kaributas

Sidabrinių paauksuotų papuošalų žinoma iš XIV ir vėlesnių amžių Vilniaus Žemutinės pilies archeologinių tyrinėjimų. Archeologai rado signetinį žiedą su, kaip spėjama, kunigaikščio Kaributo giminės ženklu – abstrahuotu herbu. "Archeologas dr. Povilas Blaževičius mano, kad šį paauksuotą sidabrinį žiedą galėjo pamesti ar kitaip prarasti pats kunigaikštis arba kuris nors narys iš jo svitos, kadangi XIV a. pabaigoje Kaributas ir jo artimieji aktyviai veikė kartu su broliu Jogaila ir galėjo dažnai lankytis Vilniaus pilyje", - kalbėjo R. Valatkevičienė.

Kaip pasakojo pašnekovė, apie aukšto lygio juvelyriką byloja auksine filigrano vielute puošti papuošalai, taip pat naudota nielo technika (juodinimas), pynimas, vijimas, mokėta dengti emaliu, inkrustuoti. "Filigranas – viena sudėtingiausių papuošalų puošimo technikų, nors žinota ir senesniais laikais, išplitusi nuo XIII a. ir naudota visoje Europoje, - pasakojo R. Valatkevičienė. - Filigrano vielutės gaunamos susukant dvi vielutes viena apie kitą. Iš jų padaromas įvairus ornamentas ir prilydomas prie dirbinio. Filigranu puoštų dirbinių žinoma iš lobių, Kernavės, Vilniaus miesto ir Vilniaus Žemutinės pilies (pvz., filigranu puošti žiedai – sidabrinis paauksuotas pintas žiedas, auksinis žiedas su gėlyčių motyvu)."

Archeologei pasididžiavimą kelia ir tai, kad Vilniuje rasti ir nielo technika (juodinimu) puošti gaminiai. "Iš vario, švino, sidabro ir sieros pagamintas mišinys išlydomas, atvėsinamas ir sutrinamas į miltelius. Jie sudedami ant dirbinio, šis pakaitinamas ir taip padengiamas paviršius Taip puoštas vienas iš signetinių Vilniaus Žemutinės pilies žiedų, - teigė ji. - Emaliais puoštas auksinis XV a. žiedas su gėlyčių ornamentu rastas Vilniaus Žemutinės pilies archeologinių kasinėjimų metu. Šiam žiedui papuošti naudotas baltas ir žalias emalis. Emaliu puošti papuošalai nėra dažni. Iš Vilniaus Žemutinės pilies žinomas ir enkolpionas, dengtas emaliu."

Pasak archeologės, papuošalų stilistikoje susipynę tiek vietiniai, tiek kitų šalių (Rytų kraštų ir Europos) motyvai. Dalis papuošalų neabejotinai importiniai, pavyzdžiui, apyrankė su arabišku įrašu "Amžina šlovė ir ilgaamžis gyvenimas bei klestėjimas".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"