TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Vytautas Didysis su Ona - tarp Europos elito

2014 06 12 6:00
Unikali europinio meno vertybė - XVI amžiaus akvarelė - vaizduoja Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą ir jo žmoną Oną. Valdovų rūmų archyvo nuotraukos

Kaip iš tikrųjų atrodė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, nėra žinoma, nes neišlikę jo amžininkų tapytų portretų. Tačiau vis tiek įdomu, kaip jį įsivaizdavo vėlesnių laikų dailininkai. Valdovų rūmų muziejus neseniai aukcione Londone įsigijo dešimt XVI amžiaus akvarelių, vaizduojančių Europos valdovus. Tarp jų - Vytautas Didysis ir jo žmona Ona.

Ši nedidelė akvarelė, pasak Valdovų rūmų muziejininko, šiuo metu veikiančios įsigytų akvarelių parodos kuratoriaus Daliaus Avižinio, labai vertinga ir dėl to, kad joje šalia Vytauto pavaizduota jo pirmoji žmona Ona. Tai seniausias iki šiol žinomas jos atvaizdas.

Eišiškių kunigaikščio Sudimanto duktė Ona už Vytauto ištekėjo apie 1370 metus. Ji aktyviai domėjosi politiniu gyvenimu, buvo žinoma to meto Europos visuomenėje. Su Ona Vytautiene, kaip su įtakinga politinio gyvenimo veikėja, skaitėsi užsienio svečiai - Vokiečių ordino magistras jai yra atsiuntęs fortepijono prototipą klavikordą, portatyvinius vargonėlius. Iš Europos jai keliaudavo ir kitos dovanos: Reino vynas, vynuogės, prieskoniai, brangūs audeklai, karališku atributu laikytos perlais siuvinėtos šilkinės pirštinaitės. Svarbiu valdovės politinio savarankiškumo ženklu laikytinas ir Onos Vytautienės antspaudas, kuriuo ji tvirtindavo dokumentus.

Tarp dešimties įsigytų akvarelių - ir Austrijos kunigaikščio Albrechto II (1298–1358) bei Joanos iš Pfirto (1300–1351) atvaizdai.

Lituanistinė vertybė

Istoriko D. Avižinio teigimu, akvarelė, kurioje pavaizduotas Vytautas Didysis ir Ona, greičiausiai yra iš rankraštinės knygos, kurioje buvo daugelio Europos valdovų atvaizdų. "Kadaise šios akvarelės klaidžiojo po privačias JAV kolekcijas, vėliau sugrįžo į Senąjį žemyną. Menotyrininkai mums dažnai praneša, jei ką nors kur nors parduoda ir tai galėtų būti įdomu muziejui. Apie šias akvareles mus informavo senąja spauda besidominti menotyrininkė Jolita Liškevičienė, o ji sužinojo iš Ernesto Parulskio, - pasakojo geriausiu Lietuvos muziejininku šiemet išrinktas D. Avižinis. - Mūsų muziejaus Rinkinių komplektavimo komisija apsvarstė ir priėmė sprendimą įsigyti portretus. Dabar tai mūsų nuosavybė. Mūsų darbuotojų, konsultantų ir ekspertų vertinimu, tai ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos paveldo kontekste unikalių valdovų atvaizdų rinkinys. O Vytauto ir Onos atvaizdai - ne tik unikali europinio meno vertybė, bet ir turi išskirtinę lituanistinę reikšmę."

Žinodami, kad aukcionai muziejams dažnai pakelia kainas, Valdovų rūmai paprašė tarpininkauti privatų kolekcininką ir jo vardu už 129 tūkst. litų įsigijo akvareles. "Į šią kainą įeina atvežimo ir aukciono mokesčiai (ji būna apie 24 proc. parduodamo daikto sumos). Pirkome iš muziejaus už bilietus uždirbtų lėšų", - teigė D. Avižinis.

Soste sėdintis Vytautas Didysis vaizduojamas "Paryžiaus Arsenalo bibliotekos herbyne". Nežinomas Europos dailininkas jį pavaizdavo su karūna. 1555 metų rankraštis saugomas Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje.

Dešimt valdovų porų

Aukcione muziejus įsigijo dešimt akvarelių. Apie tai, kad vaizdų būta ir daugiau, pasak istoriko, liudija ir puslapių numeriai. "Didžiausias numeris yra 29, taigi turėjo būti mažiausiai apie 30 atvaizdų", - teigė jis. Valdovų rūmų muziejaus rinkinyje, be Vytauto ir Onos atvaizdų, yra dar devynios akvarelės, kuriose vaizduojami: Bavarijos kunigaikštis Liudvikas IX (1417–1479) ir Amalija Saksonietė (1436–1501), Austrijos kunigaikštis Leopoldas III (1351–1386) ir Austrijos kunigaikštienė Viridis Viskonti (1352–1414), Saksonijos ir Vitenbergo kunigaikštis Rudolfas I (apie 1284–1356) ir Juta iš Brandenburgo (apie 1279–1328), Beatričė Regina iš Skalos (1331–1384) ir Milano valdytojas Bernabas Viskontis (1323–1385), Brandenburgo ir Štendalio markgrafas Otonas IV (apie 1238–1308) ir Juta iš Henebergo (?- 1315), Milano valdytojas Bernabas Viskontis (1323–1385) ir Beatričė Regina iš Skalos (1331–1384), Prancūzijos karalius Pilypas VI (1293–1350) ir Bona Liuksemburgietė (1315–1349), Austrijos kunigaikštis Albrechtas II (1298–1358) ir Joana iš Pfirto (1300–1351), Sofija iš Pomeranijos-Volgasto (? - 1406) ir Henrikas iš Braunšveigo-Liuneburgo (? - 1416).

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto majestotinis antspaudas, naudotas 1407-1430 metais, bene seniausias išlikęs jo atvaizdas. Iš Edmundo Rimšos knygos "Lietuvos heraldika".

Karalius be karūnos

Vytautas (1354-1430) - gana įtakingas to meto Europos politikas, kurį po Žalgirio mūšio 1429 metais Lucke sušauktame Vidurio ir Rytų Europos valdovų suvažiavime siūlyta vainikuoti Lietuvos karaliumi. Jo įtaką, statusą, net ir neįvykus karūnavimui, pripažino to meto Europos valdovai. Deja, pasak muziejininko, kol kas žinoma gana nedaug šio pripažinto Europoje valdovo atvaizdų. "Ko gero, seniausiu išlikusiu jo atvaizdu galima laikyti Vytauto Didžiojo majestotinį antspaudą, naudotą 1407–1430 metais, - teigė pašnekovas. - Dauguma kitų žinomų Vytauto portretų yra sukurti jau po jo mirties, ir nežinia, ar tikrai Vytautas taip atrodė, kaip jį vaizdavo vėlesnių amžių dailininkai."

Vėlesniais laikais, XVII–XIX amžiuje, buvo sukurta daug grafikos kūrinių, vaizduojančių Vytautą Didįjį, nuo XVIII amžiaus nutapyta nemažai šio valdovo portretų, tačiau XV, XVI amžiais sukurtų išlikę vos vienas kitas. Kaip pasakojo istorikas D. Avižinis, vienas seniausių, vaizduojančių garbiuosius imperijos kunigaikščius Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo laidotuvėse, yra 1443 metais parengtoje rankraštinėje Eberharto Windecke knygoje „Geschichte Kaiser Sigismunds“. Rankraštis saugomas Austrijos nacionalinėje bibliotekoje. Lietuvoje publikuotas knygoje "Vilniaus Žemutinė pilis XIV - XIX amžiaus pradžioje. 2005 - 2006 metų tyrimai".

Soste sėdintis Vytautas Didysis vaizduojamas „Paryžiaus Arsenalo bibliotekos herbyne“. Beje, nežinomas Europos dailininkas jį pavaizdavęs su karūna. Šis 1555 metų rankraštis su mums svarbia iliustracija saugomas Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje.

Vienas seniausių Vytauto atvaizdų - 1443 metais parengtoje rankraštinėje Eberharto Windecke knygoje „Geschichte Kaiser Sigismunds“. Čia vaizduojami kunigaikščiai Vytauto Didžiojo laidotuvėse. Rankraštis saugomas Austrijos nacionalinėje bibliotekoje.

Dešimt aukcione įsigytų nedidelių akvarelių (apie 12,5 x 17,5 cm), kuriose vaizduojamos XIII amžiaus pradžioje – XVI amžiaus pradžioje gyvenusių Europos valdovų poros, iki liepos 15 dienos galima pamatyti Valdovų rūmų Gotikinėje sargybinėje veikiančioje parodoje "Vytautas Didysis su Ona ir kiti Europos valdovai XVI amžiaus pradžios akvarelėse".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"