Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Z. Sierakausko palaikus siūloma laidoti Antakalnio kapinėse

 
2017 09 02 6:00
Emanuelis Zingeris: "Zigmanto Sierakausko ir jo bendražygių palaikai galėtų būti pašarvoti Seime."
Emanuelis Zingeris: "Zigmanto Sierakausko ir jo bendražygių palaikai galėtų būti pašarvoti Seime." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo narys konservatorius Emanuelis Zingeris pasiūlė 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vado Zigmanto Sierakausko palaikų perlaidojimo idėją. Tačiau Seimo valdybos narių, kaip ir kitų parlamentarų, ji nesužavėjo.

Atsižvelgdamas į Z. Sierakausko reikšmę Lietuvos kovų už laisvę istorijai, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys E. Zingeris paragino Seimo valdybą įvertinti galimybę sukilėlių vado palaikus perlaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarų, Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių aukų kaimynystėje. Konservatoriaus manymu, Z. Sierakausko ir jo bendražygių palaikai turėtų būti pašarvoti Seime, kad visuomenė galėtų pagerbti jų atminimą prieš perlaidojimą.

Nepritarė vienbalsiai

Argumentuodamas savo pasiūlymą E. Zingeris priminė Seimo valdybos nariams, kad pagrindinis 1863 metų sukilimo tikslas buvo atkurti iki 1772 metų egzistavusią Lietuvos ir Lenkijos valstybę. „Tiesa, vizijų, kaip turėtų atrodyti Lietuva po sukilimo, ar būti kartu su Lenkija, ar atskirai, būta įvairių, tačiau daugelis sukilėlių pirmiausia suvokė, jog reikia išsilaisvinti iš Rusijos imperijos. Z. Sierakauskas tikėjo, kad derėtis su carine valdžia nėra prasmės – išsilaisvinimas galimas tik ginklu“, – kalbėjo politikas. Pasak jo, Z. Sierakauskas neabejotinai kovojo ir už 1795 metų gegužės 3-iosios Abiejų Tautų Respublikos konstitucijos įsigalėjimą Lietuvoje bei Lenkijoje.

„Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas tęsė kovą už Lietuvos laisvę ir ją laimėjo 1990 metais. Tam pačiam tikslui – kovai už Lietuvos laisvę – Z. Sierakauskas su bendražygiais didvyriškai atidavė savo gyvybes. Todėl Seimas yra tinkamiausia vieta jiems pagerbti“, – tvirtino TS-LKD frakcijos narys E. Zingeris.

Seimo vicepirmininko „valstiečio“ Arvydo Nekrošiaus teigimu, konservatoriaus pasiūlymui valdyba vienbalsiai nepritarė. „Ji pasiūlė Z. Sierakausko palaikus pašarvoti Valdovų rūmuose, nes tai tikrai tinkamesnė vieta nei Seimas“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino politikas.

Pasak jo, patekti į Seimą ribojama, todėl sumažėtų ir norinčiųjų pagerbti sukilimo dalyvių atminimą galimybės tai padaryti. „Nėra tokios praktikos, kad Seime būtų kas nors šarvojamas, nesvarbu, kokius didelius nuopelnus tas asmuo turėtų“, – pridūrė A. Nekrošius.

Labiau tiktų bažnyčios šventorius

Seimo Kultūros komiteto vicepirmininko liberalo Arūno Gelūno įsitikinimu, būtų idealu, jei Z. Sierakausko ir kitų sukilėlių palaikus pavyktų palaidoti Šv. Jokūbo bažnyčios, esančios prie pat sostinės Lukiškių aikštės, šventoriuje.

„Tuomet aikštės erdvės semantika būtų tobulai išbaigta ir labai sustiprėtų visais atžvilgiais“, – „Lietuvos žinioms“ sakė parlamentaras. Jis prisipažino neturintis nuomonės dėl sukilėlių pagerbimo Seime. „Žinoma, idėja graži. Jei reikėtų balsuoti, matyt, palaikyčiau. Bet laidojimas Antakalnio kapinėse būtų tikrai blogesnis pasirinkimas nei Šv. Jokūbo bažnyčios šventorius. Juk čia pat ta kankinystės vieta, kuri mums asocijuojasi su sukilimu, o šis – su impulsu mūsų nepriklausomybei atsirasti“, – dėstė A. Gelūnas.

Jo žiniomis, šiai idėjai pritartų ir „kai kurios patriotinės organizacijos“. „Dabar tik suku galvą, nuo ko pradėti, kad reikalas pajudėtų“, – neslėpė politikas. Jis pridūrė tikintis, jog palaikų identifikavimas tik patvirtins, kad ant Gedimino kalno aptikti Z. Sierakausko palaikai.

Šis prie palaikų rastas žiedas priskiriamas Zigmantui Sierakauskui./LNM nuotrauka
Šis prie palaikų rastas žiedas priskiriamas Zigmantui Sierakauskui./LNM nuotrauka

Atliekami tyrimai

Kultūros ministerija liepos pabaigoje informavo, kad ant Gedimino kalno galbūt rasti Z. Sierakausko palaikai. Drauge su dar keleriais palaikais juos aptiko Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai. Kapuose gulėjo septyni mirusieji. Jie buvo užkasti nepagarbiai, surištomis rankomis, apipilti kalkėmis. Viename kape rasta kulka. Prie mirusiųjų taip pat aptikta diržų sagčių, sagų, keletas smulkių drabužių audinių fragmentų, religinio turinio medalikėlių, medalionų, kryželių. Prie vieno iš vyrų, kuris palaidotas atskirai nuo kitų, rastas auksinis žiedas, turintis įrašą vidinėje pusėje: „Zygmund Apolonija 11 Sierpnia / 30 Lipca 1862 r.“

Z. Sierakauskui Rusijos valdžios atstovai 1863 metais Vilniaus Lukiškių aikštėje įvykdė mirties bausmę. Jam buvo 37 metai. Anot Kultūros ministerijos, pirminiai duomenys rodo, jog visi rasti mirusieji buvo sukilimo dalyviai, nubausti myriop. Kad hipotezė pasitvirtintų, ar tai tikrai yra sukilėliai, dar turi būti atlikti tolesni tyrimai. Visa antropologinė medžiaga perduota Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Antropologijos katedrai.

Tikėtina, kad ant Gedimino kalno archeologai aptiko ir kito 1863 metų sukilimo dalyvio Konstantino Kalinausko palaikus. „Yra pakankamų nuorodų, kad tarp iškastųjų palaikų yra ir K. Kalinausko palaikai“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius Rimantas Jankauskas.

Anot jo, tokiai prielaidai neprieštarauja surinkti archeologiniai ir antropologiniai duomenys.

R. Jankausko teigimu, norint galutinai patvirtinti prielaidą, būtina baigti tirti visus ant Gedimino kalno aptiktus palaikus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"